Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-1286/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-30
Bylos Nr.
1A-165-1286/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38271-2024-2
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė, Artūras Petkus
Nuteistasis
B. D. C.
Civilinis ieškovas
A. O., biudžetinės įstaigos „Valstybinė ligonių kasa“
Ieškovas
Vilniaus teritorinė ligonių kasa
Prokuroras
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-asis skyrius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-1286/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38271-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Petkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui (nuotoliniu būdu),

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

apeliacine žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. D. C. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistoji B. D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jai paskirta laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta laisvės apribojimo 2 (dviem) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajai B. D. C. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams.

Nuteistajai B. D. C. paskirta intensyvi priežiūra, įpareigojant nuteistąją B. D. C. intensyvios priežiūros laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 6:00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 72² straipsniu, 72⁵ straipsniu, nuteistoji B. D. C. įpareigota: per 9 (devynių) mėnesių terminą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynių) mėnesių terminą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose; per 9 (devynių) mėnesių terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo; uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Civilinės ieškovės A. O. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – priteista civilinės ieškovės A. O. naudai iš nuteistosios B. D. C. 194 Eur kompensacija už padarytą turtinę žalą.

Civilinės ieškovės biudžetinės įstaigos „Valstybinė ligonių kasa“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – civilinės ieškovės biudžetinės įstaigos „Valstybinė ligonių kasa“ naudai iš nuteistosios B. D. C. priteista 81,25 Eur kompensacija už padarytą turtinę žalą ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo.

2025 m. sausio 31 d., 2025 m. vasario 24 d. nutarimais paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

B. D. C. (toliau – ir nuteistoji) nuteista pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) miesto parke vykusios vasaros uždarymo šventės metu, laikotarpiu nuo 20:00 val. iki 23:00 val., viešoje vietoje – lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., matant pašaliniams asmenims, tyčia abiem rankom suėmė ant žemės gulinčiai nepilnametei K. A. už kaklo, keikdama ją necenzūriniais žodžiais, dešine koja vieną kartą spyrė ant žemės gulinčiai K. A. į kairę koją, pasilenkusi prie ant žemės gulinčios K. A., dešinės kojos keliu prispaudė ją ir rankomis suėmusi ant žemės gulinčiai K. A. už rankų laikydama spjovė jai 4 kartus į veidą, po ko rankomis ėmė trinti jai per veidą, dešine ranka suėmusi ant žemės gulinčios K. A. plaukus, du kartus daužė K. A. galvą į žemę, atsistojusi dešine koja vieną kartą spyrė K. A. į kairę ranką, po ko mažiausiai du kartus dešine koja spyrė gulinčiai ant žemės nepilnametei K. A. į kairės pusės šoną, K. A. bandant atsistoti, vieną kartą dešine ranka sudavė jai į veido sritį ir, pakišusi savo dešinę koją K. A. už dešinės kojos, rankomis stumdama jos kūną atgal, pargriovė ją ant žemės bei ant žemės gulinčiai K. A. vieną kartą dešine koja spyrė į krūtinės sritį;

BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu nuo 00:00 val. iki 02:00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) r. sav., kurioje vyko įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ šventė, paėmė iš K. A. jos laikytą E. O. judriojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A54“, kurio vidutinė vertė yra 194 Eur, kuris nuosavybės teise priklauso E. O. motinai A. O., tyčia metė nurodytą judriojo ryšio telefoną į asfaltuotą dangą, dėl ko jis sudužo, t. y. sugadino jį nepataisomai, tokiu būdu padarydama A. O. 194 Eur turtinę žalą;

BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 1 d., laikotarpiu nuo 05:00 val. iki 08:58 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) r. sav., koridoriuje, būdama neblaivi (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,09 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su nepilnamete A. R., tyčia, suėmusi abejomis rankomis už A. R. galvos, sudavė mažiausiai vieną smūgį su keliu A. R. į galvą ir mažiausiai vieną kartą koja spyrė A. R. į kūno sritį, padarydama A. R. poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies voke, odos nubrozdinimus veide, kakle.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas advokatas Valentinas Giriūnas (toliau – ir gynėjas arba nuteistosios gynėjas) prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendį – nuteistajai paskirtą galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki minimalios ribos, neskirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonės – intensyvios priežiūros – įpareigojimo intensyvios priežiūros laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas gana formaliai atsižvelgė į tai, kad nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir dar šiuo metu yra nepilnametė. Jos atžvilgiu turėtų būti taikomos BK XI skyriaus nuostatos. Jau vien tai, kad baudžiamasis procesas, prasidėjęs 2024 m. rugsėjo mėn., tęsiasi dar ir dabar, yra didelė pamoka, bausmė nepilnamečiam asmeniui. Kriminalinės bausmės paskyrimas nepilnametei mergaitei būtų neproporcingas teisingumui, baudžiamojo persekiojimo tikslams pasiekti.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistosios asmenybę, per didelį dėmesį skyrė jos formaliam asmenybės vertinimui, jos charakterio bruožams, atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Nebuvo vertinta tai, kad nepilnametė gyvena be tėvų, kad ji mokosi, gyvena su globėja. Teismas nevertino tos aplinkos, kurioje gyvena nuteistoji – girtavimas, nepilnamečių nepriežiūra, nepilnamečių girtavimas su suaugusiais. Nuteistosios veiksmai neatskleidžia jos tikrosios vertybinės orientacijos. Tai yra jaunystės klaidos, padarytos dėl emocinio nebrandumo, o ne dėl susiformavusių nusikalstamų nuostatų. Todėl pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatymą pirmenybė turi būti teikiama vaiko auklėjimui, o ne baudimui.

Nuteistajai paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė yra per didelė. Baudžiamojo persekiojimo tikslai būtų pasiekti ir paskiriant minimalią šios rūšies bausmę – 3 mėnesius. Taip pat perteklinė skirta intensyvi priežiūra. Nuteistoji yra jauno amžiaus, šiuo metu vyksta mokslo įstaigose egzaminai, jaunam žmogui reikalingas bendravimas. Taip pat perteklinis, gana išplėstas, su perspektyva į ateitį yra įpareigojimas tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Nuteistoji, būdama nepilnametė, nedirba, tik mokosi ir baigia gimnazijos 12 klasę. Todėl šis įpareigojimas turėtų būti susiaurintas arba visai netaikomas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė Rūta Šipkauskienė prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Formaliai pirmosios instancijos teismas negalėjo nusikalstamos veikos padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu buvusiai nepilnametei, dėl kurios nenustatyta, kad ji turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu, skirti įpareigojimo per 9 mėnesių terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 84 straipsnis), tačiau šis pirmosios instancijos teismo paskirtas laisvės apribojimo bausmės įpareigojimas apeliaciniame skunde neginčijamas, be to, nuteistoji šiuo metu jau yra pilnametė.

Intensyvi priežiūra ir paskirti įpareigojimai, atsižvelgus į nuteistosios asmenybę, jos elgesį, sunkinančias aplinkybes ir kt., galėtų ir turėtų prisidėti prie pozityvios nuteistosios elgesio korekcijos. Nuteistoji nekritiškai vertino savo nusikalstamą elgesį, dėl dviejų nusikalstamų veikų nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, baudžiamojo nusižengimo padarymą neigė.

Paskirta subendrinta bausmė už kelias nusikalstamas veikas yra pakankamai minimali, atitinka ir BK 90 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad laisvės apribojimo bausmė nepilnamečiui gali būti skiriama nuo dviejų mėnesių iki vienerių metų.

Teismo posėdžio metu tiek nuteistosios gynėjas, tiek prokurorė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nuteistajai skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, teigdamas, kad ši per griežta, paskyrė intensyvią priežiūrą ir nustatė įpareigojimą tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, būtent šiais klausimais teisėjų kolegija ir pasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo normų, išsprendė nuteistajai skirtinos bausmės, kuri nelaikytina per griežta, kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus bei nuteistajai paskyrė tinkamai individualizuotos bausmės tikslus padedančias įgyvendinti, tiek padarytų veikų, tiek jos asmenybės pavojingumą atitinkančias baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimą, kuriuos laikyti pertekliniais nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmės dydžio

Nuteistosios gynėjo įsitikinimu, nuteistajai paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė yra per didelė, jos tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus minimalią 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu.

BK 81 straipsnyje nustatyta, kad BK XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 18 metų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistoji nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu nebuvo sulaukusi aštuoniolikos metų amžiaus, t. y. buvo nepilnametė, todėl jos atžvilgiu taikytinos, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. Kita vertus, teisėjų kolegija laiko teisiškai nelogišku apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas gana formaliai atsižvelgė į tai, kad nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė. Pirma, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, atsižvelgė į tai, jog nusikalstamų veikų padarymo metu ji buvo nepilnametė. Antra, pirmosios instancijos teismas tiek nurodė, kad taikomos BK XI skyriaus nuostatos, tiek jomis vadovavosi, skirdamas nuteistajai bausmę. Iš šios skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog taikomos BK XI skyriaus nuostatos, padarė akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą, neteisingai nurodydamas skyriaus numeraciją – IX, todėl pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BK XI skyriaus nuostatomis, nėra. Be kita ko, rašymo apsirikimo klaidos faktą patvirtina ne tik vėlesni motyvai dėl bausmės skyrimo nuteistajai, bet ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad taikomos BK XI skyriaus nuostatos, nurodė aiškią nuorodą į BK 81 straipsnio, kuris reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatų taikymą, 1 dalį.

Teisėjų kolegija, atsakydama į šios nutarties 2.1. punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad nepilnus du metus besitęsiantis baudžiamasis procesas pats savaime nėra laikytinas pamoka nepilnamečiui – baudžiamojo proceso paskirtis yra ne pamokyti asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, o yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Teisiškai visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tokia baudžiamojo proceso trukmė yra bausmė nepilnamečiam asmeniui, kadangi bausmė apskritai yra ne procesas, o valstybės prievartos priemonė, kurią paskiria baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, priimdamas teismo nuosprendį (BK 41 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje pastraipoje, nėra pagrindo ir išvadai, kad nuteistajai paskirta bausmė yra neproporcinga teisingumui.

Šios nutarties 2.2. punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistosios aplinkos ir gyvenimo sąlygų paneigia byloje esanti medžiaga. Iš byloje esančios Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) 2025 m. sausio 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad nuteistoji gyvena ne su globėja, o su rūpintoja – I. G., kuri yra jos senelė, taip pat gyvena kartu su seneliu – rūpintojos sutuoktiniu A. G. Nuteistoji gyvena su seneliais keturių kambarių bute su visais patogumais, jai yra skirtas atskiras kambarys, įrengtas pagal jos norus. Tarnyba pažymėjo, kad nuteistajai sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, yra visi būtini namų apyvokos daiktai, atskira erdvė jos poilsiui. Pažymėtina, kad nuteistoji nuo motinos atskirta dėl to, kad motina atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, 2024 m. balandžio 24 d. gautas Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, motinai nustatyti psichiniai sveikatos sutrikimai (7 t., b. l. 14-15). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien faktas, jog nuteistoji gyvena be tėvų, savaime nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų dėl blogų nuteistosios gyvenimo ir aplinkos sąlygų. Antai, kaip matyti, nuteistoji gyvena geromis sąlygomis – ją supa, nors ir ne tėvų, bet artimųjų aplinka, artimieji yra vertinami teigiamai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis pateikta minėta vertinimo anketa, nuteistajai daro teigiamą įtaką. Byloje nėra pateikta neigiamos informacijos apie nuteistosios rūpintoją ar rūpintojos sutuoktinį, taip pat nėra ir duomenų, kad nuteistosios seneliai girtuokliautų, kad nuteistoji vartotų alkoholį su kitais, pas jos senelius ir ją atvykstančiais, suaugusiais asmenimis.

Nesutikdama su šios nutarties 2.2. punkte nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistosios vertybių ir požiūrio į nusikalstamas veikas vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistoji iki jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo neteista, nebuvo bausta už administracinius nusižengimus, tačiau jos atžvilgiu pradėtos administracinių nusižengimų (ROIK) 24252237136, 24240457747, 23228622629, 23214611404, 23214494371 ir 21135694350 teisenos buvo nutrauktos dėl jos amžiaus (7 t., b. l. 55-65). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau po jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nuteistoji buvo bausta administracine tvarka – administracinis nusižengimas (ROIK) 25263337443 (7 t., b. l. 55). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad tokį nuteistosios elgesį lėmė emocinis nebrandumas, o aplinkybę, kad tokį nuteistosios elgesį galėtų lemti neigiama aplinka namuose, paneigia aukščiau šioje nutartyje nurodyti motyvai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertinant nuteistosios požiūri į nusikalstamas veikas, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistoji padarė ne pavienę nusikalstamą veiką, o kelias, skirtingais laikotarpiais, jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra du tyčiniai nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės atskleidžia būtent nuteistosios požiūrį į visuomenėje susiformavusias moralės normas, vertybes, teisingumą, įstatymų ir jais nustatytos tvarkos paisymą ir gerbimą, kuris nėra laikytinas pozityviu – nuteistoji ne tik iki nusikalstamų veikų padarymo buvo linkusi nepaisyti nustatytų taisyklių, bet ir po nusikalstamų veikų padarymo padarė naują administracinį nusižengimą.

Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde taip pat remiasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų (toliau – VTAPĮ), teigdamas, kad pagal šį įstatymą pirmenybė turi būti teikiama vaiko auklėjimui, o ne baudimui. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pabrėžia, jog VTAPĮ 2 straipsnio 12 punkte įtvirtina vaiko sąvoka – tai žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Pagal BK atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o BK 13 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų (BK 13 straipsnio 1 dalis). VTAPĮ 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikui, įtariamam, kaltinamam ar teisiamam už neatsargų arba tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali būti taikomos alternatyvios konflikto sprendimo priemonės, skatinant vaiką ieškoti būdų taikiam susitarimui su nukentėjusiuoju. Viena vertus, iš minėtos normos turinio matyti, kad vaikui gali būti suteikiama galimybė taikiai išspręsti konfliktą, tačiau, vadovaujantis sisteminiu šio įstatymo normų aiškinimu, ši norma nėra laikytina įpareigojimu, kad pirmenybė būtų teikiama būtent taikiam susitarimui, taigi, nelaikytina ir tai, kad pats įstatymas numato pirmenybę tokiais atvejais ne baudimui, o auklėjimui, taip išvengiant baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų padarymą. Pastebėtina tai, kad nuteistosios gynėjas šiuo aspektu apeliaciniame skunde pateikia vienas kitam iš esmės prieštaraujančius argumentus: viena, teigdamas, kad pirmenybė turi būti teikiama auklėjimui, o ne baudimui, iš ko spręstina, jog nuteistosios gynėjo tikslas yra, kad nuteistoji apskritai išvengtų bausmės; kita, vėliau jau teigia, kad bausmės tikslai būtų pasiekti ir paskiriant minimalią šios rūšies bausmę – 3 mėnesius. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentų nesutapimai neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistosios asmenybę, dėmesį skyrė atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, yra visiškai nepagrįstas. Sunkinanti aplinkybė, kurią turi omeny nuteistosios gynėjas apeliaciniu skundu, yra ta, kad nuteistoji nusikalstamą veiką A. R. atžvilgiu padarė apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šią sunkinančią aplinkybę, ne vertindamas nuteistosios asmenybę, o spręsdamas dėl bausmės jai skyrimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į nuteistąją charakterizuojančius duomenis, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistajai tinkamai individualizuotą bausmę, kurią laikyti per griežta nuteistosios atžvilgiu, vadovaujantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl intensyvios priežiūros ir įpareigojimo tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis teisėtumo ir pagrįstumo

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme <...>. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011; 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis laiko baudžiamojo poveikio priemonėmis, taip jas ir įvardindamas, tačiau, remiantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 67 straipsniu, intensyvi priežiūra yra ne baudžiamojo poveikio priemonė, ir įpareigojimas tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis taip pat nėra baudžiamojo poveikio priemonė, o įpareigojimas, kartu skiriamas su intensyvia priežiūra baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija plačiau dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimų nepasisakys ir pasisakys dėl intensyvios priežiūros ir įpareigojimo tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, kaip įpareigojimo, kartu skiriamo su intensyvia priežiūra, paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar nuteistajai intensyvi priežiūra paskirta pagrįstai, neturi reikšmės aplinkybės, jog nuteistoji yra jauno amžiaus, šiuo metu vyksta mokslo įstaigose egzaminai, argumentas, kad jaunam žmogui reikalingas bendravimas. Pirma, byloje nėra duomenų, kad nakties laiku, t. y. 22:00 val. iki 6:00 val., mokykloje, kurioje mokosi nuteistoji, vyksta egzaminai. Intensyvi priežiūra nuteistajai paskirta pagrįstai, vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, kaip kartu su laisvės apribojimo bausme skiriama nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Įvertinus byloje esančius duomenis, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas būtų neturėjęs pagrindo skirti nuteistajai intensyvią priežiūrą kartu su nuteistajai paskirta laisvės apribojimo bausme. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo ir nuteistosios gynėjas.

Pasisakydama dėl nuteistosios įpareigojimo tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis pagrįstumo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nustatyti šį įpareigojimą, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, teismas gali kartu su intensyvia priežiūra. Nepaisant to, kad šio įpareigojimo nustatymas nėra imperatyvus, t. y. teismas ne privalo, o turi teisę, jį nustatyti, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tikslinga jį skirti, pagrįstai atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, nuteistąją charakterizuojančius duomenis. Minėto įpareigojimo nustatymo kartu su intensyvia priežiūra pagrįstumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistoji yra nepilnametė, nedirba, tik mokosi ir baigia gimnazijos 12 klasę, tokios aplinkybės nėra numatytos ir baudžiamajame įstatyme, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, spręsdamas, ar yra pagrindas kartu su intensyvia priežiūra nustatyti įpareigojimą pradėti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Nuteistosios gynėjo nurodomos aplinkybės yra tik nuteistosios tam tikrą gyvenimo padėtį ir stadiją liudijantys faktai, o ne nagrinėjamo klausimo atveju teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas įpareigojimas nuteistajai nėra perteklinis, yra pakankamas ir tikslingas, todėl pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios B. D. C. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą.

Teisėjai Artūras PetkusJolanta RaščiuvienėDaina Vaidachavičienė