- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-27
- Bylos Nr.
- eS2-13654-1103/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-8-3-17265-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., G. A.
- Kategorijos
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims A. P. ir G. A. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius, Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę S. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos atstovų pagal įstatymą motinos A. P. ir tėvo G. A.
Prašyme nurodė, kad 2026-10-01 į Skyrių paskambinusi A. P. nurodė, kad jos dukra S. A. šiuo metu galimai yra nesaugi, nes pas giminaitę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), prašėsi nakvynės. Dukrai prisiskambinti negali, prašo pagalbos įsitikinti ar vaikas saugus. Telefonu susisiekta su S. tėvu G. A., vyras nurodė, kad dukra šiuo metu yra su juo. Pakalbinus S. telefonu, mergaitė nurodė, kad buvo svečiuose pas pusbrolį ir savo krikšto mamą, kuri pasiūlė S. likti pas ją nakvoti, tačiau atvyko tėtis ir ją pasiėmė. S. paminėjo, kad su tėčiu jaučiasi saugi, tačiau būti su juo nenori. 2026-10-02 21.50 val. per Fleet Complete programėlę Skyrius gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Aplinkybėse nurodoma, kad kilo konfliktas tarp tėvo ir dukros, o 2026-10-04 Vilniaus apskrities vaikų teisių skyrius gavo pranešimą, jog „S. nenori gyventi su tėvu. Vežama į ligoninę dėl galimo apsvaigimo“.
2026-10-02 Skyriuje išklausius S. A. nuomonės, nepilnametė graudinosi, buvo nerami. Nurodė, kad tėtis visada jai meluoja, ji negalinti juo pasitikėti. Negalinti gyventi su tėčiu (duomenys neskelbtini), nes ten tėtis turi sužadėtinę, pats dažnai važinėja į (duomenys neskelbtini). Nieko S. neleidžia, kontroliuoja, slapta tariasi su mama, nori, kad S. jo klausytų, neprieštarautų. Mergaitė išsakė norą gyventi vaikų namuose, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos šeima „nenormali“ ir kad mergaitė nenori būti atribota nuo visko, kas jai rūpi. Pasak mergaitės, tėvai jos atžvilgiu elgiasi netinkamai - „viena sumuša, kitas meluoja.“ Išreiškė norą tapti emancipuota, gauti psichologo pagalbą, rasti darbą. Šiuo metu S. mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje, bet norėtų mokytis (duomenys neskelbtini), gyventi bendrabutyje, kaip pati išsakė - „pasidaviau, nes matau, kad nieko nebebus.“ Pažymėjo, kad mamai rūpi tik mašina, jos naujas draugas, pagimdyt trečią vaiką. „Mama smurtauja prieš mane fiziškai ir psichologiškai; mama nuolat su kaukėmis, apsimetinėja, nuolat ją žemindavo, versdavo dėl visko atsiprašinėti.“ Pasak S., mamos buvęs sutuoktinis taip pat prieš ją smurtavo – tampė, spardė. Tėčio G. mergaitė tėčiu nevadina, jų santykiai šalti, jokio ryšio nėra, tik kontrolė, stresas ir įtampa. Juo mergaitė nepasitiki, jis jos neaugino, nebendravo, išlaikymo neteikė, su gimtadieniais nesveikino. S. teigimu, tėtis net neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena pas sužadėtinę (duomenys neskelbtini). Teko su tėčiu kartu būti dvi naktis, miegojo tėčio sužadėtinės vaiko lovoje, o tas vaikas – ant čiužinio. Nurodė, kad turėjo su tėčiu važiuoti į (duomenys neskelbtini), S. sėdo į automobilio galą, o tėtis liepė sėstis į automobilio priekį. S. nesutikus, įvyko konfliktas, tėtis ją stūmė, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai nurodė važiuoti į Santariškių vaikų skubios pagalbos skyrių pasitikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Santariškių vaikų skubios pagalbos skyriuje atlikus S. A. narkotikų tyrimą, jo rezultatas buvo teigiamas. S. pabrėžė, jog nenori gyventi su tėvais, nes „gražaus gyvenimo nebus“, nori, kad tėvai jai nekenktų, nekontroliuotų. Turi minčių apie savižudybę, savęs žalojimą, nesijaučia stabili emociškai ir fiziškai, tėvais nepasitiki. Paklausus mergaitės, ar yra artimų giminaičių, pas kuriuos galima būtų ją apgyvendinti, atsakė, kad Vilniuje yra krikšto mama K., tačiau susisiekus su moterimi SMS žinute, nurodė, jog neturi sąlygų S. priimti. Susisiekus telefonu su S. močiute, moteris graudinosi ir nurodė, kad negebės pasirūpinti anūke, nes S. nenori būti kontroliuojama. Nei nepilnametės dėdė, nei S. draugės mama taip pat nesutiko mergaitės laikinai prižiūrėti. S. nuogąstavo, kad ją palaiko tik jos draugai ir katė. Laukia savo pilnametystės, ketina priimti psichologinę specialistų pagalbą, kad „išsigydyti nuo to, ką tėvai jai padarė“.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė S. A. nurodė, jog šeimoje patiria fizinį ir psichologinį smurtą, buvo priimtas sprendimas užtikrinti vaikui saugią aplinką ir mergaitė nuo 2026-10-04 laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Nuo 2026-10-06 nepilnametės laikinas apgyvendinimas (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas ir nepilnametė laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini).
Bendraujant su S. mama A. P. 2026-10-02, moteris nurodė, kad vaiko močiutė (A. P. mama) paprašė pakeisti spynas namuose, kadangi situacija dėl S. elgesio nėra saugi. Vaiko mama namuose buvo radusi alaus butelį, foliją su neaiškios kilmės medžiaga ir cigarečių nuorūkas. Kai S. su tėčiu atvyko į namus aplankyti katės, A. bandė su dukra ramiai pasikalbėti, paklausė apie rastas medžiagas. S. supyko, o mama pasiūlė atlikti narkotinių medžiagų vartojimo testą. Nurodė, kad S. per pastaruosius šešis mėnesius labai pasikeitė, kad prieš kurį laiką buvo sulaikyta rūkant „žolę“. Mano, kad vaiko elgesys yra neadekvatus, su S. sunku susikalbėti, vaikas neturi autoriteto ir jaučia didelį pyktį aplinkiniam pasauliui. Paaiškino, kad ji niekada nenustojo rūpintis savo dukra. Domisi dukra kiekvieną dieną per savo mamą (nepilnametės močiutę), stebi el. dienyną, palaiko ryšį su auklėtoja. Dėl situacijos šeimoje mama pati lankosi pas psichologus, psichiatrą, jai paskirti antidepresantai. Taip pat klauso paskaitas apie galimą pagalbą dukrai. Tačiau tarp jų kyla vis daugiau nesutarimų, dėl kurių didėja emocinė įtampa ir prastėja jų tarpusavio santykiai. Dukra nurodo nenorinti gyventi kartu su motina. Specialistams bendraujant atskirai su motina ir dukra, pastebima, kad jų pateikiama informacija apie situaciją ir tarpusavio santykius skiriasi. A. P. neprieštarautų, jei vaikas vyktų gyventi į (duomenys neskelbtini) kartu su tėčiu, nes mano, kad nauja aplinka ir nauji žmonės galėtų lemti tam tikrus vaiko elgesio teigiamus pokyčius. Pažymėjo, kad pastaruoju metu, tarp jos ir dukros kyla vis daugiau konfliktų, kad mergina prieš ją yra fiziškai smurtavusi, ir dėl tokių situacijų ji kvietė policijos pareigūnus. Mano, kad S. elgesys ir pateikiami kaltinimai tėvams yra neadekvatūs. Jei dukra negali ar nenori gyventi nei su ja, nei su tėvu, tai turėtų būti ieškomos kitos laikinos nepilnametės priežiūros galimybės, nes kiti šeimos nariai nėra pasirengę prisiimti S. ir ja rūpintis. Dėl susidariusios situacijos mama nenorinti papildomos emocinės naštos artimiesiems. Nurodo, kad dukrai šiuo metu labai reikalinga psichologo ar net psichiatro pagalba.
Nepilnametės tėvas G. A. Skyriui nurodė, kad su dukra S. artimą ryšį palaikė nuo vaikystės. Nors gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu grįžo į Lietuvą, kad perimtų dukros priežiūrą iš vaiko mamos, kadangi A. P. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš dukrą. Vaiko tėvo teigimu, kai mergina buvo mažesnė, kartu vykdavo į (duomenys neskelbtini), kur jai, dėl įgimtos dėmės ant veido, buvo atliekamos lazerio procedūros. Viešnagių (duomenys neskelbtini) metu ji lankydavosi ir pas močiutę, kartu vykdavo į keliones. Tam tikru laikotarpiu, dėl susiklosčiusios situacijos, negalėjo tiesiogiai bendrauti su S., tačiau stengėsi palaikyti ryšį per savo mamą. S. pati jam parašė žinutę, todėl jis atvyko į (duomenys neskelbtini), kartu nuėjo į kavinę, pasivaikščiojo, bendravo ir susitarė palaikyti ryšį bei ateityje bendrauti dažniau. Dukros mamai skiriantis su patėviu, dukra buvo likusi gyventi pas močiutę ir situacija šeimoje paaštrėjo. S. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus dėl šeimoje kylančių problemų - dėl patiriamo fizinio smurto iš mamos. Jo teigimu, jis kartu su mergaitės mama stengėsi ieškoti sprendimo būdų dėl susidariusios situacijos, svarstė psichologinės pagalbos ir santykių gerinimo galimybes. Tėvas išsakė nuomonę, kad nepilnametės elgesiui gali turėti blogos įtakos jos draugas. Šiuo metu S. atsisako su tėvu bendrauti ir kartu su juo gyventi nenori. G. teigimu, fizinio smurto prieš dukrą nebuvo. Jo teigimu, mergina domisi architektūra ir ateityje norėtų studijuoti šią sritį, tačiau matematikos mokymosi sunkumai gali apsunkinti šio tikslo įgyvendinimą. Tiek praėjusiais, tiek šiais metais buvo atvejų, kai mergina nesijungdavo į nuotolines pamokas arba teigdavo, kad pamokų iš viso nėra. Susirūpinimą kelia ir nepilnametės mokyklos lankomumas. G. A. svarstė galimybę laikinai vykti į (duomenys neskelbtini), kur S. galėtų mokytis arba tęsti mokymąsi nuotoliniu būdu, tačiau šiuo metu nepilnametė atsisako su tėvu kartu gyventi tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini). Neprieštaravo, kad dukrai, vaiko situacijos vertinimo metu, saugi aplinka būtų užtikrinta (duomenys neskelbtini).
2026-09-29 gautame rašte iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) nurodoma, kad ,,2026-09-27 18.56 val. gautas A. P. pranešimas, jog vonios kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dukra S. A., vieną kartą delnu trenkė pranešėjai į kairį skruostą. Įtariama nusikalstamos veikos padarymu S. A. buvo perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams. 2026-09-27 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos 2026-10-05 pateiktame rašte nurodoma, kad S. A. konfliktuoja su tėčiu, rėkia, mėto daiktus. Dažni nesutarimai su tėvais, dėl ko nepilnametė patiria nerimą. Mergaitė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jai galimai sutriko psichika. Pacientė teigia, kad ją už rankų stipriai tampė tėvas. Pasak tėvo, dukra galimai vartojo narkotikų. Pokalbio metu nepilnametė akcentavo, kad nebegali gyventi nuolatinėje įtampoje ir strese, nurodė, kad prieš dieną kilo konfliktas su biologiniu tėvu, dėl susidariusios situacijos net galvojo apie savižudybę. Nesijaučia emociškai bei fiziškai stabili, pastaruoju metu pagalvoja – „kam iš viso gimė, jei niekam nėra reikalinga.“
Suinteresuotas asmuo A. P., jos atstovas atsiliepimo dėl nagrinėjamos bylos nepateikė. Patvirtindama apie pareiškimo gavimą A. P. nurodė, jog neprieštarauja teismo sprendimo paimti vaiką išdavimui.
Suinteresuoto asmens G. A. atstovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Su G. A. susisiekti, išsiaiškinti jo nuomonę nepavyko.
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka vaiko situacijos vertinimą. Nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi šio įstatymo numatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis).
Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Teismas vertina prašymą dėl leidimo paimti vaiką išdavimo pagal tuo metu buvusias aplinkybes, lėmusias pagrindą paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų.
Skyriui G. A. ir A. P. šeimos yra žinomos nuo 2026-09-22, kai į Skyrių kreipėsi nepilnametė S. A., kuri nurodė apie prastą situaciją šeimoje. Mergina išsakė, kad jos mama yra perleidusi savo, kaip mamos, atsakomybes ir pareigas savo mamai (S. močiutei), nes ji jau kuris laikas gyvena močiutės namuose. Mama visiškai su dukra nebendrauja apie penkis mėnesius, nesidomi dukra, jos poreikiais, neprisideda prie išlaikymo. Mergina gauna tik vaiko pinigus, kuriuos perveda mama. Su savo biologiniu tėčiu mergaitė bendrauja neilgai, nes mama visada apie tėtį neigiamai atsiliepdavo ir drausdavo dukrai su juo bendrauti. Nepilnametė ryšį palaiko su tėčio tėvais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), anksčiau juos lankydavo, jie prisideda prie merginos išlaikymo kaip ir kita močiutė, pas kurią gyvena. S. išsako, jog nuo pat mažens mamos mylima nebuvo. Moteris nepagarbiai elgdavosi su ja, epizodiškai keisdavo savo sugyventinius, versdavo sugyventinį, su kuriuo gyveno apie dešimt metų, vadinti tėčiu. Yra buvę atvejų, kai mama fiziškai smurtavo jos atžvilgiu, taip pat yra patyrusi fizinį smurtą ir iš vieno mamos sugyventinių, su kuriuo ji turi sūnų. Mama žinojo apie smurtą vaiko atžvilgiu, tačiau nieko dėl to nedarė, nors buvo matomos kraujosrūvos ant kojų, ištemptos auskarų skylutės ausyse. Vyras ją spardė, trenkė ranka į pilvo sritį. Kaip nurodo pati nepilnametė, mamos sugyventinis jos atžvilgiu smurtavo, nes buvo problemų mokykloje. Mergina nurodė, kad jos mama dabar vėl gyvena su kitu vyru, vaikais nesirūpina, nes tiek ji, tiek jos jaunesnis brolis yra ne su mama. Brolis gyvena pas artimuosius - tai pas senelius, tai pas tėtį, kartais pas mamą ir jos naują draugą namuose. Teigė, kad šiuo metu jaučiasi atstumta ir nenori su mama gyventi, nes mama „su kaukėmis, vaidina prie kitų, apsimeta, kad viskas gerai, tačiau realiai situacija nepakitusi.“ S. papasakojo, kad jos mama stengiasi atkurti savo santykius su močiute, todėl ir močiutė yra priešiškai nusiteikusi merginos atžvilgiu. Santykio su broliu mergaitė taip pat beveik nepalaiko. Mergina norėtų, jog mama nebebūtų jos įstatyminė atstovė, nes mama nuolat ją žemina, dėl kiekvienos smulkmenos pyksta, verčia dėl visko atsiprašyti ir pan.
Dėl gauto pastarojo ir kitų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 patvirtintu Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), 2026 m. spalio 7 d. atlikus situacijos vertinimą buvo nustatyti 26 punkte numatyti rizikos veiksniai: 26.1. vaikas patyrė ir (ar) patiria vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo (Rizikos veiksnys taikomas vaiko atstovams pagal įstatymą A. P. ir G. A.). Atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-32053-26 dėl fizinio skausmo sukėlimo S. A.. Smurtą galimai naudojo nepilnametės mama A. P.. Mama neneigia, kad yra tempusi dukrai už plaukų, trenkusi antausį, kai S. ją vadino necenzūriniais žodžiais. A. P. pareikštas pranešimas apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta kardomoji priemonė – registracija policijos įstaigoje. 2026-10-04 tarp tėvo G. A. ir nepilnametės dukters S. A. kilo žodinio konflikto, kurio metu tėvas sugriebė dukrai už rankų ir bandydamas atimti mobilųjį telefoną, parvertė ją ant žemės, taip sukeldamas S. A. fizinį skausmą. Atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32892-26 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, G. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; 26.7. autodestruktyvus vaiko elgesys (savižala, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir kt.), kurio jo atstovai pagal įstatymą negali suvaldyti. 2026-10-04 20.23 val. per Fleet Complete programėlę Vilniaus apskrities vaiko teisių skyrius gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pateiktame išraše iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikų nurodoma, kad kyla dažni nesutarimai su tėvais, dėl kurių mergaitė patiria nerimą, <...> ir smurtą iš tėčio. S. epizodiškai atsiranda suicidinės mintys, bet konkretaus suicidinio plano ji nekuria. Savižalos taip pat nėra buvę. S. A. šlapime rasta Marihuanos. Anksčiau nepilnametė sulaikyta rūkant „žolę“; 26.8. vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą (Rizikos veiksnys taikomas vaiko tėvams A. P. ir G. A.). 2026-09-22 į Skyrių kreipėsi nepilnametė S. A., kuri nurodė apie prastą situaciją šeimoje. Mergina nenori gyventi su mama, nenori, kad mama būtų jos įstatyminė atstovė. Nurodė nebegalinti gyventi nuolatinėje įtampoje ir strese. Mergaitės mama patvirtina, jog ji susiduria su sunkumais dėl nepilnametės elgesio ir jos grasinimų. Mergaitės tėtis taip pat patvirtina, jog dukra atsisako gyventi su juo. 2026-10-02, 2026-10-04 pokalbių metu S. patvirtino savo nesutikimą gyventi nei su vienu iš tėvų <...>.
Apsaugos poreikis nustatytas, nes nepilnametė aiškiai išreiškė savo nuomonę bei nurodė priežastis, dėl kurių atsisako gyventi su abiem tėvais, šeimoje kyla nuolatiniai konfliktai, yra nustatytų smurto aplinkybių. Nepilnametė mergina yra išsakiusi minčių apie savižudybę, yra galimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo požymių, o tėvai šiuo metu negali užtikrinti jos saugumo ir tinkamai kontroliuoti susidariusios situacijos. Kadangi nepilnametė kategoriškai atsisako gyventi ir būti prižiūrima abiejų tėvų, vykti su tėvais į socialinių paslaugų įstaigą, o artimi asmenys, kurie galėtų užtikrinti jos priežiūrą, tokios atsakomybės neprisiima arba neturi galimybių užtikrinti nuolatinę ir tinkamą nepilnametės priežiūrą bei saugumą, Skyrius priėmė sprendimą paimti nepilnametę S. A. iš jos įstatyminių atstovų. Nepilnametė nuo 2026-09-27 iki 2026-09-30 buvo laikinai apgyvendinta pas draugės mamą J. I., nuo 2026-10-04 laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini), o nuo 2026-10-06 - (duomenys neskelbtini).
2026-10-08 raštu buvo kreiptasi dėl Mobilios komandos darbo inicijavimo su vaiko atstovais pagal įstatymą – G. A. ir A. P. 2026-10-08 Skyrius kreipėsi į Panevėžio socialinių paslaugų centrą, dėl susidariusios krizinės situacijos šeimoje, dėl nepilnametės prastos emocinės būsenos, prašydamas nepilnametei S. A. skubiai suteikti psichologinę pagalbą. Teikiant šeimai kompleksines paslaugas, pagalbą būtina orientuoti į nepilnametės saugumo užtikrinimą, konfliktų šeimoje mažinimą, konstruktyvaus tėvų ir vaiko bendravimo atkūrimą, nepilnametės ugdymosi bei elgesio sunkumų sprendimą ir tėvų gebėjimų tinkamai reaguoti į vaiko poreikius stiprinimą.
Taigi, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija rodo, kad nė vienas iš tėvų šiuo metu negali užtikrinti nepilnametės emocinio saugumo, jos priežiūros. Gyvenimą su mama nepilnametė sieja su nurodomu ilgalaikiu žeminimu, emociniu atstūmimu, galimai pasikartojančiu fiziniu smurtu, dėl ko vyksta ikiteisminis tyrimas. Gyventi su tėvu mergaitė atsisako dėl nesusiformavusio emocinio ryšio, neseniai kilusio konflikto, dėl kurio taip pat vyksta ikiteisminis tyrimas. Papildomai pažymėtina, kad nepilnametė savo atsisakymą gyventi su tėvais grindžia ne vien tarpusavio konfliktais ar nenoru laikytis tėvų nustatomų taisyklių. Ji nurodo nebegalinti gyventi nuolatinėje įtampoje ir patirti streso, nesijaučianti emociškai bei fiziškai stabiliai, taip pat atskleidė, kad jai kilo minčių apie savižudybę. Šie nepilnametės paaiškinimai yra ypač reikšmingi, nes leidžia spręsti apie galimą neigiamą susiklosčiusios šeiminės situacijos poveikį jos emocinei būklei ir sveikatai. Pažymėtina, kad Skyrius, prieš priimdamas sprendimą kreiptis į teismą dėl leidimo paimti nepilnametę iš jos tėvų išdavimo, įvertino galimybę užtikrinti nepilnametės saugumą taikant laikinąją priežiūrą, tačiau nustatė, kad tokios priemonės taikymas nėra galimas.
Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad per 2025-2026 mokslo metus S. A. praleido 217 pamokų, kai vidutiniškai klasėje vienam mokiniui tenka 80,5 praliestų pamokų. Per pirmąjį šių mokslo metų mėnesį ji praleido 8 pavienes pamokas dėl (duomenys neskelbtini) nežinomų priežasčių. Šiais mokslo metais mokinė yra gavusi trijų dalykų mokytojų pastabas dėl nuotolinių pamokų tvarkos nesilaikymo, t. y. į pamokas jungiasi be kameros arba taip, kad nesimatytų jos atvaizdo. Praėjusiais mokslo metais klasės vadovė išsiaiškino su mokinės mama incidentą, kai auklėtinė prisijungdama su mamos prisijungimo duomenimis prie elektroninio TAMO dienyno pati teisindavo savo praleistas pamokas, klastojo dokumentus. Taigi, S. ugdymo įstaigos pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog tėvai pastaruoju metu neturi pakankamos įtakos nepilnametės elgesiui bei jos ugdymosi procesui.
A. P. ir G. A. nėra bausti administracine tvarka, jiems inicijuotas atvejo vadybos procesas, darbui su šeima sudaryta Mobili komanda, šeimai teikiamos intensyvios socialinės paslaugos, kurių tikslas – grąžinti nepilnametę į jos biologinę šeimą bei padėti šeimai įveikti krizinį laikotarpį. Tačiau šiuo metu Skyrius nemato galimybių nepilnametės S. A. grąžinti į šeimą. Nepilnametės santykiai su abiem tėvais yra įtempti, vaikas atsisako su jais gyventi ir kol kas nėra būdų bei galimybių užtikrinti nepilnametės S. A. fizinės, emocinės ir psichologinės gerovės nei su vienu iš tėvų.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad įstatyminiai nepilnametės S. A. atstovai A. P. ir G. A. patys pripažįsta, jog susiduria su krizine situacija šeimoje bei sunkumais auklėjant nepilnametę dukrą, negalintys užtikrinti jos fizinio ir emocinio saugumo. Iki teismo posėdžio pradžios negauta pranešimų, kitų duomenų, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, nuo pareiškimo pateikimo stebimi reikšmingi teigiami pokyčiai (CPK 12, 176-178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nepilnametės S. A. gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų šiuo metu neatitiktų vaiko interesų (CPK 185 straipsnis).
Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką S. A. iš jos motinos A. P. ir tėvo G. A. (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 42 straipsnis).
Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi, teismas
nutaria:
prašymą tenkinti.
Leisti paimti nepilnametę S. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš jos atstovų pagal įstatymą - motinos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir tėvo – G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyvenančio (duomenys neskelbtini).
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.