Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui ATS1, tretiesiems asmenims TAR1, TAR2 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl gauto pranešimo Skyriaus atstovai bendravo su vaiku ir jo biologiniu tėvu, seneliais ir patėviu (2026-02-06 Nr. (duomenys neskelbtini)).

Bendraujant su (duomenys neskelbtini) vaikas nurodė, kad nepamena tėvo, net nežino, kaip jis atrodo ir nenori apie jį žinoti. Tėvas nebandė susisiekti su juo, paskutinį kartą jį matė, kai buvo gal ketverių, su tėčiu ryšio nepalaiko, tėvu laiko patėvį TAR2 , kuris juo rūpinai kaip savo sūnumi.

Skyriaus specialistams bendraujant ATS1 , vyras nurodė, kad jam būtų sunku rūpintis sūnumi, nes jis pats gyvena nuomojamame bute, sąlygų jame gyventi sūnui nėra. Su sūnumi paskutinį kartą bendravo po skyrybų su sūnaus mama. Ryšio atkurti nebandė. Šiuo metu negali rūpintis sūnumi, neturi, ką jam pasiūlyti. Yra girdėjęs iš giminaičių, kad sūnaus patėvis rūpinasi vaiku, todėl sūnui geriau likti su patėviu ir gyventi įprastoje aplinkoje. Vyras neprieštaravo, kad vaikui būtų nustatyta globa, nes jo paties gyvenimo sąlygos yra nepastovios – neturi pastovaus darbo, pastovių pajamų, nėra finansinio stabilumo.

Bendraujant su vaiką auginančiu TAR2, vyras nurodė, kad (duomenys neskelbtini) augina nuo trejų metukų kaip savo sūnų. (duomenys neskelbtini) šeimoje labai mandagus, darbštus, nevengia padėti ūkio darbuose. Pasidomėjus, kokių žinių šeima turi apie (duomenys neskelbtini) tėvą, vyras nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) tėvą jis pats neturiu jokių duomenų daugiau kaip trylikta metų. Vyras prisiminė, kad kai su žmona pradėjo bendrauti, tada stengėsi, kad žmonos vaikai bendrautų su tėčiu, tačiau (duomenys neskelbtini) tėtis nenorėjo kurti ryšio su vaikais, visiškai nerodė jokių pastangų. Vyras nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) tėvą žino tik tiek, kad jo gyvenimo būdas nėra tinkamas, vyras vartoja alkoholį.

Skyriaus atstovams bendraujant su nepilnamečio seneliais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gauta informacija, kad po dukters mirties, jie dažnai lankosi anūko namuose. (duomenys neskelbtini) su biologiniu tėvu nebendrauja nuo tada, kai anūkui buvo treji metai. Kiek žino, biologinis (duomenys neskelbtini) tėtis neturi pastovios gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja alkoholiu. Anūku rūpinasi TAR2, kurį apibūdinti gali kaip nuostabų žmogų. Vaikas patėvio namuose viskuo aprūpintas.

Skyriaus atstovams lankantis vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), vertinta, kad nepilnametis gyvena vaiko patėviui nuosavybės teise priklausančiame name su patogumais. Šeimos namuose yra keturi kambariai ir virtuvė. (duomenys neskelbtini) skirtas atskiras kambarys apstatytas reikiamais baldais ir priemonėmis. Apsilankymo metu namuose buvo šilta, švaru, tvarkinga. Nepilnamečiui sudarytos puikios gyvenimo sąlygos šeimos namuose. Vertinant nepilnamečio išsakytą norą gyventi įprastoje aplinkoje, vaiko laikino apgyvendinimo metu jis buvo apgyvendintas su patėviu TAR2 (2026-01-22 Nr. (duomenys neskelbtini)).

Skyrius iniciavo socialinių paslaugų teikimą atsakovui siekdamas, kad būtų atkurtas jo nutrūkęs emocinis ryšys su vaiku (2026-02-11 Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat iniciavo ir Skyriaus mobiliosios komandos pagalbą, tačiau atsakovas jos atsisakė (2026-02-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2026-03-02 Nr. (duomenys neskelbtini)).

2026-02-26 buvo išklausyta vaiko nuomonė. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad biologinis tėvas su juo susisiekti nebandė, apie jį neturi jokių žinių. Jis ir toliau gyvena su patėviu, yra viskuo aprūpintas, vadina jį tėvu. Jo gyvenamoji vieta yra jo šeima – patėvis ir kartu gyvenančios seserys, jų santykiai geri (2026-02-26 Nr. (duomenys neskelbtini)).

Panevėžio rajono savivaldybės mero 2026-03-04 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju rūpintoju paskirtas TAR2, gyv. (duomenys neskelbtini) (2026-03-04 Nr. (duomenys neskelbtini)).

2026-04-14 Skyriuje gautas TAR1 raštas, kuriame nurodoma, kad TAR1 nuo 2026-02-11 koordinuoja ATS1 šeimos, kaip patiriančios socialinę riziką, atvejį. Vertinant pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, išsiskyrė pagrindinės paslaugų gavėjo problemos: vyro emocinė sveikata, galimai turima priklausomybė alkoholiui, tėvystės įgūdžių stoka, nepakankamos pajamos, nestabilus būstas, ryšio su biologiniu vaiku nebuvimas. Pirmasis šeimos atvejo vadybos posėdis vyko 2026-03-24, kurio metu buvo išklausyti vyro lūkesčiai, norai ir galimybės spęsti esamas problemas, aptartos galimybės atkurti tėvo ir sūnaus ryšį, susigrąžinti vaiką į šeimą. Paslaugų gavėjas norėtų bendrauti ir susitikti su sūnumi, tačiau auginti vaiko neturi galimybių dėl socialinės ir finansinės padėties. Pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdo, atsisako dalyvauti socialinio darbuotojo darbui su šeimomis, turinčiomis priklausomybių konsultacijose, lankyti AA grupių užsiėmimus, stiprinti emocinę būseną psichologo konsultacijose, nesiregistravo į efektyvios tėvystės mokymus, vaikui neteikia išlaikymo. Socialinė darbuotoja darbui su šeimomis stiprino pozityvaus bendravimo įgūdį, konsultuodama vyrą kaip palaipsniui atkurti ryšį su vaiku, taikant netiesioginio bendravimo, emocinio saugumo kūrimo ir vaiko ribų gerbimo principus. Paslaugų teikimo metu vyras dažnai graudinasi kalbėdamas apie sūnų, tačiau savo nuomonės, jog sūnui galimybės grįžti į šeimą nėra, nekeičia (2026-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš aukščiau pateiktų faktinių aplinkybių matyti, kad ATS1 su savo sūnumi (duomenys neskelbtini) nebendrauja, juo nesirūpina ir nesidomi, nuo mažų dienų neauklėja ir neaugina, savo valia išlaikymo jam neteikia, o socialines paslaugas teikiančių specialistų motyvuojamas atkurti ryšį su vaiku, siūlomų rekomendacijų nevykdo. Tokiu būdu vertintina, kad ryšio su sūnumi nebuvimas susiklostė dėl paties atsakovo kaltės, t. y. dėl jo neveikimo. Atsakovui buvo suteikta galimybė atkurti ryšį su sūnumi priėmus specialistų pagalbą, tačiau vyras suteiktų galimybių neišnaudojo. Atsakovas sąmoningai vengia atlikti savo pareigą auginti sūnų, visiškai juo nesirūpina, piktnaudžiauja tėvo valdžia ir byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo elgesys ateityje pasikeis, dėl to tikslinga atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

Išlaikymas sūnui iš atsakovo yra priteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas įpareigotas teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57,92 Eur) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja teismas paskyrė nepilnamečio motiną. Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad atsakovas šiuo metu teiktų išlaikymą nepilnamečiam sūnui, nėra. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) yra septyniolikmetis, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, lanko papildomus užsiėmimus, jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Vertinant minimu teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį, akivaizdu, kad vaiko poreikiai po priimto teismo sprendimo, neabejotinai padidėjo, t. y. nuo teismo sprendimo praėjo beveik 16 metų, nepilnametis lanko ugdymo įstaigą, greit taps pilnamečiu. Šios aplinkybės patvirtina, kad po priimto teismo sprendimo atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertinant atsakovo pareigą teikti vaikui išlaikymą, nustatyta, kad atsakovui darbingumas nėra apribotas, kitų nepilnamečių išlaikytinių jis neturi, todėl jis gali dirbti ir išlaikyti ne tik save, bet ir teikti išlaikymą sūnui, atitinkantį jo poreikius.

Panevėžio rajono savivaldybės mero 2026-03-04 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju rūpintoju paskirtas TAR2, gyv. (duomenys neskelbtini). Skyriaus nuomone, rūpintojas tinkamai atlieka savo pareigas, rūpybos kokybė yra gera. Skyrius neturi duomenų, dėl kurių TAR2 šeimoje negalėtų būti nustatyta (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo. Teismui priėmus sprendimą atsakovui apriboti tėvo valdžią, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su laikinuoju globėju TAR2 jo gyvenamojoje vietoje, nepilnamečio globėju ir lėšų tvarkytoju (išlaikymas, globos išmoka ir t.t.) skiriant TAR2 .

Atsakovas ATS1 atsiliepimo dėl ieškovo ieškinyje išreikštų reikalavimų nepateikė ir savo pozicijos neišdėstė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Teismo posėdyje nedalyvauja, įteikus jam šaukimą į teismo posėdį, atsakovas patvirtino gavęs šaukimą bei nurodė, jog su teisėjos sprendimais sutinka.

Trečiasis asmuo TAR2 atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl ieškinio neišdėstė. Teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) augina nuo trejų metų kaip savo sūnų, žino visus jo poreikius, su vaiku santykiai artimi, ir toliau sutinka rūpintis vaiku ir jį auginti. Kiek žino, atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja, o ir (duomenys neskelbtini) nerodo jokio noro bendrauti su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai, bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Įstatyme nustatyta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas ATS1, vaiko motina (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Skyrius 2026-01-21 gavo pranešimą, kuomet į Skyrių atvykusi nepilnamečio sesuo (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio mama, vaikas liko gyventi su patėviu TAR2. Biologinis vaiko tėvas gyvena skyrium ir vaiku nesirūpino nuo tada, kai jam buvo trys metukai. Vaiko patėvis TAR2 nepilnamečiu (duomenys neskelbtini) rūpinasi daugiau kaip 13 metų kaip savo vaiku ir žino, kas jam geriausia. Minima informacija Skyriuje buvo vertinta kaip vaiko teisių pažeidimas ir registruota Nr. (duomenys neskelbtini) .

Skyriaus specialistams bendraujant ATS1 , vyras nurodė, kad jam būtų sunku rūpintis sūnumi, nes jis pats gyvena nuomojamame bute, sąlygų jame gyventi sūnui nėra. Su sūnumi paskutinį kartą bendravo po skyrybų su sūnaus mama. Ryšio atkurti nebandė. Šiuo metu negali rūpintis sūnumi, neturi, ką jam pasiūlyti. Yra girdėjęs iš giminaičių, kad sūnaus patėvis rūpinasi vaiku, todėl sūnui geriau likti su patėviu ir gyventi įprastoje aplinkoje. Vyras neprieštaravo, kad vaikui būtų nustatyta globa, nes jo paties gyvenimo sąlygos yra nepastovios – neturi pastovaus darbo, pastovių pajamų, nėra finansinio stabilumo. Įvertinus faktinę situaciją, Skyrius 2026-02-10 prašymu kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį (duomenys neskelbtini) iš jo tėvo ATS1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026-02-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Skyriaus prašymas buvo tenkintas, leista paimti nepilnametį iš įstatyminio atstovo. Teismas 2026-02-26 nutartyje konstatavo, kad Atsakovas negeba užtikrinti savo nepilnamečiam vaikui saugios aplinkos bei tinkamai užtikrinti savo sūnaus teisėtų interesų (2026-02-26 Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuo 2026-02-11 ATS1 buvo teikiamos socialinės paslaugos, kad būtų atkurtas jo nutrūkęs emocinis ryšys su vaiku (2026-02-11 Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat inicijuota mobiliosios komandos pagalba, tačiau atsakovas jos atsisakė (2026-02-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2026-03-02 Nr. (duomenys neskelbtini)).

Apibendrinant pateiktą informaciją, daroma išvada, jog atsakovo pastangos bei motyvacija susigrąžinti/ šeimoje auginti nepilnametį sūnų vertinama kaip visiškai nepakankama, ATS1 yra nusišalinęs ir neprisiima visų tėvo pareigų nepilnamečio vaiko auginimo, ugdymo ir vystymo klausimais.

Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovo tėvo valdžios apribojimą, įvertinamos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuojama, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo savo, kaip tėvo pareigų nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini) – jo neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina sveikata, nesudaro saugios gyvenamosios aplinkos, sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovas neteikia priteisto išlaikymo. Atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, nededa pastangų, kad vaikas gyventų su juo, pats atsakovas pripažįsta, jog neturi galimybės pasiimti ir rūpintis vaiku, (duomenys neskelbtini) išreiškė norą gyventi su patėviu, kuris juo rūpinasi ir jį augina nuo trejų metų, atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nenori prisiimti tėvo pareigų vaiko atžvilgiu. Teismas tokį atsakovo elgesį pripažįsta kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir rūpintis juo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas atsakovui taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

Atsakovui išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat išaiškinama, kad apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas įpareigotas teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57,92 Eur) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta (duomenys neskelbtini).

Nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui iš atsakovo, praėjo daugiau nei 15 metų, priteistas išlaikymas yra nepakankamas net minimalių vaiko poreikių tenkinimui, todėl yra pagrindas priteistą išlaikymą padidinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas materialinio išlaikymo vaikui neteikia. Sodra duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovas nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turto neturi. Kitų išlaikytinių taip pat neturi. Atsakovas yra darbingo amžiau, duomenų apie jam nustatytą neįgalumą ar netektą darbingumą, byloje nėra. Byloje nepateikti įrodymai, detalizuojantys išlaidas atsakovo vaiko išlaikymui, tačiau akivaizdu, kad nepilnamečiui reikalinga visavertė mityba, taip pat vitaminai, apranga ir avalynė, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, ligos atveju vaistai, kitos priemonės, palengvinančias ligos eigą. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Akcentuotina, kad atsakovo nepilnamečiui sūnui nustatytas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaikų poreikių tenkinimu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra duomenų apie atsakovo negalėjimą teikti išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui, minėta, kad atsakovo darbingumas nėra apribotas, įvertinant vaiko poreikius pagal jo amžių, daroma išvada, kad atsakovas gali mokėti sūnaus išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, tokia suma patenkins būtinuosius minimalius vaiko poreikius, įvertinant tai, jog vaikui iš valstybės biudžeto yra mokami vaiko pinigai kas mėnesį.

Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Panevėžio rajono savivaldybės mero 2026-03-04 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju rūpintoju paskirtas TAR2, gyv. (duomenys neskelbtini). Ten vaikas turi tinkamas sąlygas augti, vystytis, mokytis, rūpinamasi jo sveikata, pats vaikas nori likti ir toliau ten gyventi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena nepilnametis vaikas, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga nepilnamečio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti TAR2 gyvenamojoje vietoje, jį paskiriant nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 406-407 straipsniais, 496 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), valdžią jo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ATS1 priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), jį padidinant, ir priteisti iš ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokant po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2026-04-28) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti TAR2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti TAR2, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atsakovui išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.