Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,dalyvaujant ieškovės B. D. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,atsakovės mažosios bendrijos „Kelta“ atstovui D. B.,atsakovės mažosios bendrijos „Smilga LT“ atstovams D. B. ir K. P.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D. patikslintą ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai „Kelta“ ir mažajai bendrijai „Smilga LT“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė B. D. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių mažosios bendrijos (toliau – MB) „Kelta“ ( toliau – atsakovė-1) ir MB „Smilga LT“ (toliau – atsakovė-2) 14 428,00 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio savininkėmis yra ieškovė ir A. K.2024 m. rudenį ieškovė nutarė atlikti gyvenamojo namo stogo, esančio po jai priklausančiu butu, remontą. 2024 m. lapkričio mėnesį perskaitė skelbimą oficialioje www.kelta.lt internetinėje svetainėje skiltyje „Paslaugos“, jog MB „Kelta“ užsiima stogų remontu, hermetizuoja galimas vandens protekio vietas, tvarko pažeistas stogo čerpes, atlieka įvairius darbus aukštyje. Susisiekusi nurodytu skelbime telefonu su MB „Kelta“ vadovu D. B., su juo žodžiu sutarė, kad MB „Kelta“ vadovas atvyks į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), apžiūrės stogą ir pradės darbus. Taigi, 2024 m. lapkričio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovės MB „Kelta“, atstovaujamos direktoriaus D. B., buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), stogo remonto darbų. Vykdant susitarimą, 2024 m. lapkričio 22 d. prie ieškovės namo atvyko atsakovių nurodytas asmuo A. S., atsivežė bokštelį ir pradėjo remontuoti gyvenamojo namo stogą.Tačiau tą pačią dieną atsakovės, vykdydamos gyvenamojo namo stogo remonto darbus, sukėlė gaisrą, per kurį sudegė ir buvo apgadinti ieškovei bei kito buto savininkų A. K. ir J. K. butai, pats pastatas, ko pasėkoje, gesinant gaisro židinį, buvo padaryta didelė žala. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – KPGV) atliko tyrimą ir nustatė, kad gaisras kilo dėl atliekamų ugnies darbų – stogo dangos sandarinimo prie dūmtraukio. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai, atliekant ugnies darbus. Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nurodė, kad ugnies darbus atliko MB „Smilga LT“ samdomas darbuotojas.Pažymėjo, jog apie tai, kad darbus atliko neva atsakovė-2, ieškovė sužinojo tik iš minėto atlikto tyrimo, nes sutartis buvo sudaryta su atsakove-1. Vėliau paaiškėjo, kad D. B. turi dvi įmones: MB „Kelta“ ir MB „Smilga LT“, šie juridiniai asmenys susiję, naudojasi tuo pačiu telefono numeriu. Tačiau jeigu atsakovė-1 savo iniciatyva stogo remonto darbus pavedė atlikti kitai atsakovei-2, o atsakovė-2 pagal 2024 m. balandžio 29 d. sutartį pavedė darbus atlikti trečiajam asmeniui A. S. (toliau – trečiasis asmuo), tai ieškovė šioje byloje MB „Smilga LT“ taip pat įtraukta atsakove-2. Dėl sukelto gaisro ieškovei priklausančiam turtui, kuris nebuvo apdraustas, buvo padaryta mažiausiai 14 428,00 Eur dydžio žala, kurios dydį patvirtina byloje esanti 2025 m. kovo 3 d. turto sunaikinimo sąmata. Kitiems gyvenamojo namo savininkams A. K. ir J. K. priklausantis turtas buvo apdraustas akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, kuri atlikus tyrimą pripažino įvykį draudžiamuoju. Draudimo bendrovė įvertino dėl sukelto gaisro J. K. priklausančiam turtui padarytą žalą ir padarytai žalai atlyginti J. K. išmokėjo 12 573,55 Eur draudimo išmoką.AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama draudiminio įvykio, susijusio su 2024 m. lapkričio 22 d. gaisru gyvenamajame name tyrimą, 2024 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į ieškovę, regreso tvarka prašydama sumokėti 12 573,55 Eur dydžio sumą į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą. Tačiau ieškovė kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, prašydama nuostolius, padarytus gyvenamojo namo bendraturčiams tiesiogiai reikalauti iš atsakovės-1. Tokiu būdu, dėl atsakovės sukelto gaisro buvo padaryta iš viso mažiausiai 27 001 Eur dydžio žala gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), savininkams. AB „Lietuvos draudimas“ nuostolius atlygino bendraturčiams, tačiau ieškovei priklausanti namo dalis nebuvo drausta, todėl žalą prašo priteisti iš atsakovių.Nors atsakovės-1 vadovas po gaisro žadėjo atlyginti visus nuostolius, tačiau iki šiol to nepadarė ir gera valia nesiruošia to daryti. Iš karto po įvykio atsakovė-1 suteikė laikiną apgyvendinimą ieškovės namo dalies gyventojams, taip pat žodžiu prisiėmė sau kaltę, todėl ieškovė tikėjo pažadu žalą atlyginti. Tačiau atsakovė-1 pažadų nevykdo, todėl ieškovė yra priversta savo teises ginti teisme.2025 m. vasario 9 d. į atsakovę-1 elektroniniu laišku kreipėsi ieškovę atstovaujanti jos dukra K. G. su prašymu atlyginti padarytą žalą, tačiau į laišką nebuvo atsakyta.Atsakovei visiškai nereaguojant ir neatsakant į telefono skambučius ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos suteikimo į advokatę, kuri 2025 m. vasario 26 d. pretenzija kreipėsi į abi atsakoves su prašymu atlyginti jai padarytą visą turtinę žalą.Tačiau atsakovė-1 jokio atsakymo nepateikė, o 2025 m. kovo 13 d. atsakovę-2 atstovaujantis D. B. atsiuntė raštą, kuriame atsisakė atlyginti žalą ir nurodė, kad atsakovė-1 neturi nieko bendra su įvykiu gyvenamajame name, esą visai kita, to paties D. B. vadovaujama įmonė, t. y. atsakovė-2 suteikė keltuvą A. S., dirbusiam pagal individualios veiklos pažymą, kurio veiksmai galimai ir sukėlė gaisrą gyvenamajame name bei pasiūlė pretenzijas dėl patirtos žalos reikšti A. S. Be to, D. B. taip pat nurodė esą A. S. po gaisro suremontavo tiek ieškovei, tiek kitam kaimynui priklausančią po sukelto gaisro apgadintą gyvenamojo namo stogo dalį. Taigi, atsakovių vadovo raštas patvirtina faktą, jog jam priklausančios įmonės atsakovė-1, su kuria buvo sudaryta žodinė sutartis, ir atsakovė-2, atsisako gera valia atlyginti žalą ir neigia savo kaltę.Nurodė, kad ieškovė 2024 m. lapkričio mėnesį sudarė žodinę rangos sutartį su atsakove-1 dėl gyvenamojo namo stogo remonto darbų atlikimo. Nei su atsakove-2, nei su trečiuoju asmeniu, nei su kitu fiziniu, pagal individualią veiklą dirbančiu asmeniu dėl gyvenamojo namo stogo remonto darbų jokių susitarimų ieškovė nebuvo sudariusi. Nors susitarimas dėl rangos darbų atlikimo buvo sudarytas su atsakove-1, tačiau ši įmonė savo iniciatyva pavedė darbus atlikti kitai įmonei atsakovei-2, o atsakovė-2 pagal 2024 m. balandžio 29 d. sutartį pavedė darbus atlikti trečiajam asmeniui. Taigi, tarp atsakovės-1 ir atsakovės-2, o taip pat tarp atsakovės-2 ir trečiojo asmens susiklostė subrangos santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 3 dalis numato, kad rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, tad atsakovės turi pareigą atsakyti ir už trečiojo asmens sukeltą žalą. Jeigu darbus atlieka du ar daugiau asmenų, tai, kai prievolės dalykas yra nedalus, visi jie užsakovui turi solidariosios prievolės skolininkų ir kreditorių teises ir pareigas (CK 6.651 straipsnis).Ieškinį taip pat grindė CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.657 straipsniu, 6.6 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatomis ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą teismo prašė žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovių.Pažymėjo, kad atsakovės, šiuo atveju, veikė kaip įmonė (verslininkas), o pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai rangovas veikia kaip įmonė (verslininkas), vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, jis turi įstatymo nustatytą pareigą visais atvejais (jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita) atlyginti dėl šios pareigos pažeidimo atsiradusius užsakovo nuostolius dėl tokio turto praradimo ir sužalojimo, nebent įrodytų, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Kadangi atsakovės už CK 6.657 straipsnyje įtvirtintos įstatymo nustatytos pareigos pažeidimą atsako be kaltės ir nuo civilinės atsakomybės už šios pareigos pažeidimą gali būti atleista tik jei įrodytų, kad jai rangos darbų atlikimo tikslu patikėto Gyvenamojo namo stogo remonto, o kartu ir darbų rezultato žuvimą (apgadinimą) sukėlęs gaisras įvyko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, todėl būtent jai tenka pareiga įrodyti šio atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo buvimą.Pasisakydama dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos nurodė, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl ieškovei priklausančio turto apgadinimo. Ieškovei priklausančio turto sunaikinimo sąmata dėl sukelto gaisro patvirtina, jog ieškovei dėl atsakovės sukelto gaisro buvo padaryta viso mažiausiai 14 428,15 Eur dydžio žala.Pasisakydama dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos nurodė, kad atsakovės, vykdydamos ieškovei priklausančio gyvenamojo namo stogo remonto darbus nesilaikė priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, kas tapo gaisro kilimo priežastimi.Dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nurodė, kad atsakovės nesilaikė profesinei veiklai taikomų reikalavimų, t. y. atlikdamos gyvenamojo namo stogo remonto darbus nesilaikė priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, dėl ko kilo gaisras bei buvo padaryta turtinė žala ieškovei. Jeigu nebūtų atsakovių neteisėtų veiksmų, t. y. jei atsakovės būtų užtikrinusios priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi atliekant gyvenamojo namo stogo remonto darbus, gaisras nebūtų kilęs ir ieškovei priklausantis turtas nebūtų buvęs apgadintas, dėl ko ieškovė nebūtų patyrusi turtinės žalos (nuostolių). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, civilinė atsakomybė atsakovių atžvilgiu turi būti taikoma, kadangi jos taikymui yra visos sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys. Dublike papildomai nurodė, kad MB „Kelta“ interneto svetainėje (https://www.kelta.lt/pastatu-prieziura/) nurodoma, kad be kitų paslaugų įmonė teikia ir pastatų priežiūros paslaugas: armuoja pažeistas pastatų sienas; hermetizuoja galimas vandens protekio vietas; tvarko pažeistas stogo čerpes; montuoja lietaus nubėgimo sistemas; valo latakus, kaminus, ventiliacines angas; atlieka įvairius darbus aukštyje. Ši viešai prieinama informacija paneigia atsiliepimų teiginius, kad atsakovė-1 teikia tik autobokštelio nuomos paslaugas. Bendraudamas su klientais, atsakovių vadovas faktiškai veikia abiejų įmonių vardu ir tik jis pats sprendžia, kuri įmonė, teikia klientams paslaugas. Atsakovių vadovas D. B. savo veiklą vykdo per kelis susijusius juridinius asmenis, akivaizdžiai manipuliuoja informacija, siekia suklaidinti teismą, kas vykdė darbus ir sukėlė žalą. Akivaizdu, kad tokiu būdu atsakovių vadovas siekia išvengti atsakomybės vadovaujamoms įmonėms ir siekia perkelti atsakomybę, bei pareigą atlyginti žalą, trečiajam asmeniui. Priešingai nei teigia atsakovės, su trečiuoju asmeniu ieškovė niekada nebendravo ir jokių paslaugų suteikti šio asmens neprašė. Nei su atsakove-2, nei su trečiuoju asmeniu, nei su kitu fiziniu, pagal individualią veiklą dirbančiu asmeniu dėl gyvenamojo namo stogo remonto darbų ieškovė nesitarė ir jokių susitarimų nebuvo sudariusi.Apie tai, kad atsakovė-2 ir trečiasis asmuo vykdė stogo remonto darbus ir sukėlė gaisrą ieškovė sužinojo tik gavusi KPGV atlikto tyrimo pažymą. Tikėtina, kad teikiant paaiškinimus KPGV specialistams D. B. sąmoningai siekė supainioti situaciją ir suklaidinti ieškovę, kas atsakingas už žalą dėl kilusio gaisro ir nurodė, kad gaisrą sukėlė atsakovės-2 darbuotojas.Pagal atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį paaiškinimus ir kartu pateiktą 2024 m. balandžio 29 d. sutartį akivaizdu, kad trečiasis asmuo sutartimi įsipareigojo atlikti atsakovės-2 pavestus darbus, kas tik patvirtina aplinkybes, kad pats trečiasis asmuo klientų neieškojo, t. y. su ieškove jokių susitarimų dėl stogo remonto darbų nesudarė, o tik vykdė pavedimus atlikti atsakovių vadovo D. B. pavestus darbus. Be kita ko, nurodyta sutartis patvirtina, kad tarp atsakovės-2 ir trečiojo asmens susiklostė subrangos santykiai.Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad D. B. turi dvi įmones, tačiau MB „Smilga LR“ faktiškai neturi jokio turto, o MB „Kelta“ turi turtą, vykdo veiklą ir todėl D. B. siekia eliminuoti MB „Kelta“ nuo atsakomybės. Tikrasis susitarimas dėl stogo remonto darbų buvo su MB „Kelta“, nors rašytinės sutarties nebuvo, tačiau atsakovė MB „Kelta“ yra verslininkė, todėl D. B., kaip įmonių savininkas ir vadovas supranta tokios sutarties nepasirašymo galimas pasekmes. Atsakovės neteisėtų veiksmų kaip ir neneigia, tik bando įrodyti, kad atliko sudegusio stogo remontą, kai jokio remonto neatliko, tik uždengė dalinai sudegusią skylę, ką ekspertizės akte pažymėjo ekspertas – fiksuotas laikinas stogo dangos sandarinimas. Pasisakydama dėl atsakovių pozicijos dėl padarytos žalos dydžio nurodė, kad atsakovės, turėdamos profesionalią teisinę pagalbą bei pakankamai laiko nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius skaičiavimus, tik viso proceso metu kėlė nepagrįstus klausimus.Atsakovė-1 atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad su ieškove niekada neturėjo jokių ūkinių komercinių santykių, neteikė ieškovei jokių paslaugų, nesudarė rangos sutarčių. Atsakovės-1 vadovas D. B. vadovauja ir atsakovei-2. Atsakovės-1 ir atsakovės-2 veiklos yra susijusios. Tiek atsakovės-1, tiek atsakovės-2, kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini).D. B., eidamas atsakovės-2 vadovo pareigas ieškovei nurodė, jog atsakovė-2 teikia autobokštelio nuomos paslaugas bei gali pasiūlyti asmenį kuris atliks gyvenamojo namo stogo remonto darbus. Atsakovė-1 su ieškove nesudarė jokio susitarimo kurį būtų galima laikyti rangos susitarimu. Atsakovė-1 nesitarė su ieškove dėl darbų kainos, dėl darbų apimties ir pobūdžio.2024 m. lapkričio 22 d. atsakovė-2 pristatė autobokštelį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė ir priklauso atsakovei-2 bei nurodė trečiąjį asmenį A. S., kuris turėjo atlikti ir atliko ieškovei stogo remonto darbus.Atsakovė-2 autobokštelio nuomos paslaugą teikė trečiajam asmeniui, t. y. netgi ne ieškovei. Tarp atsakovės-2 ir trečiojo asmens, 2024 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta sutartis iš kurios turinio matyti, jog atsakovė-2 suranda klientus, kuriems reikalinga atlikti įvairius smulkius darbus, o trečiasis asmuo naudodamas atsakovės-2 techniką (autobokštelį) ir veikdamas pagal individualios veiklos pažymėjimą darbus klientams atlieka tiesiogiai. Dėl nurodyto, atsakovė-1 nėra ir negali būti laikoma atsakinga už trečiojo asmens galimai netinkamai atliktą darbą ir jo pasekmes, nes ieškovės ir atsakovės-1 nesiejo visiškai jokie santykiai. Kartu su pirminiu ieškiniu, ieškovė pateikė ir KPGV pranešimą, kuriame nurodyta, jog nustatyta, kad ugnies darbus atliko MB „Smilga LT“ samdomas darbuotojas. Be to, iš esmės tokį patį atsakymą ieškovė 2025 m. kovo 13 d. yra gavusi ir iš atsakovės-2. Taigi, jau yra konstatuota, kad atsakovė-1 niekaip nesusijusi su ieškovei atliktais darbais, todėl ieškovės reiškiamos pretenzijos atsakovei-1 neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tai, kad ieškovę rangos santykiai siejo su trečiuoju asmeniu rodo tarp atsakovės-2 ir trečiojo asmens sudaryta 2024 m. balandžio 29 d. sutartis, kuri papildomai 2024 m. lapkričio 6 d. elektroniniu parašu buvo patvirtinta atsakovės-2. Pažymėjo, jog ieškovė į bylą pateikė skelbimą iš internetinės svetainės skelbiu.lt, iš kurio turinio matyti, jog skelbime nėra nurodomi jokie stogo remonto darbai apie kuriuos kalba ieškovė.Tarp šalių nėra ginčo, kad faktinius darbus atliko trečiasis asmuo. Nėra aišku, kodėl ieškovė patikslintą ieškinį reiškia atsakovei-1, nes prieš teikiant ieškinį ieškovei buvo žinoma, jog faktinius darbus atliko trečiasis asmuo, o autobokštelį suteikė atsakovė-2. Ieškovės tvirtinimai, kad rangos sutartį sudarė su atsakove-1 visiškai nepagrįsti bei neparemti jokiais duomenimis. Tai, kad atsakovė-1 teikia panašaus pobūdžio paslaugas ir/ar darbus, ar kad abiejų atsakovių vadovas yra tas pats asmuo niekaip neįrodo, kad stogo remonto darbus ieškovei teikė būtent atsakovė-1.Be to, atsakovės-1 turimais duomenimis ieškovei stogas po įvykio buvo geranoriškai suremontuotas, todėl neaišku, kodėl pretenziją ieškovė reiškia šioje dalyje. Nagrinėjamu atveju, ieškovė akivaizdžiai nori pasipelnyti du kartus. Nors dublike ieškovė neigia, jog stogas buvo suremontuotas ir tą neva patvirtina aktas ir fotonuotraukos, nėra aišku apie kokį aktą dublike ieškovė kalba, kadangi byloje yra vienintelis AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo aktas, kuris buvo sudarytas dėl ieškovės kaimyno namo dalies, todėl su ieškovės reikalavimu visiškai nesusijęs. Vertinant prie ieškinio pateiktas fotonuotraukas, kuriose matoma ir ieškovės namo dalies, stogo dalis ir fotonuotraukas padarytas vėliau – akivaizdu, jog ieškovės stogo dalis yra suremontuota.Kartu su ieškiniu, ieškovė pateikė 2025 m. kovo 3 d. turto sunaikinimo sąmatą kurią sudarė MB „Konstruktas“ atstovas P. R. Nėra aišku, kuo vadovaujantis buvo sudaryta nurodyta sąmata. Turimais duomenimis, nei MB „Konstruktas“, nei P. R. nėra atestuoti statybos specialistai. Nėra aiški ir P. R. kvalifikacija. Pažymėjo, jog gaisras kilo 2024 m. lapkričio 22 d., per maždaug savaitę laiko stogas buvo geranoriškai suremontuotas, o turto sunaikinimo sąmata sudaryta buvo 2025 m. kovo 3 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po gaisro padarinių pašalinimo. Neatsižvelgiant į tai, kad stogas buvo suremontuotas ir gaisro padariniai buvo pašalinti, turto sunaikinimo sąmatoje nurodomi ir įskaičiuoti stogo remonto darbai. Ieškovė nepagrįstai dublike nurodo, jog stogas nebuvo suremontuotas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog 2025 m. kovo 3 d. turto sunaikinimo ataskaita ne tik neatitinka faktinės situacijos, tačiau sudaryta vieninteliu tikslu nesąžiningai pasipelnyti iš atsakovių.Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė fotonuotraukas, tačiau minėtos nuotraukos fiksavo ne ieškovės turto galimus pažeidimus, o kaimyno J. K. namo dalies nuotraukas. Prie MB „Konstruktas“ turto sunaikinimo akto nėra pridėta jokių nuotraukų, fiksuojančių objektyviai kilusią žalą, o pateiktas aprašas niekaip nesusietas su ieškovės namo dalyje galimai kilusiais nuostoliais. Taigi, ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad ji iš viso patyrė kokią nors žalą.Ieškovė ne tik nepagrindė bei neįrodė žalos masto bei dydžio, tačiau neįrodė, jog atsakovę-1 ir ieškovės nurodytą žalą sieja priežastinis ryšys.Triplike atsakovė-1 nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį. Papildomai paaiškino, kad byloje surinkti dokumentai, įskaitant autobokštelio nuomos sutartį, patvirtina, kad atsakovė-1 niekada nebuvo rangovė, tiekėja ar užsakovė, todėl jai pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį atsakomybė už subrangovų veiksmus netaikytina. Trečiasis asmuo, kuris kaip fizinis asmuo veikė pagal individualios veiklos pažymą, kaip savarankiškas paslaugų teikėjas, todėl atsako už savo veiksmus savarankiškai.Atsakovė-2 pateikė iš esmės analogišką atsiliepimą į ieškinį, kaip ir atsakovė-1 ir nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.Paaiškino, kad D. B. eidamas atsakovės-2 vadovo pareigas ieškovei nurodė, jog atsakovė-2 teikia autobokštelio nuomos paslaugas bei gali pasiūlyti asmenį kuris atliks gyvenamojo namo stogo remonto darbus. Atsakovė-2 su ieškove nesudarė jokio susitarimo kurį būtų galima laikyti rangos susitarimu, t. y. atsakovė-2 tik tarpininkavo tarp ieškovės ir trečiojo asmens, pasiūlydama ieškovei trečiojo asmens paslaugas, turėdama tikslą, kad pasiūlius ir nurodžius klientą trečiajam asmeniui, jis iš atsakovės-2 nuomosis autobokštelį. Nurodė, kad ieškovė ne tik nepagrindė bei neįrodė žalos masto bei dydžio, tačiau neįrodė, jog atsakovę-2 ir ieškovės nurodytą žalą sieja priežastinis ryšys.Triplike atsakovė-2 nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį.Teismo posėdžio metu atsakovių atstovai prašė ieškinį atmesti.