- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-909-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18241-2026-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Advokatų profesinė bendrija "NOILEX", Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, Eb Teisė ir Konsultacijos, UAB "Gotas"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje dėl pareiškėjo V. S. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Pareiškėjas, motyvuodamas teismų elektroninės sistemos neveikimu, elektroniniu paštu atsiuntė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė priimti pareiškimą ir jį sujungti su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), iškelti V. S. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Skolvalda“.
2026 m. liepos 20 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad:
Pareiškimas turi būti pasirašytas;
Pareiškime turi būti nurodytos nemokumą sukėlusios priežastys;
Pareiškime turi būti paaiškinta, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių atsirado iš pareiškėjo priteisti ir išieškomi įsiskolinimai, bei tai, dėl kokių priežasčių teismo sprendimai, kuriais buvo priteisti įsiskolinimai, tinkami nevykdomi;
Pareiškėjui išaiškinta, kad įsiskolinimai, kurie po fizinio asmens bankroto pabaigos negali būti nurašomi, neįtraukiami ir į bendrą skolų masę;
Pareiškėjui išaiškinta, kad pateiktas Antstolių informacinės sistemos išrašas, suformuotas 2026 m. sausio 21 d., neatskleidžia faktinės situacijos, kuri per daugiau kaip pusę metų pasikeitė; pateiktas išrašas yra suformuotas tokiu būdu, kad iš jo iš esmės neįmanoma išskaityti reikšmingos informacijos: atskiri lentelės stulpeliai yra iškelti į kitus puslapius, todėl nėra galimybės įvertinti šiame išraše pateikiamos informacijos, jos nuoseklumo, eilučių tarpusavio sąsajų.
Atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad didžioji dalis pareiškimo yra nukopijuota iš kito ne pareiškėjo rengto dokumento, nepritaikant pareiškėjo situacijai;
Pareiškėjas įpareigotas pateikti duomenis apie gautas pajamas už trejų metų laikotarpį iki pareiškimo pateikimo dienos;
Pareiškėjas įpareigotas pateikti duomenis apie turimas transporto priemones;
Nurodyta, kad pareiškėjas turi pateikti duomenis ne tik apie šiuo metu turimą, bet ir per paskutinius trejus metus iki pareiškimo teikimo dienos turėtą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, akcijas, vertybinius popierius
Šalies argumentai
Pareiškėjas įpareigotas pateikti pareiškime nurodytus, tačiau nepateiktus, pareiškimo priedus: santuokos liudijimo kopiją ir nuomos sutarties kopiją;
Pareiškėjas įpareigotas nurodyti savo sutuoktinės duomenis, įtraukti ją į bylą suinteresuotu asmeniu ir pateikti duomenis apie savo sutuoktinės turimą ir paskutiniu trejų metų laikotarpiu turėtą turtą ir gaunamas pajamas.
2026 m. liepos 20 d. nutarties kopija pareiškėjui išsiųsta gyvenamosios vietos adresu, tačiau grąžinta neįteikta. Pasibaigus teisėjos teisėto nebuvimo darbe laikotarpiui, 2026 m. liepos 20 d. nutartis pareiškėjui išsiųsta 2026 m. rugpjūčio 17 d. ir laikoma tinkamai įteikta 2026 m. rugpjūčio 18 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Terminas pareiškimo trūkumams pašalinti baigėsi 2026 m. rugsėjo 1 d.
2026 m. rugpjūčio 17 d. pirmosios instancijos teisme užregistruotas pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 13 d. išsiųstas elektroninis laiškas, prie kurio pareiškėjas pateikė elektroniniu parašu pasirašytą pareiškimą, santuokos liudijimo kopiją, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ pažymą apie jo vardu registruotas transporto priemones už trejų metų laikotarpį, duomenis iš JADIS sistemos, Antstolių informacinės sistemos išrašą, duomenis apie savo gaunamas pajamas už trejų metų laikotarpį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Taip pat teismas išaiškino, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas procesinį dokumentą laikyti nepaduotu, pareiškėjas turi teisę bendra tvarka vėl kreiptis į teismą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad susipažinus su pateiktu patikslintu pareiškimu ir jo priedais, konstatuotina, kad pareiškėjas šalino tik dalį 2026 m. liepos 20 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Pareiškėjas į bylą suinteresuotu asmeniu neįtraukė sutuoktinės ir nepateikė jos duomenų, nurodytų CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, taip pat nepateikė duomenų apie sutuoktinės turimą turtą ir gaunamas pajamas.
Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pažyma apie visą pareiškėjo per 3 metus turėtą nekilnojamąjį turtą nėra pateikta (yra pateiktas pareiškėjo prašymas, skirtas VĮ „Registrui centras“, ir išrašas apie šiuo metu pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą).
Be to, pareiškėjas, tinkamai nepatikslino pareiškimo faktinio pagrindo: nedetalizavo, kokiu pagrindu atsirado kiekvienas iš įsiskolinimų, taip pat nedetalizavo, ar kiekvienas iš įsiskolinimų gali būti nurašomas ir įtraukiamas į bendrą skolų masę (pavyzdžiui, ar įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nesudaro baudos ir pan.). Pareiškėjas iš esmės nešalino pareiškimo trūkumų dėl priežasčių, sukėlusių nemokumą, nurodymu, į patikslintą pareiškimą perkėlė tą pačią deklaratyvią frazę apie optimistinius lūkesčius dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nevetas“ veiklos.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog tinkamu trūkumų pašalinimu yra visų nutartimi nustatytų trūkumų pašalinimas, o dalinis trūkumų šalinimas nėra laikomas tinkamu. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatytu terminu pareiškėjas visų pareiškimo trūkumų tinkamai nepašalino, yra pagrindas pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. S. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl trūkumų šalinimo tinkamumo, iš esmės vertino ne formalų pareiškimo atitikimą CPK 111 straipsnio reikalavimams, o pareiškime nurodytų aplinkybių (nemokumą sukėlusių priežasčių pobūdžio, įsiskolinimų atsiradimo detalizavimo) turinio pakankamumą ir įtikinamumą iš esmės.
Taip teismas nepagrįstai išplėtė CPK 115 straipsnio 3 dalies taikymo ribas ir de facto atėmė iš pareiškėjo teisę į tinkamą, CPK 5 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje garantuotą kreipimosi į teismą teisės įgyvendinimą, nes pareiškimas nebuvo net priimtas nagrinėti iš esmės.
Pažymi, jog teismo nurodyti trūkumai iš tikrųjų arba buvo tinkamai pašalinti, arba jų pobūdis nesudaro pagrindo taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytą griežčiausią teisinę pasekmę – viso pareiškimo laikymą nepaduotu. Be to, kartu su atskiruoju skundu pateikiama ir informacija dėl nekilnojamojo turto istorijos.
Apelianto vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka ir šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, pagal kurią pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi vertinti tik du kriterijus – nemokumą ir sąžiningumą už 3 paskutinius metus. Šiuo atveju teismas peržengė pareiškimo priėmimo vertinimo ribas nepagrįstai jas išplėsdamas.
Atskirajame skunde pažymima, kad patikslintame pareiškime yra pateikiami duomenys apie pareiškėjo sutuoktinę bei jų turtą, taip pat buvo pateiktas prašymas dėl pareiškėjo pateikiamo pareiškimo prijungimo prie sutuoktinės bankroto bylos, kas patvirtina, kad tame pačiame teisme yra visa informacija apie pareiškėjo sutuoktinės turtą bei gautas pajamas. Papildomas analogiškų duomenų teikimas, kai yra pareikštas prašymas civilines bylas dėl fizinio asmens bankroto sujungti, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
Dėl VĮ „Registrų centras“ pažymos apie nekilnojamąjį turtą už 3 metus pažymi, jog pagal pateiktą prašymą gautą pažymą pateikė teismui. Per 3 metus pareiškėjas nebuvo sudaręs jokių nekilnojamojo turto sandorių, todėl tikėtina, kad VĮ „Registrų centras“ pateikė būtent tokios formos informaciją apie nekilnojamąjį turtą, kadangi kitokių duomenų per paskutinius 3 metus tiesiog nėra.
Atskiruoju skundu pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokiu pagrindu atsirado kiekvienas įsiskolinimas ir ar kiekvienas jų gali būti nurašomas bei įtraukiamas į bendrą skolų masę. Patikslintame pareiškime prie kiekvieno iš kreditorių atskirai nurodyta konkreti įsiskolinimo suma pareiškimo padavimo dienai, ją vykdantis (-ys) antstolis (-iai) bei nuoroda į patvirtinančius dokumentus (Priedas Nr. 7 ir Priedas Nr. 17 – Antstolių rūmų pažyma apie vykdomus išieškojimus).
Visi nurodyti įsiskolinimai kildinami iš priverstinio vykdymo procedūrų, inicijuotų antstolių, t. y. yra objektyviai patvirtinti vykdomaisiais dokumentais, o ne vien pareiškėjo deklaruojami. Toks detalumas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 3 dalies reikalavimų esmę.
Apelianto vertinimu, klausimas, ar konkretus įsiskolinimas (pvz., galimos baudos VMI naudai) gali būti nurašytas pasibaigus bankroto procedūrai, yra materialiosios teisės klausimas, kurio galutinis įvertinimas pagal FABĮ nuostatas priklauso ne pareiškimo priėmimo, o kreditorių reikalavimų tvirtinimo bei mokumo atkūrimo plano rengimo stadijai, kai jau žinomas galutinis (patvirtintas) kreditorių sąrašas. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas patikslintame pareiškime nurodyta konkreti chronologiškai ir dokumentais pagrįsta nemokumo istorija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tinkamu trūkumų pašalinimu yra laikoma visų, o ne dalies, teismo nutartimi nustatytų trūkumų pašalinimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, taip pat FABĮ keliamus reikalavimus fizinio asmens pareiškimui iškelti bankroto bylą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepašalino teismo nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų.
CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – pareiškimui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė pareiškimo trūkumų šalinimo institutą.
Vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismui pateikiamas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi atitikti proceso teisės normose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111–114, 135 straipsniai), taip pat kartu su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti pateikiami ir FABĮ nurodyti konkretūs rašytiniai įrodymai. FABĮ 4 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismui gali būti pateikiami ir kiti fizinio asmens bankroto bylai iškelti svarbūs dokumentai.
Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą, t. y. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Taigi, viena vertus, pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali būti priimamas ir antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesas negali būti pradėtas, kai pareiškėjo reikiamos informacijos kartu su pareiškimu nepateikimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatomi esminiai trūkumai ir todėl procesas negali būti pradedamas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas (pareiškėjas), jau paduodamas procesinį dokumentą, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų jame išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į suformuluoto reikalavimo (prašymo) patenkinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau tokia kasacinio teismo praktika nepaneigia ir nepašalina pareiškimą teikiančio asmens pareigos užtikrinti tinkamą procesinio dokumento parengimą bei priedų pateikimą bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi netikslus, neaiškus bei procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų neatitinkantis pareiškimas neleidžia teismui įgyvendinti pirmosios stadijos ir daryti išvadą, kad yra pagrindas priimti pateikiamą pareiškimą.
Pabrėžtina, jog pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turiniui keliami specialūs reikalavimai, kurie įtvirtinti FABĮ 4 straipsnyje. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra.
Tokia įstatymo formuluotė, priešingai nei tvirtina apeliantas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškimą dėl bankroto bylos pateikiančiam asmeniui pakanka tik abstrakčiai įvardinti priežastis, lėmusias nemokumą. Šiuo atveju pareiškimas yra procesinis dokumentas, kuriame nurodytas aplinkybes teismas vertina bei kurios turės būti nagrinėjamos priimant nutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Taigi, nors FABĮ 5 straipsnio nuostatos ir numato teismui galimybę įpareigoti asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus, tačiau tokia teismui suteikta teisė vertintina kaip papildoma priemonė reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, taip pat ji nepaneigia ir nepašalina pareiškimą teikiančio asmens pareigos tinkamai, aiškiai ir konkrečiai išdėstyti nemokumą sukėlusias aplinkybes būtent pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Apelianto nurodomas argumentas, jog tokios aplinkybės gali būti pašalinamos nagrinėjant bylą, neatitinka pareiškėjo pareigos užtikrinti tinkamą teismui pateikiamų procesinių dokumentų turinį, taip pat prieštarauja proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principams.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, 2026 m. liepos 20 d. nutartimi nustatydamas pareiškimo trūkumus, nurodė bei išaiškino pareiškėjui, jog pareiškėjas turi procesinę pareigą detaliai nurodyti priežastis, sukėlusias jo nemokumą, paaiškinti ne tik tai, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių atsirado iš pareiškėjo priteisti ir išieškomi įsiskolinimai, bet ir tai, dėl kokių priežasčių teismo sprendimai, kuriais buvo priteisti įsiskolinimai, tinkami nevykdomi.
Kartu pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, aktualu ne tik turimų įsiskolinimų dydis, bet ir jų atsiradimo pagrindas. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad tam tikri įsiskolinimai po fizinio asmens bankroto pabaigos negali būti nurašomi, todėl neįtraukiami ir į bendrą skolų masę. Šios aplinkybės pareiškėjo pateiktame patikslintame pareiškime nurodytos bei aptartos nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje dalyje pareiškimo trūkumai pašalinti nebuvo, o pareiškėjas į patikslintą pareiškimą perkėlė tą pačią deklaratyvią frazę apie optimistinius lūkesčius dėl UAB „Nevetas“ veiklos.
Šiuo konkrečiu atveju išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas ne vertino pareiškėjo nemokumą sukėlusias priežastis bei aplinkybes, o sprendė klausimą, ar reiškiamas reikalavimas atitinka FABĮ 4 straipsnio 3 dalį ir pateiktame pareiškime yra nurodoma tinkama ir reikalinga informacija, būtina spręsti klausimą dėl pareiškimo nagrinėjimo iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas į bylą suinteresuotu asmeniu neįtraukė sutuoktinės ir nepateikė jos duomenų, nurodytų CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, taip pat nepateikė duomenų apie sutuoktinės turimą turtą ir gaunamas pajamas. Priešingų išvadų nesudaro pagrindo daryti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo galimybe duomenis apie pareiškėjo sutuoktinę susirikti pačiam, iš kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos, kurioje pareiškėjo sutuoktinė taip pat buvo pateikusi pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pastebėtina, jog CPK įtvirtinta teismo teisė naudotis teismų informacine sistema, kitomis informacinėmis sistemomis ir registrais, automatiškai neeliminuoja pareiškimą pateikiančio asmens pareigos pateikti tinkamus procesinius dokumentus, taip pat nereiškia, jog kiekvienu atveju, kai teismų informacinėje ar kitoje sistemoje gali būti duomenų, susijusių su pareiškėjo teikiamais procesiniais dokumentais, tokius duomenis privalo susirasti pats teismas, juo labiau, kad pareiškėjui teismo nutartimi dėl trūkumų pašalinimo buvo konkrečiai nurodyti ir įvardinti trūkumai dėl sutuoktinės įtraukimo bei jos duomenų pateikimo.
Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra išnagrinėta ir teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškimas grąžintas pareiškėjai, o pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priimtoje 2026 m. liepos 20 d. nutartyje buvo nurodęs, jog pareiškėjo prašymas dėl bylos sujungimo su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu negali būti svarstomas, kadangi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bylą inicijuojantis dokumentas nėra priimtas, nustatytas terminas jo trūkumams pašalinti.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, net ir turėdamas CPK įtvirtintą teisę naudotis teismų informacine sistema, neturėjo pagrindo naudotis ir remtis kitą civilinę bylą inicijuojančiu dokumentu, kuriam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, juo labiau, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu toks procesinis dokumentas buvo grąžintas pareiškėjai.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjui buvo nurodyta pateikti VĮ „Registrų centras“ pažymą apie visą jo per 3 metus turėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir apeliantas atskirajame skunde, teigdamas, kad gali pateikti papildomus duomenis apie kreipimąsi į VĮ „Registrų centras“ bei įstaigos atsakymo tikslinimą, tačiau tokių duomenų pirmosios instancijos teismui per nustatytą terminą trūkumams pašalinti neteikė.
Be to, pareiškėjas išties nedetalizavo, kokiu pagrindu atsirado kiekvienas iš įsiskolinimų, taip pat nedetalizavo, ar kiekvienas iš įsiskolinimų gali būti nurašomas ir įtraukiamas į bendrą skolų masę (pavyzdžiui, ar įsiskolinimą VMI nesudaro baudos ir pan.), kas yra duomenys, būtini tinkamo, efektyvaus bei operatyvaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo proceso pagrindas.
Šios nutarties 27 punkte išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nešalino ir kitų pirmiau aptartų pareiškimo trūkumų, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškimo trūkumus, neviršijo dokumento priėmimo stadijoje sprendžiamų klausimų apimties ir nesprendė materialiųjų pareiškimo pagrįstumo klausimų, tačiau vykdė pareigą užtikrinti proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymąsi. Priešingas aiškinimas ir vertinimas sukurtų ydingą situaciją, kai dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuoto asmens procesinės pareigos yra vykdomos bylą nagrinėjančio teismo šios bylos nagrinėjimo metu.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nenustatė pagrindo pripažinti, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą, jų trūkumų nustatymą bei šalinimą, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus faktines aplinkybes. Tuo pagrindu pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.