- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-27
- Bylos Nr.
- eAN2-178-1286/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-14780-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Petkus
- Institucija
- Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Petkus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. atstovo advokato Vytauto Garlos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
G. J. (toliau – apeliantas) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2026 m. liepos 21 d. nutarimu (toliau – Institucijos nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda – už tai, kad 2026 m. liepos 2 d., 17:44 val., Pasvalyje, Taikos g. 20, viešoje vietoje, būdamas neblaivus, įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę. Nusižengimas padarytas pakartotinai metų laikotarpiu.
Šalies argumentai
Apelianto atstovas advokatas Vytautas Garla (toliau – apelianto atstovas) pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Teismo posėdžio metu apelianto atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas A. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apelianto atstovo skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartimi apelianto atstovo skundas buvo atmestas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu apelianto atstovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną apelianto atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nebuvo konkrečiai suformuluota, kokiais veiksmais apeliantas įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.
Iki policijos pareigūnių atvykimo nėra užfiksuota objektyvių duomenų, kad būtent apeliantas griuvinėjo, šlitinėjo, nesiorientavo aplinkoje, kabinėjosi prie žmonių ar kitaip savo išoriniu elgesiu įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Byloje esanti pranešėjos fotografija, kurią aprašė teismas, taip pat savaime patvirtina tik apelianto buvimą nurodytoje vietoje, tačiau pagrindiniai veiksmai, kuriuos teismas pripažino įžeidžiančiais žmogaus orumą ir dorovę, buvo užfiksuoti jau policijos pareigūnėms pradėjus bendravimą su apeliantu.
Skundžiamoje nutartyje nėra pakankamai aiškiai nustatytas konkretus administracinio nusižengimo padarymo momentas. Institucijos nutarime nurodytas konkretus nusižengimo laikas – 2026 m. liepos 2 d., 17:44 val. Bendrojo pagalbos centro pranešimas užregistruotas 17:16 val., pranešta apie galimą alkoholinių gėrimų vartojimą. Teismas analizavo kūno kamerų įrašus pagal jų trukmę – 01.06 min., 01.18 min., 02.25 min.. 03.24 min. ir pan., tačiau skundžiamoje nutartyje nėra paaiškinta, kuris užfiksuotas veiksmas atitinka Institucijos nurodytą 17:44 val. nusižengimo laiką.
Teismo išvada, kad apeliantas „svirduliavo“, nėra pakankamai pagrįsta. Teismas, kaip vieną iš kaltę patvirtinančių aplinkybių, nurodė, kad apeliantas „svirduliavo, skeryčiojo rankomis“, tačiau nutarties dalyje, kurioje teismas itin detaliai sekundžių tikslumu aprašo vaizdo įrašą, konkretaus epizodo, kuriame apeliantas svirduliuoja ar negali normaliai judėti, teismas nenurodo. Priešingai, tame pačiame aprašyme konstatuojama, kad apeliantas eina stumdamas dviratį, artinasi prie tarnybinio automobilio, kalba ir reaguoja į pareigūnių klausimus. Todėl vien galutinis nutarties teiginys apie „svirduliavimą“, nenurodant, kuri konkreti vaizdo įrašo dalis tokią išvadą patvirtina, negali būti vertinamas, kaip išsamiai motyvuotas įrodymų vertinimas.
Remiantis in dubio pro reo (liet. visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principu, išlieka esminės abejonės: kokiais konkrečiais veiksmais apeliantas pagal Institucijos suformuluotą nutarimą įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, kuriuo konkrečiu momentu ši veika buvo padaryta, ar įrodymai patvirtina būtent protokole bei nutarime suformuluotą veiką.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
ANK 484 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto renginių metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už nurodyto administracinio nusižengimo pakartotinį padarymą.
Kaip jau minėta, Institucijos nutarimu apeliantas pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad 2026 m. liepos 2 d., 17:44 val., Pasvalyje, Taikos g. 20, viešoje vietoje, būdamas neblaivus, įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę. Nusižengimą jis padarė pakartotinai per metus. Administracine tvarka nubausto apelianto atstovas, nesutikdamas su apelianto pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su byloje atliktu surinktų įrodymų vertinimu, ginčija Institucijos ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teigia, kad apeliantas jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepadarė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog apeliantas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Institucijos nutarimą ir skundžiamą nutartį įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog apelianto veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 2 dalyje, požymius. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniu skundu apelianto kaltę neigia, apelianto kaltę patvirtina byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai: 2026 m. liepos 2 d. administracinio nusižengimo protokolas; Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. K. 2026 m. liepos 2 d. tarnybinis pranešimas; Administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2026 m. liepos 2 d., 17:16 val. registruotas pranešimas, kad „Pasvalys, Taikos g. 20 prie prekybos centro „Agis“ pastato 4 vyrai ir moteris vartoja alkoholį; pranešėjos daryta fotonuotrauka, kurioje užfiksuoti prie prekybos centro pastato sienos sėdintys trys vyriškiai, vienas jų, aprengęs mėlynos spalvos marškinėliais, kuris atpažįstamas kaip R. V., dešine ranka dengiasi veidą. Prie pastato sienos pastatytas dviratis. Šalia jų stovi marškinėliais ir treningų kelnėmis apsirengęs vyras, atpažįstamas kaip apeliantas; pranešėjos paaiškinimai; vaizdo įrašai.
Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nebuvo konkrečiai suformuluota, kokiais veiksmais apeliantas įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, pažymi, kad išsamių apelianto veiksmų neišskyrimas tiek protokole, tiek Institucijos nutarime savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad Institucijos priimtas sprendimas, taigi, ir skundžiama nutartis, yra neteisėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nutarties 11 punkte nurodyta, kokie pagrindiniai byloje esantys įrodymai patvirtina apelianto kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Iš nurodytų įrodymų neabejotinai nustatyta, kad apeliantas dar iki pareigūnių atvykimo padarė minėtą nusižengimą, be to, atvykus pareigūnėms, jis toliau elgėsi nemandagiai: bendraudamas su pareigūnėmis, vartojo tokius žodžius, kaip „apsišiksim“, necenzūrinius žodžius, nemandagiai kalbėjo apie pranešėją, atsikalbinėjo pareigūnei, iš pradžių atsisakydamas sėsti į tarnybinį automobilį ir kt. Atvykus pareigūnėms, pranešėja, girdėdama, kaip su jomis bendrauja apeliantas, patvirtino, kad apeliantas ją taip pat įžeidinėjo. Duomenų, paneigiančių šias nustatytas aplinkybes, byloje nėra pateikta.
Atsakydamas į šios nutarties 6.2. punkte nurodytą apeliacinio skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savaime suprantama, kad fotonuotrauka yra momentinis akimirkos atvaizdavimas, o ne vaizdo įrašas, todėl akivaizdu, kad vien iš fotonuotraukos turinio negalima pasakyti, kad apeliantas vartojo vienokią ar kitokią kalbą. Tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesuteikė jokios išskirtinės reikšmės pavieniams įrodymams, taigi, ir šioje apeliacinio skundo dalyje kvestionuojamą fotonuotrauką vertino kartu su visais byloje esančiais įrodymais, taip juos sujungdamas į vientisą loginę grandinę. Nutarties 6.2. punkte ginčijamą apelianto elgesį, taigi, ir jo buvimo vietą, kartu įvertinus fotonuotrauką, patvirtina kiti byloje esantys ir šioje nutartyje jau paminėti įrodymai.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė itin konkretaus administracinio nusižengimo veiksmo, padaryto būtent 17:44 val., kaip nurodyta Institucijos nutarime, savaime nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuos apelianto atstovo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko deklaratyviais, keliančiais nepagrįstas ir jokiais byloje esančiais duomenimis neparemtas abejones, kurie laikytini apelianto gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Antai, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, ir, remdamasis įvertintais įrodymais, nustatęs nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad apelianto elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas svirduliavo, skeryčiojo rankomis, įžeidinėjo pranešėją R. M., su ja ir pareigūnėmis ginčijosi, keikėsi, tokiu savo elgesiu jis atkreipė pašalinių asmenų – prekybos centro aikštelėje esančių praeivių – dėmesį. Tokius apelianto veiksmus, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaip žeidžiančius žmogaus orumą ir dorovę. Veiksmus, atitinkančius Institucijos nutarime nurodyto nusižengimo padarymą, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir įvertino skundžiamoje nutartyje (9, 10, 14, 15 skundžiamos nutarties punktai). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto atstovo dėmesį į tai, kad nurodytas laikas yra Institucijos nutarime užfiksuotas administracinio nusižengimo, o ne pavienio konkretaus veiksmo, padarymo laikas, todėl nagrinėjamu atveju reikšmės neturi tai, jog skundžiamoje nutartyje nenurodytas kiekvieno konkretaus veiksmo padarymo laikas, taigi, ir koks konkretus apelianto veiksmas buvo padarytas 17:44 val.
Nesutikdamas su šios nutarties 6.4. punkte nurodytais apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismas, darydamas išvadas ar konstatuodamas atitinkamus faktus, atskiroje procesinio sprendimo dalyje neprivalo pakartotinai aptarti ar perrašyti kiekvieno konkretaus veiksmo, įvykio, pasakyto žodžio ir pan., kurie jau buvo aptarti, prieš darant atitinkamas išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, jo atliktų veiksmų, patvirtinančių administracinio nusižengimo sudėtį. Taigi, ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje išsamiai aptaręs apelianto veiksmus, atvykus pareigūnėms, darydamas išvadas dėl apelianto veiksmų, atitinkančių ANK 484 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, pagrįstai iš naujo nekartojo to, ką jau buvo nurodęs ir aptaręs bei įvertinęs skundžiamos nutarties 14 punkte. Analogiškai, aptardamas apelianto veiksmus, užfiksuotus pareigūnių kūno kamerų įrašuose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje nutarties dalyje dar nedarė apibendrinamųjų išvadų, kurias padarė skundžiamos nutarties 15 punkte, jau įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados, nurodytos skundžiamos nutarties 15 punkte, padarytos, išsamiai įvertinus byloje esančius įrodymus.
Šios nutarties 6.5. punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, skundžiamos nutarties motyvuojamąją dalį, konstatuoja, kad pagrindo išvadai, jog buvo pažeistas in dubio pro reo principas, nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo matyti, kad pirmosios instancijos teismui nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių, kadangi apelianto kaltę dėl nagrinėjamo administracinio nusižengimo, kaip šioje nutartyje jau konstatuota, besąlygiškai pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma. Duomenų, kurių pagrindu būtų galėję kilti kokių nors pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismui, byloje nėra, nenustatyta ir aplinkybių, leidžiančių sutikti su nurodytais apeliacinio skundo teiginiais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. J., atstovaujamo advokato Vytauto Garlos, apeliacinio skundo netenkinti.
Šis nutartis galutinė ir neskundžiama.