Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-11-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-182-491/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-11
Bylos Nr.
AN2-182-491/2026
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00111-2026-8
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Pažeidėjas
L. P.
Nukentėjusysis
E. Š.
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-182-491/2026
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00111-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 14.25; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. ir nukentėjusiosios E. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. balandžio 16 d. nutarimu L. P. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis galutine administracine nuobauda – 225 Eur dydžio bauda, už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 7 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Gyvūnų laikymo Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.3, 6.10, 42 punktus, nes 2025 m. liepos 7 d. 8.20 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vedžiodama du mišrūnų veislės šunis daugiabučio namo kieme be antsnukių, neužtikrino, kad jie nekeltų grėsmės žmonių ar kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, o būtent : vienas iš jos vedžiojamų šunų, vardu „B.“, įkando ir mirtinai sužalojo prie jo pribėgusį N. Š. pudelio veislės šunį, vardu „P.“, sukėlė grėsmę N. Š., jos kitiems dviem vedžiotiems šunims. Tokiu būdu nukentėjusiosios patyrė neturtinius ir turtinius nuostolius. L. P. šunys buvo neįregistruoti gyvūnų augintinių registre, nepaženklinti nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo buvo atmestas. Ta pačia nutartimi apylinkės teismas patikslino Institucijos 2026 m. balandžio 16 d. nutarimą: pašalino L. P. veikos kvalifikavimą pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį ir paliko jos veikos kvalifikavimą pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 4 dalis bei jai paskirtą galutinę administracinę nuobaudą – 225 Eur dydžio baudą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta L. P. prašo nutraukti jai administracinio nusižengimo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį teiseną. Esminiai apeliacinio skundo argumentai:

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje formaliai vertino, jog L. P. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi nepasisakė, kokių dar atsargumo priemonių susiklosčiusioje situacijoje ji turėjo imtis, kad jos šuo „B.“ nekeltų grėsmės kito gyvūno gyvybei, ir kokių veiksmų neatliko, jog būtų užtikrinta tinkama jos vedžiotų šunų kontrolė. L. P. šunį „B.“ vedžiojo su pavadėliu, buvo maksimaliai jį pritraukusi prie savęs, kai pribėgo E. Š. šuo „P.“. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog L. P. neprivalėjo savo šunį vedžioti su antsnukiu.

L. P. padarė viską, kas nuo jos priklausė, kad jos vedžiojamas šuo „B.“ nekeltų grėsmės žmonių ar kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, tačiau šios pareigos neįvykdė N. Š. Pastaroji šunį „P.“ vedžiojo be pavadėlio, taip neužtikrino, kad jos vedžiojamas šuo nekeltų grėsmės ir nukentėjusioji E. Š. nepatirtų žalos. Be to, N. Š. nepagrįstai administracinio nusižengimo byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja, nes nebuvo šuns „P.“ savininkė.

Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo apklaustos L. P. pasikviestos liudytojos, tačiau jų parodymų skundžiamoje nutartyje nėra ir jų teismas neaptarė bei nevertino.

Institucija, nagrinėdama bylą ne teismo tvarka, nepagrįstai netenkino L. P. prašymo atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Taip pat administracinio nusižengimo protokolą surašęs vyresnysis tyrėjas R. B. neperdavė L. P. žodinių prašymų bylą ne teismo tvarka nagrinėjusiam vyriausiajam tyrėjui Dž. B.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. Š. prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir iš administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. jai išieškoti 1000 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apylinkės teisme apmokėti. Esminiai apeliacinio skundo argumentai:

Šioje byloje procesas apylinkės teisme vyko tik administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. iniciatyva, kuri skundžiama apylinkės teismo nutartimi liko nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 4 dalis. Skunde apylinkės teismui L. P. ginčijo ne tik savo kaltę, bet ir E. Š. nukentėjusiosios statusą bei jai padarytą žalą. Dėl to, siekdama apginti savo procesinę padėtį ir interesus, E. Š. buvo priversta pasitelkti profesionalų atstovą.

Nagrinėjant L. P. skundą apylinkės teisme, E. Š. atstovas susipažino su byla, parengė procesinius dokumentus ir pateikė juos teismui, taip pat atstovavo E. Š. teismo posėdyje. Už šias teisines paslaugas E. Š. sumokėjo 1000 Eur. Šių išlaidų apmokėjimą patvirtina 2026 m. rugpjūčio 12 d. kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nukentėjusiosios atstovas prašė išieškoti iš L. P. E. Š. jos patirtas atstovavimo išlaidas ir pateikė teismui šių išlaidų apmokėjimą patvirtinantį 2026 m. rugpjūčio 12 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, toks prašymas buvo pateiktas laiku, tačiau teismas dėl šių išlaidų skundžiamoje nutartyje nepasisakė bei šio klausimo nepagrįstai neišsprendė iš esmės.

Prašomų iš L. P. išieškoti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka atstovo E. Š. suteiktų paslaugų apimtį, neviršija teisės aktuose rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl visa apimtimi šios išlaidos turi būti išieškotos iš L. P. E. Š.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. apeliacinį skundą Institucijos viršininkas Arnoldas Glodenis prašo šio skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Teismas nutartyje nurodė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė iš esmės pritarti Institucijos 2026 m. balandžio 16 d. nutarimui, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl L. P. kaltės pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 4 dalis.

Atsiliepimu į nukentėjusiosios E. Š. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta L. P. prašo šio skundo netenkinti. Esminiai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

E. Š. nurodytos 1000 Eur bylinėjimo išlaidos apylinkės teisme nėra detalizuotos, t. y. neaišku, kokias sumas E. Š. sumokėjo atstovui už konkrečias jo teisines paslaugas (už susipažinimą su byla, procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą teismui, E. Š. atstovavimą teismo posėdyje). Iš atstovo pateikto kvito nėra aišku ir tai, ar E. Š. prašomas išieškoti bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos apylinkės teisme, ar išlaidos ir ne teismo tvarka nagrinėjant bylą Institucijoje.

Dėl E. Š. atstovo negalėjimo dalyvauti 2026 m. birželio 2 d. 9 val. teismo posėdis buvo atidėtas. L. P. nėra žinoma, ar E. Š. atstovas pateikė tai pateisinančias priežastis.

E. Š. patirtos išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti nėra proporcingos jo suteiktai teisinei pagalbai, kadangi buvo padidintos dėl jos ar jos atstovo negalėjimo bylos užbaigti per vieną teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Nors apylinkės teismas atmetė L. P. skundą, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog jos skundas buvo tenkinamas iš dalies. Dėl to teismas neišieškojo ir nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo.

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. apeliaciniame skunde keliamas jos kaltės pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį klausimas bei tvirtinama, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepasisakė, kokių dar priemonių susiklosčiusioje situacijoje L. P. turėjo imtis, jog jos vedžiojamas šuo „B.“ nepadarytų žalos kitam asmeniui, ir kokių veiksmų ji neatliko, jog būtų užtikrinta tinkama jos vedžiotų šunų kontrolė. Apygardos teismas su tuo iš esmės sutinka.

Pagal ANK 641 straipsnį, apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtas ir pagrįstas tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, jog, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, jog būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. 2 dalyje nurodyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, jog byloje būtų surinkta tiek įrodymų, kad būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (skundą dėl Institucijos nutarimo), yra numatyta pareiga rinkti ir betarpiškai tirti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis).

Pagaliau aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. ANK 630 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys.

Apygardos teismas, susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, skundžiamos nutarties motyvais ir administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad apylinkės teismas, pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. skundą nagrinėjęs jos administracinio nusižengimo bylą, nepilnai išpildė bei laikėsi virš paminėtų ANK nuostatų, t. y. apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė ANK 569 straipsnio ir 630 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismo posėdyje betarpiškai, visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje surinktų įrodymų, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų ir juos įvertino tik vienpusiškai, nepateikęs išsamesnės jų visumos vertinimo analizės.

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukta L. P. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį buvo nubausta už tai, kad pažeidė Gyvūnų laikymo Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės mero 2024 m. lapkričio 8 d. potvarkiu Nr. M-679, (toliau – Taisyklės) 6.10 ir 42 punktus. Beje, ir N. Š. taip pat buvo nubausta pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį už Taisyklių 42 punkto pažeidimą, kai ji tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje vedžiojo šunis, tarp jų – ir šunį „P.“, be pavadėlių. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 42 punktą, šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės teritorijoje įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais ženklais. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms, nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad L. P. šuo „B.“ įkando N. Š. be pavadėlio vedžiojamam šuniui „P.“, kuri nuo patirtų sužalojimų nugaišo. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad vien žalos atsiradimo faktas savaime nėra pakankamas asmens administracinei atsakomybei pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį konstatuoti – turi būti nustatyta, kokį konkretų gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimą asmuo pažeidė ir kad būtent šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susijęs su atsiradusia žala. Tačiau šio savo paties nurodyto standarto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nesilaikė. Tai yra, skundžiamos nutarties 20 punkte akcentavęs esminius prieštaravimus tarp administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. ir nukentėjusiosios N. Š. parodymų, nesiėmė priemonių juos pašalinti, ir nutarties 21 punkte L. P. kaltę pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį teismas tiesiog preziumavo dėl vėliau kilusių pasekmių – šuns „P.“ nugaišimo. Toks skundžiamos nutarties motyvavimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. ir nukentėjusiosios N. Š. parodymai dėl įvykio aplinkybių išsiskyrė. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. P. parodė, kad įvykio metu savo du šunis vedžiojo su pavadėliais, o pamačiusi N. Š. su trimis palaidais šunimis, savo šunis prisitraukė prie savęs. Pamatę ją, N. Š. vedžioti šunys pradėjo loti ir bėgti jos link, todėl ji šaukė N. Š., kad ši sulaikytų savo augintinius, tačiau šunys vis tiek pribėgo ir puolė jos šunį „B.“. Šis buvo laikomas prie pat jos kojos, bet vis tiek vienam iš pribėgusių šunų vieną kartą įkando, po ko L. P. savo šunį iš karto patraukė. Tuo tarpu nukentėjusioji N. Š. parodė, kad įvykio metu jos šunys L. P. šunų nepuolė, klausė jos žodinių komandų ir nuo jos nenutoldavo. L. P., vesdama savo šunis, pati artėjo jų link, o jos šuo, būdamas maždaug vieno metro atstumu, truktelėjo nuo pavadėlio link šuns „P.“ ir jai įkando. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukta L. P. ir nukentėjusioji N. Š. pateikė visiškai skirtingas versijas, pagal kurias: 1) jei tikint L. P. parodymais, tai ji iš esmės laikėsi anksčiau nurodytų Taisyklių 42 punkto reikalavimų ir jų nepažeidė; 2) jei tikint N. Š. parodymais, L. P., nors ir vedžiojo pavadėliu, tačiau nesugebėjo suvaldyti savo šuns „B.“, dėl ko padarė Taisyklių 42 punkto pažeidimą. Šias faktines aplinkybes nustatyti yra ypač svarbu tiek atsakant į L. P. keliamą klausimą (ką ji dar turėjo padaryti, kad būtų užtikrinta jos vedžiotų šunų kontrolė), tiek kvalifikuojant jos veiką pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nesiėmė pakankamų priemonių pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Iš Institucijos 2026 m. balandžio 16 d. nutarimo matyti, kad bylai reikšmingas aplinkybes žino liudytoja V. B., tačiau ji teisme nebuvo apklausta. Teismas taip pat, viena vertus, nustatė (skundžiamos nutarties 1 punktas), kad L. P. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji vedžiojo du mišrūnų veislės šunis daugiabučio namo kieme be antsnukių, bet, kita vertus, pripažino (nutarties 18 punktas), jog jos šunį „B.“ nėra pagrindo priskirti koviniams ar pavojingiems šunims ar jų mišrūnams, dėl ko šį šunį buvo būtina vedžioti su antsnukiu. Ši aplinkybė yra labai svarbi teisingai kvalifikuoti L. P., nes šuns priskyrimas koviniams ar pavojingiems šunims ar šių šunų mišrūnams lemia tai, ar tokį šunį vedžiojant yra reikalingas ne tik pavadėlis, bet ir antsnukis, taip pat tokių šunų laikymui yra keliami ir kiti reikalavimai (Taisyklių 7.12, 7.13, 38, 42 punktai). Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad apie tai spręsti iš šuns išvaizdos bei byloje esančios fotonuotraukos negalima, tačiau aktyvesnių veiksmų (pvz., apklausti specialistą, turintį specialių žinių) šiai aplinkybei išsiaiškinti nesiėmė. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad apylinkės teismo atliktas įrodymų tyrimas nebuvo visapusiškas, išsamus ir atitinkantis anksčiau aptartas ANK nuostatas. O apylinkės teismo išvada dėl L. P. kaltės pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį buvo padaryta skundžiamoje nutartyje nenustačius esminių faktinių bylos aplinkybių ir pernelyg skubotai.

Įvertinus tai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. skundą, padarė ANK pažeidimų, nekvietė ir neapklausė apie įvykio aplinkybes galėjusios duoti parodymus liudytojos, nesiaiškino kitų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, jog apylinkės teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp L. P. kaltę patvirtinančių ir ją paneigiančių įrodymų. Dėl to skundžiama nutartis negali būti pripažinta kaip teisėta ir pagrįsta. Būtent apylinkės teismui, nagrinėjusiam skundą dėl Institucijos nutarimo, tenka pareiga išsiaiškinti anksčiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų proceso dalyvių teisę į apeliaciją.

Be viso to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje, apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Kadangi Konvencijos tikslas – garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas teises, tai ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų „išklausoma“, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas (Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr.47287/99, § 80). Viena motyvuoto sprendimo funkcijų – parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos. Taigi teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti. Pagal nuoseklią EŽTT praktiką Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įpareigoja teismą tinkamai išnagrinėti jam pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nors nenustato jų vertinimo ar reikšmės sprendimui, nes EŽTT neturi nagrinėti, ar į argumentus atsakyta tinkamai (pvz., 2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Fomin prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Šiai pareigai visada yra taikoma išlyga, kad teismas gali manyti, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų (Fomin prieš Moldovą, § 31). Nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90, § 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Česnulevicius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta (Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Taxquet prieš Belgiją, peticijos Nr. 926/05, § 91).

Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. skundo apylinkės teismui turinio matyti, kad jame buvo keliami klausimai, susiję ne tik su jos kalte pagal ANK 346 straipsnį, tačiau ir su N. Š. bei E. Š. suteiktu nukentėjusiųjų statusu, jų reikalavimu priteisti joms turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl šių esminių administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. skundo argumentų, jokių konkrečių bylos įrodymais pagrįstų motyvų neišdėstė, juolab pripažinęs, jog L. P. buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Toks nutarties motyvavimas negali būti laikomas tinkamu ANK nuostatų bei EŽTT praktikos prasme. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas daro išvadą, kad nurodytas apylinkės teismo priimtos nutarties turinys nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo atsakyta į esminius L. P. skundo argumentus dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo, kitų skunde keliamų klausimų. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas neįžvelgia pagrindo atsakyti į skunde nurodytus argumentus ir atlikti jų vertinimo, kadangi toks procesas turėjo būti atliktas apylinkės teismo. Apibendrindamas apygardos teismas sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta neišnagrinėjus apeliantės L. P. skunde nurodytų argumentų ir todėl, neužtikrinus jos teisės į tinkamą teisinį procesą, ji negali būti pripažinta pagrįsta, todėl naikinama.

Dėl nukentėjusiosios E. Š. apeliaciniame skunde keliamų klausimų apygardos teismas nepasisako, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos bylą nagrinėjant iš naujo apylinkės teisme bei padarius išvadas dėl L. P. kaltės pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir L. P. administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valdas Petras Meidus