- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-13
- Bylos Nr.
- II-846-1189/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-17031-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, sekretoriaujant Editai Juršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2026 m. kovo 5 d. 10.00 val. Kaune, automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatė ir paliko stovėti ant šaligatvio, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tokiais savo veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punktą. Šiuo nutarimu jam buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą dėl aukščiau nurodyto nutarimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas sekančiai:
Skunde nurodoma, kad Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas nutarimas priimtas nepakankamai ištyrus administracinio nusižengimo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nepašalinus esminių abejonių dėl ginčo vietos teisinio statuso bei nesurinkus pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad konkreti vieta, kurioje buvo palikta transporto priemonė, KET prasme laikytina šaligatviu.
Administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal minėtą teisės normą nepakanka vien konstatuoti transporto priemonės stovėjimo faktą būtina objektyviais ir pakankamais duomenimis nustatyti, kad konkreti vieta, kurioje buvo palikta transporto priemonė, KET prasme iš tiesų laikytina šaligatviu.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad gautame pirminiame administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytas tik bendrinis KET 150 punktas, nedetalizuojant pažeidimo esmės bei nenurodant konkretaus papunkčio. Tik vėliau, pasikreipus į Instituciją, protokolas buvo perrašytas nurodant KET 150.5 punktą. Todėl pirminis protokolas surašytas pažeidžiant Pareiškėjo teisę į gynybą, nenurodant už ką konkrečiai buvo skirta bauda.
Be to Pareiškėjo gauta teritorijos schema taip pat nepašalina abejonių dėl ginčo vietos teisinio statuso, kadangi joje nėra aiškiai identifikuota, jog vieta tarp stovėjimo vietų Nr. 11 ir Nr. 12 būtų laikytina šaligatviu ar kita išimtinai pėstiesiems skirta infrastruktūros dalimi.
Automobiliai, statomi šioje vietoje, kaip ir sužymėtose ženklais privačių įmonių vietose, visais atvejais yra ties patalpų durimis, kurios nei vienu atveju nėra užstatomos, trukdant praeiti pėstiesiems ar iškrauti prekes, o Nutarime įvardinama priežastis sklandžiau į komercinės paskirties patalpas pristatyti prekes ir krovinius, sudaro prielaidą dvigubų standartų taikymui, t. y. atvykę vairuotojai iškrauti prekes toje vietoje sustoti ir stovėti, pasak Nutarimą surašiusios Institucijos gali, tačiau kitos transporto priemonės – ne.
Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų neabejotinai konstatuoti, jog konkreti vieta tarp automobilių stovėjimo vietų Nr. 11 ir Nr. 12, pagal savo paskirtį ir faktinį naudojimą laikytina pėstiesiems skirta kelio dalimi, t. y. šaligatviu. Pagal atliktas vietos bei kitų transporto priemonių fotonuotraukas, akivaizdu, jog nurodyta vieta pagal paskirtį naudojama kaip parkavimosi „kišenė“, bei vieta tarp gretimų parkavimosi vietų.
Nutarime daugiausia apsiribota bendro pobūdžio teisės aktų nuostatų citavimu, tačiau nėra individualizuotai paaiškinta, kodėl konkreti ginčo vieta atitinka šaligatvio sąvoką KET prasme. Jame iš esmės konstatuojama, kad ginčo vieta laikytina šaligatviu vien dėl to, kad ji nėra pažymėta kaip automobilių stovėjimo vieta bei yra atribota borteliais.
Nutarime teigiama, kad ginčo vieta suprojektuota tam, kad būtų patogiau patekti neįgaliesiems asmenims bei pristatyti prekes ar kitus krovinius į komercines patalpas. Tačiau administracinio nusižengimo byloje esanti teritorijos schema tokių aplinkybių nepatvirtina.
Pažymi ir tai, kad vien aplinkybė jog ginčo vietoje įrengtas praėjimas tarp automobilių stovėjimo vietų, savaime nesudaro pagrindo tokia vietą laikyti šaligatviu KET prasme. Praėjimo egzistavimas ir šaligatvio teisinis statusas nėra tapačios sąvokos, todėl ši aplinkybė turi būti nustatoma remiantis objektyviais duomenimis o ne prielaidomis ar, kaip nurodyta skundžiamame nutarime – pareigūno vidiniais įsitikinimais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų nepakanka neabejotinai konstatuoti, kad transporto priemonė buvo palikta būtent ant šaligatvio KET 150.5 punkto prasme. Kadangi ginčo vietos statusas yra viena esminių aplinkybių, būtinų administraciniai atsakomybei taikyti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, o byloje išlikusios abejonės nėra pašalintos pakankamais objektyviais duomenimis, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pakankamai motyvuotu ir pagrįstu.
Institucija byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamais šiais argumentais:
Pažeidimo fotonuotraukose matoma, kad Pareiškėjo transporto priemonė stovi pažeidžiant KET, t. y. stovi ant šaligatvio, ši vieta nėra skirta transporto priemonių sustojimui, stovėjimui bei transporto eismui. Pagal KET 3.16 punktą transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Vieta, kurioje stovėjo Pareiškėjo automobilis neturi automobilių stovėjimo aikštelėms būdingų požymių, t. y. nėra įrengtas kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“ ir tokį stovėjimo būdą nurodančios lentelės, nėra kelio ženklinimo nurodančio stovėjimo vietą, ši vieta nepritaikyta automobilių stovėjimui ir yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies ir nuo kitos teritorijos, kur matomi stovintys automobiliai, taip pat matoma, kad vieta, kurioje buvo paliktas Pareiškėjo automobilis yra viename lygyje su šaligatviu.
Jei nėra automobilių sustojimą ir stovėjimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje vietoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklo (pvz.: draudimas stovėti pėsčiųjų perėjose, ant vejos, viadukų, skiriamosiose juostose ir pan.).
Byloje užfiksuota transporto priemonė aiškiai stovinti ant šaligatvio, vairuotojo transporto priemonėje nebuvo, šaligatvis aiškiai atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies kelio borteliais. Byloje esančios nuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą ir tuo pačiu šaligatvio požymių nustatymą. Matomų dangų atskyrimas turėjo aiškiai Pareiškėjui suponuoti išvadas, kad tai yra šaligatvis skirtas vaikščioti pėstiesiems. Automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos yra vertinamas, kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje vietoje.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad transporto priemonė pastatyta ant šaligatvio, ji trukdo praeiti ir įsiparkuoti į privačią parkavimo vietą.
Paties pareiškėjo pateiktame sklypo plane, vieta, kurioje buvo paliktas pareiškėjo automobilis nėra žymima, kaip vieta skirta automobilių stovėjimui. Plane matoma, kad tarp numeriais 1 ir 2 pažymėtų vietų yra tarpas, kuris plane nepažymėtas, kaip vieta, kuri pagal planą yra numatyta automobilių parkavimui.
Pagal gautą pareiškimą Institucijos pareigūnas įvertinęs duomenis nusprendė, kad buvo padarytas KET pažeidimas, dėl to duomenys buvo perduoti į administracinių nusižengimų registrą ir Pareiškėjui automatiniu būdu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu. Pareiškėjui neįvykdžius administracinio nurodymo sąlygų ir perdavus bylą nagrinėti ne teismo tvarka buvo nustatyta, jog automatiniu būdu surašytame protokole buvo nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė KET 150 punkto reikalavimus, nenurodant konkretaus papunkčio, todėl pastarasis protokolas pripažintas negaliojančiu ir 2026 m. gegužės 4 d. surašytas naujas protokolas su administraciniu nurodymu nurodant KET 150.5 punktą. Todėl viso proceso metu Pareiškėjas aiškiai suvokė kuo yra kaltinamas, turėjo teisę gintis nuo kaltinimo, teikti paaiškinimus, jo teisės nebuvo pažeistos.
Institucija priimdama skundžiamą Nutarimą ir skirdama nuobaudą pilnai atsižvelgė į Pareiškėjo asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybė lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjas nuo 2018 metų administracine atsakomybe yra baustas 15 kartų, iš jų 10 kartų dėl KET pažeidimų, du kartus buvo praradęs teisę vairuoti. Institucijos nuomone skunde nurodyti argumentai vertintini, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Pareiškėjas M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau daug metų toje vietoje statė transporto priemonę ir dėl to nekildavo problemų, anksčiau prie pastato atvykę policijos pareigūnai fiksuodavo automobilius statomus ant vejos, tačiau vietos, kurioje stovėjo jo automobilis nefiksuodavo. Pareiškėjo vertinimu, vieta, kurioje stovėjo jo transporto priemonė, nėra ir negali būti laikytina vieta, kurioje pagal KET reikalavimus, negalima statyti transporto priemonės. Pareiškėjas prašo jo skundą tenkinti ir Institucijos nutarimą panaikinti, o administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, buvo pateiktas prašymas byla nagrinėti jam nedalyvaujant.
M. K. skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodytos normos yra blanketinės, nes vietos, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, įtvirtintos ne pačiame ANK, o KET. Nagrinėjamuoju atveju, KET XVII skyriaus, 150.5 punktas nurodo, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalyje šaligatvis apibrėžiamas, kaip kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas.
Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju M. K. Institucijos nutarimu nubaustas 60 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje pastatė ir paliko stovėti transporto priemonę – automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vietoje, kurioje pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, tai yra ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, tuo pažeisdamas KET 150.5 punktą.
Bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą ir tuo pačiu šaligatvio požymių nustatymą. Teismų praktikoje pažymima, kad, jog tai ar konkreti kelio dalis yra šaligatvis, eismo dalyviai ar KET pažeidimus turintys teisę fiksuoti pareigūnai vertina pagal vizualiai pastebimus techninius – inžinerinius požymius.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad M. K. automobilio stovėjimo vieta – įsiterpusi automobilių stovėjimo aikštelėje, nepažymėta nei horizontaliu kelio ženklinimu, nei kelio ženklais, esanti vienodame aukštyje su šaligatviu. Vieta, kur pareiškėjas paliko stovėti automobilį nėra pažymėta kaip važiuojamoji dalis ar stovėjimo vieta, kas reiškia, kad ši vieta skirta pėstiesiems ar esant būtinumui specialiosioms tarnyboms privažiuoti. Kitaip vertinti fotonuotraukose užfiksuotą vaizdą ir sutikti su pareiškėjo skundo argumentais nėra objektyvaus pagrindo.
Tai, kad šaligatvis neturi bortelio ar, kad jo atskyrimas nėra vizualus, nereiškia, jog ši vieta yra skirta automobilių stovėjimui. Teismas taip pat vertina pateiktą stovėjimo aikštelės planą, kuriame aiškiai sužymėtos automobilių stovėjimo vietos ir iš jo akivaizdu, kad vieta, kurioje stovėjo M. K. transporto priemonė nėra pažymėta, kaip automobilio stovėjimo vieta. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad vieta, kurioje buvo pastatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonė, turi visus šaligatviui būdingus požymius, todėl pagrįstai buvo įvardinta šaligatviu. Užfiksuotoje vietoje kelio ženklo, kuris leistų stovėti ant šaligatvio, nėra.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pagal atliktas vietos bei kitų transporto priemonių fotonuotraukas, akivaizdu, jog nurodyta vieta pagal paskirtį naudojama kaip parkavimosi „kišenė“ bei vieta tarp gretimų parkavimosi vietų. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė stovėjimo vietos nuotraukas, kuriose iš tiesų matomos kitos transporto priemonės stovinčios toje pačioje vietoje, kurioje buvo pastatytas pareiškėjo automobilis. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra analizuojamas konkretaus administracinio nusižengimo atvejis ir nėra vertinami kitų transporto priemonių palikimo atitikimas teisės aktų reikalavimams. Šie skundo argumentai laikytini nesusijusiais su nagrinėjama byla, todėl plačiau nevertintini, kaip negalintys paneigti pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia neabejotinai daryti išvadą, kad apeliantui inkriminuoto nusižengimo požymius jo veika atitinka. Be kita ko, nors Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau atvykdavę pareigūnai fiksuodavo tik ant žolės statomus automobilius, tačiau nefiksuodavo tos vietos, kurioje nusižengimo padarymo metu stovėjo pareiškėjo automobilis, neeliminuoja Pareiškėjo atsakomybės pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nešalina jo teisinės atsakomybės ANK 417 straipsnio 2 dalies požymiu, tai, kad anksčiau buvo ar nebuvo fiksuojami administraciniai nusižengimai nusižengimo padarymo vietoje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes byloje, kaip minėta, nagrinėjamas konkretus įvykis, kuomet buvo fiksuotas Pareiškėjo automobilis pastatytas neleistinoje vietoje.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Nutarime teigiama, kad ginčo vieta suprojektuota tam, kad būtų patogiau patekti neįgaliesiems asmenims bei pristatyti prekes ar kitus krovinius į komercines patalpas. Tačiau administracinio nusižengimo byloje esanti teritorijos schema tokių aplinkybių nepatvirtina. Be to nurodo, kad Nutarime įvardinama priežastis sklandžiau į komercinės paskirties patalpas pristatyti prekes ir krovinius, sudaro prielaidą dvigubų standartų taikymui. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaip jau ir minėta teritorijos plane vieta, kurioje pareiškėjas buvo palikęs automobilį nepažymėta ir kaip automobilių statymo vieta. Nutarime nėra nurodoma, kad pristatant krovinius ir prekes transportas užvažiuoja ant šaligatvio, todėl tai yra tik pareiškėjo interpretacija ir laikytina gynybine pozicija.
Iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad stovėjimo vietos prie pastato yra pažymėtos lentelėmis, taip pat nuo šaligatvio išsiskiria ir reljefu, yra atskirtos borteliais. Tuo tarpu vieta, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis reljefiškai yra aukščiau, aukščiu yra lygi su šaligatviu už stovėjimo vietų, aikštelės plane nėra niekaip pažymėta, kaip stovėjimo vieta, todėl tokia ir negali būti laikoma, o pagrįstai yra laikytina šaligatviu. Pareiškėjas turėdamas teisę vairuoti privalo būti susipažinęs su KET taisyklėmis ir šiuo atveju, atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę turėjo objektyviai suprasti, kad vieta, kurioje paliko automobilį nėra skirta automobilio stovėjimui, o yra šaligatvis, kadangi akivaizdžiai išsiskyrė iš kitų stovėjimo aikštelėje esančių stovėjimo vietų.
Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad gautame pirminiame administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytas tik bendrinis KET 150 punktas, nedetalizuojant pažeidimo esmės bei nenurodant konkretaus papunkčio, o tik vėliau, pasikreipus į Instituciją, protokolas buvo perrašytas nurodant KET 150.5 punktą, todėl Pareiškėjo nuomone, pirminis protokolas surašytas pažeidžiant Pareiškėjo teisę į gynybą, nenurodant už ką konkrečiai buvo skirta bauda. Vis tik, su tokiais skundo argumentais teismas nesutinka, kadangi galutinis procesinis sprendimas byloje yra priimtas ir skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas paskutiniojo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu surašyto protokolo pagrindu, taigi, Pareiškėjas aiškiai žinojo, už kokį KET pažeidimą jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir jam nebuvo užkertamas kelias ANK 609 straipsnio 5 dalyje numatyta teise, tai yra teikti paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio, o taip pat ir kitomis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, tenkinti pareiškėjo M. K. skundą ir naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
M. K. skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.