Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens TRA1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 7 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 463 straipsnį. Jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, t. y. 2026 m. gegužės 8 d. 17.39 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais nesumokėjęs kelių naudotojo mokesčių ar kelių rinkliavos.

Nesutikdamas su Institucijos 2026 m. liepos 7 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas skundo netenkino ir Institucijos 2026 m. liepos 7 d. nutarimą paliko nepakeistu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 iš esmės prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirti jam švelnesnę už įstatyme numatytą administracinę nuobaudą – 350 Eur dydžio baudą arba mažesnę baudą. Jis cituoja skundžiamą nutartį, ANK 34 straipsnio 6 dalį, 463 straipsnį ir dėsto apie administracinių nuobaudų individualizavimą. Nurodo, kad neginčija jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo fakto bei pripažįsta, kad naudojosi mokamu valstybinės reikšmės keliu nesumokėjęs kelių naudotojo mokesčio. Tačiau nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad Institucijos paskirta 850 Eur dydžio bauda buvo tinkamai individualizuota ir nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Teigia, kad nusižengimą padarė netyčia, dėl neatsargumo; jis sąmoningai nesiekė išvengti prievolės mokėti kelių naudotojo mokestį ir nuslėpti transporto priemonės naudojimą; nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; nusižengimas nesusijęs su eismo saugumo pažeidimu; nenustatyta žala asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Be to, jis vairavo grynąjį elektromobilį, už kurį pareiga mokėti kelių naudotojo mokestį atsirado tik nuo 2026 m. sausio 1 d., praėjus keliems mėnesiams nuo tokio reikalavimo įsigaliojimo; vėliau sumokėjo kelių naudotojo mokestį ir valstybės interesas gauti priklausantį kelių naudotojo mokestį buvo užtikrintas; po nusižengimo ėmėsi priemonių tam, kad užtikrinti tinkamą kelių naudotojo mokesčio mokėjimą ir tai yra reikšminga vertinant jo elgesį po nusižengimo padarymo. Taip pat jam paskirta 850 Eur dydžio bauda yra daugiau kaip 7 kartus didesnė už jo vairuotai transporto priemonei taikomą metinį kelių naudotojo mokestį (atsižvelgiant į jai taikomą lengvatą). Apelianto nuomone, šių aplinkybių visuma rodo, kad aptariamas nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo, nei būtų galima spręsti vien iš formalaus ANK 463 straipsnio sankcijoje numatyto baudos dydžio. Kartu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 nurodo, kad neįvykdė administracinio nurodymo (kuriuo jam buvo pasiūlyta sumokėti 350 Eur dydžio baudą), nes norėjo pasinaudoti savo teise pateikti paaiškinimus bei nesutikti su administraciniu nurodymu ir tokia jo procesinė teisė neturėtų būti vertinama kaip savaime pateisinanti 850 Eur dydžio baudos paskyrimą. Tačiau dabar, įvertinęs visas bylos aplinkybes, mano, kad 350 Eur dydžio bauda būtų tinkama ir proporcinga administracinė nuobauda, tokia bauda atitiktų administracinės atsakomybės tikslus ir būtų proporcinga administracinio nusižengimo pavojingumui bei jo padarymo aplinkybėms. Taip pat apeliantas nurodo, kad anksčiau jis buvo nubaustas už analogišką administracinį nusižengimą, tačiau tąkart transporto priemonę faktiškai vairavo jo įmonės darbuotojas, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu jau nebedirbo įmonėje, todėl atsakomybę prisiėmė jis (apeliantas). Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamoje nutartyje nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas – 2026 m. gegužės 8 d. 17.39 val. Tačiau Institucijos atsiliepime nurodyta, kad administracinis nusižengimas padarytas 2026 m. gegužės 16 d. Tokia pati 2026 m. gegužės 16 d. data nurodyta ir skundžiamos nutarties motyvuose. Apelianto nuomone, šis prieštaravimas yra reikšmingas ir turi būti ištaisytas – turi būti nustatytas faktiškai įrodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas. Institucijos nutarime nebuvo tiesiogiai ir išsamiai pasisakyta dėl visų jo pateiktų argumentų bei jam paskirta administracinė nuobauda (jos dydis) nebuvo išsamiai motyvuota. Apibendrindamas visas pirmiau paminėtas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 mano, kad apylinkės teismas formaliai įvertino administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, nes byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, todėl skundžiama nutartis turėtų būti pakeista ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį jam paskirta bauda turėtų būti sumažinta.

Institucijos atsiliepime nesutinkama su apeliaciniu skundu ir prašoma jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, kad apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 neginčija administracinio nusižengimo fakto, tačiau nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir palikti galioti Institucijos 2026 m. liepos 7 d. nutarimą nepakeistą. Apie aplinkybes, susijusias su administracinės nuobaudos individualizavimu, Institucija išsamiai pasisakė atsiliepime į apelianto skundą, paduotą apylinkės teismui. Institucija visa apimtimi palaiko ankstesniame atsiliepime išdėstytą poziciją ir argumentus, todėl pakartotinai jų nebedėsto. Kartu atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 463 straipsnyje numatyta, kad važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos užtraukia baudą vairuotojams arba transporto priemonių savininkams (valdytojams) (fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams) nuo 700 iki 1000 Eur.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių – byloje nėra ginčo dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įrodytumo ir veikos kvalifikavimo. Apeliantas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę už įstatyme numatytą administracinę nuobaudą – 350 Eur dydžio baudą (pusę minimalios įstatyme numatytos baudos) arba mažesnę baudą.

Skirti švelnesnę už įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar visai jos neskirti Institucija ir apylinkės teismas galėjo tik taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį. Šioje teisės normoje įtvirtinta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nagrinėdami bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, teismai yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatoma visuma faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, naudai. Įvertinęs visus šioje byloje esančius duomenis apygardos teismas sprendžia, kad duomenų, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, šioje byloje nepakanka.

Visų pirmiausia apygardos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra valstybės prievartos priemonės, skiriamos administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat – atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Administracinio poveikio priemonės padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 27 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio administracinį nusižengimą, ar jo šeimos narių interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ar jo šeimos nariams ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens TRA1 apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – administracinio nusižengimo pobūdis (administracinis nusižengimas padarytas netyčia (dėl neatsargumo); nebuvo sąmoningai siekiama išvengti prievolės mokėti kelių naudotojo mokestį ir nuslėpti transporto priemonės naudojimą; administracinis nusižengimas nesusijęs su eismo saugumo pažeidimu ir nenustatyta žala asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui) bei kitos aplinkybės (nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių; pareiga mokėti kelių naudotojo mokestį už vairuotą transporto priemonę atsirado daugiau nei prieš 4 mėnesius iki administracinio nusižengimo padarymo; kelių naudotojo mokestis vėliau buvo sumokėtas ir valstybės interesas gauti priklausantį kelių naudotojo mokestį buvo užtikrintas; paskirtos baudos dydis (ji daugiau kaip 7 kartus didesnė už jo vairuotai transporto priemonei taikomą metinį kelių naudotojo mokestį)) – apygardos teismo vertinimu, nėra laikomos ypatingomis ir išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes pakankamai didelė dalis asmenų administracinius nusižengimus padaro dėl neatsargumo (nesąmoningai), jų padaryti administraciniai nusižengimai nebūna susiję su eismo saugumo pažeidimais ir nepadaro žalos asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui ir po nustatytų pažeidimų jie sumoka privalomus mokesčius. Šios, o taip pat ir kitos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens TRA1 apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nerodo išskirtinai mažesnio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens TRA1 padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir negali daryti esminės įtakos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.

Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, be kita ko, turi būti atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Šioje byloje nebuvo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat aptariamą administracinį nusižengimą apeliantas padarė būdamas baustu už anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Praeityje (per pastaruosius 5 metus iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo) jis 6 kartus buvo nubaustas administracine tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 ne pirmą kartą baudžiamas už tokio paties administracinio nusižengimo padarymą – 2023 m. kovo 21 d. jis taip pat buvo nubaustas pagal ANK 463 straipsnį ir tąkart administraciniu nurodymu paskirtą baudą jis sumokėjo administracinio nurodymo surašymo dieną, kas rodo, jog pareiga mokėti kelių naudotojo mokesčius (rinkliavas) bei įstatymų leidėjo nustatyta palankesnė administracinės atsakomybės realizavimo forma – administracinio nurodymo įvykdymas – apeliantui jau buvo žinoma. Ne mažiau svarbu tai, jog aptariamo nusižengimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 turėjo 2 galiojančias administracinės nuobaudas (už transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimą (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir už greičio viršijimą (ROIK (duomenys neskelbtini))). Pagal suformuotą teismų praktiką, galiojanti administracinė nuobauda paprastai užkerta kelią asmens teisinės padėties švelninimui.

Apibendrinant pirmiau išdėstytas aplinkybes matyti, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, priešingai, nei mano administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1, nėra ypatingos ar išimtinės ir jos nesuteikia pagrindo manyti, kad pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sumažinus jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – dydį bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens TRA1 atsakomybę individualizuoti tik sankcijos ribose. Todėl šiuo konkrečiu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo. Teismo vertinimu, Institucijos 2026 m. liepos 7 d. nutarimu apeliantui paskirta sankcijos vidurkiui lygi bauda (nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių) nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga administracinė nuobauda. Todėl šiuo konkrečiu atveju keisti ar naikinti skundžiamą nutartį taip, kaip to apeliaciniu skundu prašo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 , nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 atkreipia dėmesį, kad skundžiamos nutarties motyvuose klaidingai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo data – 2026 m. gegužės 16 d. Tačiau apygardos teismas nesutinka su tokiu apelianto teiginiu. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas administracinio nusižengimo padarymo datą – 2026 m. gegužės 16 d. – nurodė tik cituodamas Institucijos atsiliepimą į skundą, išdėstydamas Institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes (skundžiamos nutarties 3.3. punktas). Tačiau kitur skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje teisingai nurodyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas 2026 m. gegužės 8 d. (skundžiamos nutarties 1 ir 9 punktai), o 2026 m. gegužės 16 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (skundžiamos nutarties 8 punktas). Akivaizdu, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė administracinio nusižengimo padarymo datą, todėl keisti skundžiamą nutartį šioje dalyje taip pat nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens TRA1 apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.