Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo M. B. gynėjo skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-65-1034/2026, kurioje M. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija).

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi už neatvykimą į 2026 m. rugsėjo 14 d. 13.30 val. teismo posėdį be pateisinamos priežasties kaltinamajam M. B. buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda.

Nesutikdamas su kaltinamajam M. B. paskirta bauda ir teigdamas, kad kaltinamasis negalėjo dalyvauti 2026 m. rugsėjo 14 d. 13.30 val. paskirtame teismo posėdyje dėl apsilankymo pas šeimos gydytoją, kaltinamojo gynėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2026 m. spalio 7 d. nutartimi kaltinamojo M. B. gynėjo skundą atmetė konstatavęs, kad teismui nebuvo pateikta nustatytos formos gydytojo pažyma, pateisinanti kaltinamojo neatvykimą į 2026 m. rugsėjo 14 d. 13.30 val. teismo posėdį, todėl į teismo posėdį M. B. neatvyko be pateisinamos priežasties.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Kaltinamojo M. B. gynėjas advokatas V. Dovidaitis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi kaltinamajam paskirtą 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Gynėjo teigimu, 2026 m. rugsėjo 14 d. kaltinamasis pasijuto blogai dėl nuolat kenčiamų nugaros skausmų paūmėjimo. Apie tai jis informavo savo gynėją, pažymėdamas, kad šeimos gydytoja jį gali priimti 2026 m. rugsėjo 14 d., t. y. Vilniaus apygardos teisme turėjusio vykti teismo posėdžio dieną, po pietų. Apie tai kaltinamojo gynėjas informavo teismą. Tai, kad kaltinamasis buvo nuvykęs į gydymo įstaigą ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, patvirtina M. B. gynėjo pateiktas dokumentas, kuris formaliai nors ir neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto dokumento formos, tačiau patvirtina, kad būtent dėl apsilankymo pas savo šeimos gydytoją kaltinamasis fiziškai negalėjo dalyvauti 2026 m. rugsėjo 14 d. 13.30 val. paskirtame teismo posėdyje.

Gynėjas taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos teismui priėmus skundžiamą nutartį, kaltinamajam pavyko iš gydymo įstaigos atsiimti atitinkamos formos pažymą, patvirtinančia, jog jis negalėjo atvykti į 2026 m. rugsėjo 14 d. 13.30 val. suplanuotą teismo posėdį. Ši pažyma nebuvo gauta ankščiau, nes 2026 m. rugsėjo 14 d. kaltinamajam buvo paaiškinta, jog nustatytos formos pažyma bus parengta, todėl jis suprato, kad šiuo atveju teismui pakaks pateikti duomenis apie jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 24 d. nutartimi jam buvo paskirta bauda, jis kreipėsi į gydymo įstaigą dėl nustatytos formos pažymos gavimo, tačiau šios pažymos jam negalėjo išduoti dėl to, kad ją turėjusi išduoti gydytoja tuo metu atostogavo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. B. gynėjo advokato V. Dovidaičio skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, taip pat susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, teisiamojo posėdžio protokolais ir dokumentais apie kaltinamojo M. B. nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežastis, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas už neatvykimą į 2026 m. rugsėjo 14 d. 13.30 val. teismo posėdį be pateisinamos priežasties skirti kaltinamajam baudą, net ir esant duomenims apie jo apsilankymą pas šeimos gydytoją, yra proporcingas, teisėtas ir pagrįstas.

Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys nustatytos BPK 37 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose. Viena iš svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių laikoma asmens liga (BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nurodydamas, kad kaltinamasis negalėjo dalyvauti 2026 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje dėl pateisinamos priežasties, t. y. ligos, kurią, gynėjo teigimu, patvirtina prie skundo pridėta nustatytos formos pažymos kopija.

Aukštesnysis teismas sutinka, kad kaltinamojo liga pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas gali būti pripažinta pateisinama kaltinamojo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi. Vis dėlto, kaip nustatyta BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte, asmens negalėjimą atvykti į teismą pagal šaukimą patvirtina ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui, teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 patvirtintos formos Nr. 094-1/a „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“) patvirtinanti asmens ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Taigi, sprendžiant dėl proceso dalyvio neatvykimo į teismo posėdį, būtina nustatyti, ar teismui buvo pateikta nustatytos formos pažyma, ar ji patvirtina ligos faktą bei tai, kad dėl šios ligos asmuo negalėjo atvykti į teismo posėdį, ar teismui pateikti dokumentai nekelia jokių abejonių.

BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, o niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese ir, be kita ko, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis, o įstatymų leidėjas, reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų sąlygas išnagrinėti bylą ir įvykdyti priimtą sprendimą be nepateisinamų pertraukų, taip užkertant kelią bylos nagrinėjimo vilkinimui, taip pat ir asmenims piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. sausio 24 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2012 m. gruodžio 6 d. ir kt. nutarimai). Be to, teismo pareiga užtikrinti proceso operatyvumą, užkirsti kelią bylos nagrinėjimo vilkinimui ir procesinių teisių piktnaudžiavimui taip pat įtvirtinta ir BPK 241 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, jog bylos aplinkybės būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia jos nagrinėjimą.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad M. B. ne kartą nedalyvavo iš anksto suplanuotuose teismo posėdžiuose, savo neatvykimą pateisindamas skirtingais sveikatos sutrikimais. Nors skundžiamoje nutartyje kaltinamojo nedalyvavimo teismo posėdžiuose aplinkybės aptartos gana lakoniškai, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedalyvavo net penkiuose posėdžiuose: 2025 m. gruodžio 3 d. (pasak gynėjo – dėl nugaros skausmų); 2026 m. kovo 9 d. (pasak gynėjo – kaltinamasis turėjo temperatūros ir skundėsi galvos skausmu); 2026 m. liepos 7 d. (gynėjas kaltinamojo nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių negalėjo nurodyti, į telefono skambučius kaltinamasis neatsiliepė, dėl to, teismas priėmė nutartį atvesdinti kaltinamąjį į sekantį teismo posėdį, o 2026 m. liepos 9 d. posėdyje pats kaltinamasis nurodė, kad jam įkando erkė ir dėl to jis jautėsi blogai); taip pat 2026 m. rugsėjo 14 d. ir 2026 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžiuose (gynėjas nedetalizavo kaltinamojo ligos pobūdžio).

Vertinant nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas baudžiamosios bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu buvo įspėti apie pareigą iš anksto informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose ir tai lemiančias priežastis bei pateikti nustatytos formos medicininę pažymą (tai, be kita ko, patvirtina 2026 m. kovo 9 d. teismo posėdžio protokolas). Vis dėlto, ši pareiga nebuvo tinkamai vykdoma ir apie kaltinamojo sveikatos sutrikimus teismui paprastai būdavo pranešama iš anksto suplanuoto teismo posėdžio dieną, ligos pradžia sutapdavo su teismo posėdžio laiku. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas ne kartą nurodė kaltinamąjį kamuojančias nugaros skausmų problemas, tačiau tuo pačiu metu teismui buvo teikiami prašymai leisti kaltinamajam išvykti į Latviją atlikti statybos darbus, pavyzdžiui, 2026 m. rugsėjo 11 d. gynėjas prašė leisti kaltinamajam išvykti į Latviją nuo 2026 m. rugsėjo 11 d. iki spalio 15 d. (t. 91, b. l. 116–117); analogiškas prašymas buvo pateiktas ir vėliau (t. 91, b. l. 152–153). Nors viename iš teismo posėdžių prašydamas pateisinti jo nedalyvavimą baudžiamosios bylos nagrinėjime kaltinamasis nurodė, kad nepaisant savo sveikatos problemų jis galėtų ateityje teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau priešingai nei žadėjo, tokia galimybe nepasinaudojo (2026 m. kovo 17 d. posėdyje M. B., be kita ko, nurodė: „<...> turiu problemų su nugara, man tąkart susuko nugarą. Jeigu atsitiktų kažkokia problema su sveikata, galiu dalyvauti nuotoliu“ (t. 90, b. l. 61).

Paminėtų reikšmingų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjas nurodo, kad „2026 m. rugsėjo 14 d. kaltinamasis pasijuto blogai, atsirado simptomatika dėl nuolat kenčiamų nugaros skausmų paūmėjimo“ (skundo 8 pastraipa), tačiau prie skundo pridėtoje gydytojo pažymos kopijoje (kopija nepatvirtina gynėjo, o pati pažyma neturi svarbių rekvizitų, pvz. datos) nurodytas ligos kodas neatitinka gynėjo nurodytų kaltinamojo sveikatos problemų.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ nuostatas, visoms Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms pavesta naudotis Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Kaltinamojo gynėjo pridėtoje gydytojo pažymos kopijoje nurodytas ligos kodas yra „R10.1“, o iš minėto „Sisteminio ligų sąrašo“ matyti, kad šis kodas liudija ne apie išvaržos ar nugaros skausmų paūmėjimą, o apie skausmus viršutinėje pilvo dalyje. Be to, pagal minėtą sąrašą tai net ne liga, o „simptomai ir požymiai, susiję su virškinimo sistema ir pilvu“ (https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/atviri-duomenys-1/tlk-10-am-ir-achi-kodu-sarasai-su-galiojimo-datomis-1/?utm_source=chatgpt.com).

Visos šios aplinkybės ir pirmiau nustatyti prieštaravimai apie kaltinamojo nedalyvavimo 2026 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje priežastis ne tik neleidžia pasitikėti gynėjo pateikta gydytojo pažyma, bet ir liudija apie proceso metu stebimą kaltinamojo neatsakingą procesinį elgesį ir nepagrįstą proceso vilkinimą (kaip jau minėta, kaltinamasis žadėjo ligos atveju dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau prisijungimo nuorodos neprašė ir to nedarė). Tokioje situacijoje skundžiama nutartimi kaltinamajam paskirta 10 MGL bauda, įvertinus ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos pobūdį (bylos apimtis pakankamai didėlė, joje trys kaltinamieji, įrodymų tyrimas reikalauja ilgesnės bylos nagrinėjimo trukmės), yra proporcinga ir būtina, siekiant užtikrinti tolesnį kaltinamojo dalyvavimą procese. Todėl tenkinti kaltinamojo gynėjo skundo ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.