- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-11
- Bylos Nr.
- e2-6292-1000/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00385-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Ieškovas
- UAB Juris LT
- Atsakovas
- UAB "IC Logistics"
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.1.11.4.3.1Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „IC Logistics“ atstovei bendrovės direktorei (duomenys neskelbtini),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei UAB „IC Logistics“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Utenos apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Utenos apylinkės teismo vardu.
Panevėžio apylinkės teismas 2026-03-31 preliminariu sprendimu tenkino ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „IC Logistics“ 9,81 Eur palūkanas, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 10,15 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (49,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė 2026-04-15 pateikė prieštaravimus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026-03-31 preliminaraus sprendimo ir ieškinio.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Opoltrans Lithuania“ 2026-02-03 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai UAB „Opoltrans Lithuania“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „IC Logistics“. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatomis, išsiuntė atsakovei 2026-02-03 pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Taigi, šiuo atveju ieškovė yra naujoji atsakovės kreditorė ir tinkama ieškovė šioje byloje. Pradinė kreditorė UAB „Opoltrans Lithuania“ pagal atsakovės užsakymą pateikė PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas automobilio dalis, atsakovė dėl pateiktų automobilio dalių pretenzijų nereiškė, jas priėmė, tačiau pateiktos PVM sąskaitos faktūros iki nustatyto termino, t. y. 2025-10-20, neapmokėjo. Atsakovė dalį įsiskolinimo – pagrindinę skolą (326,70 Eur) pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 2026-02-05 pradinei kreditorei, t. y. po to, kai gavo ieškovės 2026-02-03 pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo bei raginimą apmokėti skolą, tačiau likusi skolos dalis, kurią sudaro palūkanos ir ikiteisminio išieškojimo išlaidos, liko neapmokėta.
Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu ir preliminariu sprendimu, prieštaravimuose nurodė, jog pagrindinę skolą pradinei kreditorei atsakovė sumokėjo 2026-02-05, t. y. dar iki to momento, kai atsakovė faktiškai gavo informaciją apie kreditoriaus pasikeitimą. Atsakovė pažymėjo, jog pranešimą iš ieškovės apie kreditoriaus pasikeitimą gavo ir užregistravo tik 2026-02-13. Kadangi atsakovė apie kreditoriaus pasikeitimą buvo informuota tik 2026-02-13, o mokėjimas pradinei kreditorei atliktas 2026-02-05, atsakovė pagrįstai įvykdė prievolę pradinei kreditorei, todėl laikytina, kad atsakovės prievolė buvo įvykdyta tinkamai ir pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nebuvo informuota apie kreditorės pasikeitimą skolos sumokėjimo metu, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovės palūkanų ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų. Įvertinus tai, prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pabrėžė, jog apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovė pranešimą paštu gavo ir užregistravo 2026-02-13, skolą pradinei kreditorei sumokėjo 2026-02-05, todėl nesutinka su ieškiniu. Atstovė taip pat nurodė, jog ji nieko nežino apie pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuris buvo siųstas atsakovei el. paštu. Atstovė pripažino, jog bendrovė naudoja el. paštą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo el. paštu kasdien gauna apie tūkstantį laiškų su užsakymais, todėl galėjo ir nepamatyti atsiųsto pranešimo. Atstovė taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl su pradine kreditore neatsiskaitė nustatytu laiku, t. y. iki 2025-10-20, o skolą pagal sąskaitą sumokėjo tik 2026-02-05. Sutiko, kad palūkanos už pavėluotą skolos sumokėjimą apskaičiuotos teisingai. Atstovė pabrėžė, jog ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, taip pat teisinės pagalbos išlaidos neturi būti priteistos iš atsakovės, kadangi skolą pradinei kreditorei sumokėjo dar iki gauto registruotu paštu pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą, kuris pas atsakovę buvo užregistruotas 2026-02-13.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovės atstovui. Ieškovės atstovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo ieškinį tenkinti ir preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog ieškovė pranešimą apie kreditorės pasikeitimą kartu su Reikalavimo perleidimo sutartimi išsiuntė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) 2026-02-03 19:09:01, tuo tarpu atsakovė skolą pradinei kreditorei sumokėjo 2026-02-05. Šis el. pašto adresas yra viešai skelbiamas pačios atsakovės interneto svetainėje, todėl laikytinas tinkamu ir oficialiu atsakovės adresu korespondencijai gauti. Prie ieškinio pateikti įrodymai apie pranešimo el. paštu išsiuntimą. Kadangi atsakovė apie kreditoriaus pasikeitimą buvo tinkamai informuota 2026-02-03, o pagrindinę skolą sumokėjo tik 2026-02-05 pradinei kreditorei, laikytina, kad šis mokėjimas buvo atliktas jau žinant apie pasikeitusį kreditorių, todėl tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti palūkanas ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas. Taip pat pabrėžė, jog ieškovė ieškiniu nereikalauja priteisti pagrindinės skolos, kadangi nors ir pavėluotai, tačiau skolą atsakovė sumokėjo pradinei kreditorei. Ieškiniu reikalaujama tik 9,81 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo termino (2025-10-20) iki faktinio skolos apmokėjimo dienos (2026-02-05), bei 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį. Atsakovė neginčija nei palūkanų skaičiavimo teisinio pagrindo, nei jų dydžio, nei 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų teisinio pagrindo. Taip pat nurodė, jog prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl yra pagrįstos ir priteistinos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Opoltrans Lithuania“ (pradinė kreditorė) 2026-02-03 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai UAB „Opoltrans Lithuania“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „IC Logistics“. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatomis, išsiuntė atsakovei 2026-02-03 pranešimą apie reikalavimo perleidimą, t. y. paštu ir atsakovės viešai skelbiamu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) . Tai, kad minėtas pranešimas buvo išsiųstas atsakovei ir jos naudojamu elektroniniu paštu, patvirtina byloje pateiktas pranešimo išsiuntimo patvirtinimas, t. y. pranešimas išsiųstas 2026-02-03 19:09:01.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
Kaip minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju, CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei buvo išsiųsti pranešimai paštu ir elektroniniu paštu, kuris yra viešai skelbiamas atsakovės interneto svetainėje, ir kurį atsakovė naudoja komunikacijai, tą teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės atstovė. Taigi, šiuo atveju ieškovė yra naujoji atsakovės kreditorė ir tinkama ieškovė šioje byloje.
Bylos duomenys patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „Opoltrans Lithuania“ pagal atsakovės užsakymą pateikė PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas automobilio dalis, atsakovė dėl pateiktų automobilio dalių pretenzijų nereiškė, jas priėmė, tačiau pateiktos PVM sąskaitos faktūros iki nustatyto termino, t. y. 2025-10-20, neapmokėjo. Atsakovė dalį įsiskolinimo – pagrindinę skolą (326,70 Eur) pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 2026-02-05 pradinei kreditorei, t. y. po to, kai gavo ieškovės 2026-02-03 pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo bei raginimą apmokėti skolą.
Nors atsakovės atstovė teigė, jog skolą pradinei kreditorei atsakovė sumokėjo 2026-02-05, t. y. iki pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą gavimo, kuris pas atsakovę paštu buvo gautas ir užregistruotas 2026-02-13, tačiau teismas tokius atsakovės atstovės teiginius vertina kritiškai, kaip vengimą atsiskaityti su ieškove. Pripažintina, jog pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą paštu atsakovė gavo 2026-02-13, tačiau ieškovė pranešimą atsakovei taip pat siuntė 2026-02-03 jos naudojamu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kas laikytina tinkamu atsakovės informavimu apie kreditoriaus pasikeitimą. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė su pradine kreditore atsiskaitė akivaizdžiai elektroniniu paštu gavusi pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir raginimą atsiskaityti. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad atsakovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių PVM sąskaita faktūra pradinei kreditorei nebuvo apmokėta laiku, t. y. 2025-10-20.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 9,81 Eur palūkanas, apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 3 straipsnio 1-2 dalių, 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pagal kurias kreditorius įvykdęs prievolę ir laiku negavęs jam priklausančios mokėtinos sumos turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant MAKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, t. y. 2025 m. II pusmetį galiojo 10,15 proc. palūkanų norma (vadovaujantis Europos centrinio banko interneto tinklapyje https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html paskelbtais duomenimis)).
Remiantis 2025-10-06 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo ją apmokėti iki 2025-10-20, minėtą sąskaitą ieškovė apmokėjo 2026-02-05. Palūkanos apskaičiuotos nuo laiku nesumokėtos sumos iki skolos sumokėjimo, pradelstų dienų skaičius – 108 dienos, palūkanų dydis – 10,15 proc. Įvertinus tai, kad pradinę kreditorę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai pagal komercinę sutartį, atsakovė byloje neginčijo nei palūkanų apskaičiavimo, nei palūkanų dydžio, taip pat pripažino, jog su pradine kreditore atsiskaitė pavėluotai, todėl ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, apskaičiuotas taikant MAKSVPĮ nuostatas, yra pagrįstas ir tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 9,81 Eur palūkanos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas pagal MAKSVPĮ. MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Pagal suformuotą teismų praktiką, 40,00 Eur suma, kurią kreditorius turi teisę gauti iš skolininko be įspėjimo, ir yra išlaidos, patirtos su pavėluoto mokėjimo išieškojimu ne teismo tvarka, kurių įrodinėti nereikia. Įvertinus tai, prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Palūkanų, mokėtinų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, dydis yra nustatytas CK 6.210 straipsnyje ir MAKSVPĮ, kurio 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. MAKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Aukščiau minėta, kad 2025 m. II pusmetį galiojo 10,15 proc. palūkanų norma, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 10,15 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (49,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 11,00 Eur žyminis mokestis ir 363,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu „Dėl Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nurodytus dydžius, jos yra pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
Teismas šioje byloje nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 260 straipsniu, 268-270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2026-03-31 preliminarų sprendimą (buvęs civilinės bylos Nr. e2-5511-1000/2026.
Ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „IC Logistics“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 9,81 Eur (devynių eurų 81 ct) palūkanas, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 10,15 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (49,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 374,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovei UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) .
Galutinis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.