- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-637-866/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00072-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Asta Pikelienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- V. Ž., M. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Centro kredito unija, Centro
- Ieškovas
- Panevėžio apygardos prokuratūra
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams V. Ž. ir M. Ž., trečiasis suinteresuotas asmuo Centro kredito unija, dėl civilinio turto konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Panevėžio apygardos prokuratūra ieškiniu atsakovams V. Ž. ir M. Ž. kreipėsi į teismą dėl civilinio turto konfiskavimo. Ieškiniu prašė konfiskuoti iš atsakovų V. Ž. ir M. Ž. turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 172 099,27 Eur.
Ieškovė nurodė, kad ji, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2024 m. gegužės 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. IBPS-V-1228233-24 ir pateiktus duomenis, 2024 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą pradėti V. Ž. ir asmens, su kuriuo jis bendrai tvarko ūkį, M. Ž., turto tyrimą Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau – ir CTKĮ) nustatyta tvarka. Turto tyrimą Nr. TT-6TT-2 atliko Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyrius (toliau – Turto tyrimo skyrius). Tiriamasis laikotarpis – nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 20 d.
Ieškovė paaiškino, kad Turto tyrimo skyrius, vadovaudamasis CTKĮ 8 straipsniu, 2024 m. lapkričio 14 d. pranešimu apie galimą civilinį turto konfiskavimą pranešė tiriamiesiems (atsakovams) V. Ž. ir M. Ž.. Pranešime nurodė, kad: „Tiriamuoju laikotarpiu nustatyta, kad V. Ž., M. Ž. patyrė 676 835,67 Eur išlaidų, gavo 485 160,25 Eur teisėtų pajamų, todėl skirtumas tarp teisėtų V. Ž. ir M. Ž. pajamų ir išlaidų yra neigiamas ir sudaro 205 856,22 Eur. Pranešime nurodė, kad turtas, kuriam taikytinas civilinis konfiskavimas yra V. Ž., M. Ž. vardu registruotas nekilnojamas turtas: žemės sklypo 404/1269 dalis ir pastatas – blokuotas gyvenamasis namas, esantys Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė – 181 000 Eur. Pagal 2020 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas V. Ž. įsigijo pastatą – blokuotą gyvenamąjį namą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), už kurį: 29 100 Eur sumokėta grynais, 2 000 Eur bankiniu pavedimu iki sutarties sudarymo. 2021 m. sausio 7 d. atliktas pavedimas 79 000 Eur atsakovui gavus paskolą iš Centro kredito unijos.
Ieškovė iš Turto tyrimo skyriaus tyrėjo 2025 m. balandžio 2 d. tarnybinio pranešimo nustatė, kad atsakovas V. Ž. turi teisę nuo 2019 m. vasario 6 d. vykdyti individualią veiklą, tačiau V. Ž. jokios veiklos nevykdė. M. Ž. tiriamuoju laikotarpiu oficialiai yra dirbusi: nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. Panevėžio teritorinės statistikos valdyboje, nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki 2013 m. balandžio 2 d. akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Panevėžio stiklas“, nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2013 m. birželio 20 d. uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Plakis“, nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2015 m. birželio 22 d. UAB „Fontas LT“, nuo 2022 m. liepos 31 d. registruota užimtumo tarnyboje, o nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. dirba UAB „Deliuvis“.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad pagal turto tyrimo metu surinktus duomenis ir užpildytą turto tyrimo išvadą nustatytas skirtumas tarp teisėtų V. Ž. pajamų ir išlaidų, kuris yra neigiamas bei sudaro 172 099,27 Eur. Šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (toliau – BBND) sumą.
Ieškovė paaiškino, kad tyrimo metu nustatyta, kad V. Ž. ir M. Ž. tiriamuoju laikotarpiu patirtos išlaidos ir gautos pajamos perkant, parduodant šiuos automobilius: M. Ž. 2015 m. lapkričio 17 d. įsigijo 2013 m. gamybos automobilį „Mercedes–Benz GLK 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio vidutinė vertė 23 907 Eur; M. Ž. 2011 m. spalio 22 d. įsigijo 2005 m. gamybos automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio vidutinė vertė 48 604 Eur. 2011 m. spalio 25 d. M. Ž. pardavė šį automobilį; 2011 m. vasario 11 d. M. Ž. įsigijo 2005 metų gamybos automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio vidutinė vertė 31 782 Eur. 2011 m. liepos 28 d. M. Ž. pardavė šį automobilį.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. Ž. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) yra pateikęs 2 kartus pajamų mokesčių deklaraciją už 2019 metus. Pirmą pateikė 2020 m. lapkričio 13 d. nurodydamas, kad gauta pajamų suma yra 25 000 Eur, o kitą pateikė 2020 m. gruodžio 2 d., nurodydamas, kad gauta pajamų suma yra 34 170 Eur, kurią ir pateikė Centro kredito unijai. Šiai kredito įstaigai atsakovas V. Ž. pateikė deklaraciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, t. y. pinigų priėmimo kvitus, kuriuos patikrinus duomenų registruose, nustatyta, kad dokumentuose nurodytų asmenų duomenys yra galimai suklastoti, nurodyti anketiniai duomenys neegzistuoja. Taip pat tyrimo metu gauta duomenų, kad atsakovas V. Ž. pajamas iš šios veiklos deklaravo galimai siekdamas pateisinti gaunamas pajamas iš galimai neteisėtos veikos.
Ieškovė, išanalizavusi atsakovų V. Ž. ir M. Ž. gautas pajamas ir patirtas išlaidas tiriamuoju laikotarpiu, nurodė, kad pagrįstai kyla abejonių dėl teisėtomis lėšomis įsigyto blokuoto gyvenamojo namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Pagal pajamų ir išlaidų santykį ieškovė nustatė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. V. Ž. ir M. Ž. pajamų ir išlaidų santykis – 20 766,68 Eur. 2020 metais V. Ž. ir M. Ž. gautos pajamos buvo 66 386,47 Eur, iš kurių daugiau nei pusę sudaro gautos pajamos iš lažybų – 39 708,65 Eur ir pagal V. Ž. pateiktus skolos raštelius apie gautas paskolas – 12 000 Eur, o patirtos išlaidos – 91 374,90 Eur, iš kurių 29 489,98 Eur sudaro patirtos išlaidos lažyboms ir 31 100 Eur patirta išlaidų sumokant dalį už perkamą blokuotą namą. 2020 metais atsakovai V. Ž. ir M. Ž. į banko sąskaitas įnešė 39 777 Eur grynaisiais pinigais ir iš sąskaitos išgrynino 31 975,26 Eur.
Ieškovė taip pat nustatė, kad pagal 2014 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1313 M. Ž. įsigijo butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina yra 18 535,68 Eur. Analizuodama atsakovės M. Ž. AB „Swedbank“ esančią banko sąskaitą, ieškovė nustatė, kad atsakovė, pirkdama butą už 18 535,68 Eur, 2014 metais iki pilno atsiskaitymo už butą į savo sąskaitą įnešė 15 494,67 Eur grynaisiais pinigais, tai sudaro daugiau nei 80 proc. įsigyto buto vertės.
Ieškovė iš Vokietijos Federacijos gautos informacijos nustatė, kad atsakovas V. Ž. Gros-Geraus apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl 5 ypatingai sunkių vagysčių ir jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad V. Ž. įvykdė vagystes 2011 metais, kurių metu pagrobta turto vertė siekia apie 13 800 Eur. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad V. Ž. teisme nurodė, jog turėjo rūpesčių dėl pinigų, vykdydamas nusikalstamas veikas nusprendė susikurti nuolatinį pajamų šaltinį. Ieškovė padarė išvadą, kad butui, esančiam Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), V. Ž. ir M. Ž. iš teisės aktais neuždraustos veikos negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų nurodytos vertės turtui nuosavybės teise įgyti. Be to, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ieškovė nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu atsakovo V. Ž. atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas Nyderlandų Karalystėje, o 2022 m. spalio 12 d. sprendimu pripažintas kaltu dėl vagystės sunkinančios aplinkybėmis formos, padarytos 2022 m. spalio 2 d.
Analizuodama V. Ž. ir M. Ž. bankų sąskaitas ieškovė nustatė, kad atsakovai 2011–2015 metais gavo paskolų iš kredito įstaigų UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“: 2011 metais gauta 115,85 Eur, 2012 metais gauta 2 748,49 Eur, 2013 metais gauta 4 286,38 Eur, 2014 metais gauta 4 054,68 Eur, 2015 metais gauta 22 754,00 Eur. Viso gauta paskolų už 33 959,40 Eur. Taip pat nustatė, kad 2012–2018 metais patirtos išlaidos gražinant paskolas kredito įstaigoms UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Credit service“: 2012 metais gražinta 3 350,13 Eur, 2013 metais – gražinta 4 501,30 Eur, 2014 metais grąžinta 2 246,98 Eur, 2015 metais grąžinta 19 504,10 Eur, 2016 metais grąžinta 2 916,79 Eur, 2017 metais gražinta 4 097,73 Eur, 2018 metais grąžinta 770,02 Eur. Viso patirta išlaidų gražinant paskolas 34 070,42 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir jas įrodantys dokumentai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovų nekilnojamas turtas nėra gautas teisėtu būdu ir jo bendra vertė neatitinka atsakovų teisėtų pajamų. Piniginės lėšos – 172 099,27 Eur – gautos neteisėtu būdu, panaudotos žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir remontui. Kadangi nurodyto turto bendra vertė neatitinka tiriamųjų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 BBND sumą, atsakovų V. Ž. ir M. Ž. šiuo metu valdomo, iš neteisėtų pajamų įsigyto, konfiskuotino nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei tyrimo metu nustatyta neteisėtai gautų pajamų suma, todėl iš atsakovų konfiskuotina 172 099,27 Eur CTKĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinys atmestas.
Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pagal 2020 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovai V. ir M. Ž. iš turto pardavėjos UAB „Taurus Baltic“ įsigijo pastatą – blokuotą gyvenamąjį namą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), už 111 100 Eur. Sutartyje nurodyta, kad pirkėjai iki sutarties sudarymo pardavėjai sumokėjo 31 100 Eur už parduodamus daiktus. Likusią pinigų sumą – 79 000 Eur – pirkėjai įsipareigojo sumokėti pardavėjui per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo, pervesdami pinigus į pardavėjo sąskaitą, įkeitę nupirktus daiktus ir gavę paskolą iš Centro kredito unijos. Pardavėja neprieštaravo, kad parduodamas turtas būtų (įkeičiamas). Paskolos grąžinimo terminas – 2050 m. gruodžio 20 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypo, 404/1269 dalis, pastato – blokuoto gyvenamojo namo, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2020 m. lapkričio 27 d. – 111 000 Eur.
Teismas nurodė, kad CTKĮ 2 straipsnio 6 dalis numato, kad įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, turto vertė nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią jo rinkos vertę. Pagal CTKĮ 2 straipsnio 1 dalį, turtas ir iš jo gauta turtinė nauda gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. Teismas padarė išvadą, kad konfiskuojamas gali būti turtas ir iš jo gauta turtinė nauda, nustačius pagrindą manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu ir jo bendra vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, o šis skirtumas viršija nustatyto dydžio sumą. Taigi, konfiskuojamas turtas, kurio įgijimo teisėtumas jį įsigijusių asmenų yra nepagrindžiamas.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovas ieškiniu prašė konfiskuoti iš atsakovų V. Ž. ir M. Ž. turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 172 099,27 Eur, nes tai yra skirtumas tarp teisėtų atsakovų pajamų ir išlaidų. Teismo posėdyje apklaustas tyrėjas D. I. patvirtino, kad 79 000 Eur gauta paskola iš Centro kredito unijos nepriskirta prie neteisėtai gautų atsakovų V. Ž. ir M. Ž. pajamų. Teismo posėdyje atsakovas V. Ž. patvirtino, kad Centro kredito unijos paskolos sutartis nenutraukta ir paskola nustatytais terminais yra grąžinama, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad 79 000 Eur gauta paskola iš Centro kredito unijos panaudota pastato – blokuoto gyvenamojo namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įsigijimui, nėra priskirtina prie CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų, iš kurių gautoms lėšoms taikytinos CTKĮ nuostatos. Tai konstatavęs teismas padarė išvadą, kad pagal CTKĮ 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, ieškiniu prašomo konfiskuoti atsakovų įsigyto gyvenamojo namo turto vertė yra ne 2024 m. lapkričio 14 d. pranešime apie galimą civilinį turto konfiskavimą nurodyta turto vertė – 181 000 Eur (nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dieną – 2023 m. sausio 25 d.), o būtent atsakovų sumokėta 111 100 Eur pirkimo kaina, nurodyta 2020 m. gruodžio 28 d. pirkimo pardavimo sutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nusprendė, kad pripažinus 79 000 Eur gautą paskolą iš Centro kredito unijos pajamomis, kurios atžvilgiu netaikytinos CTKĮ nuostatos, turėtų būti vertinama likusi atsakovų sumokėtos kainos dalis, t. y. 31 100 Eur, kurios atžvilgiu galėtų būti taikytinos CTKĮ 2 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl turto konfiskavimo. Tačiau ši suma neviršija CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos 2 000 BBND sumos, t. y. 100 000 Eur, buvusios 2020 metais.
Teismas, pasisakydamas dėl pastato – blokuoto gyvenamojo namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kurio įgijimui atsakovai panaudojo 31 100 Eur, bei buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kurio įgijimui atsakovai panaudojo 18 535,68 Eur, bendra suma sudaro 49 635,68 Eur, nurodė, kad šis turtas taip pat neatitinka CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos 2 000 BBND sumos, kuriai esant galėtų būti tenkinamas ieškinys.
Teismas nustatė, kad nei pranešime apie civilinio turto konfiskavimą, nei ieškinyje nėra nurodyta, kad ieškovė abejoja dėl atsakovų V. Ž. ir M. Ž. tiriamuoju laikotarpiu patirtų išlaidų ir gautų pajamų perkant parduodant automobilius, teisėtumo, todėl teismas neturi pagrindo išeiti iš ieškiniu nurodytų faktinių bylos aplinkybių bei pareikštų ieškinio reikalavimo ribų. Teismas nurodė, kad visų ieškinyje nurodytų trijų automobilių bendra vertė jų įgijimo metu buvo ne daugiau kaip 47 197 Eur, tačiau net ir šią sumą pridėjus prie atsakovų per tiriamąjį laikotarpį įgyto turto: buto ir blokuoto gyvenamojo namo bendros 49 635,68 Eur vertės, bendra įgyto atsakovų turtų vertė yra ne didesnė kaip 96 832,68 Eur, kuri taip pat neviršija CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos 2 000 BBND sumos, kuriai esant galėtų būti taikytinos CTKĮ nuostatos. Teismas nurodė, kad ieškovė tiek pranešime dėl civilinio turto konfiskavimo, tiek ieškinyje nepagrįstai netaikė CTKĮ 2 straipsnio 6 dalies reikalavimo, kad įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią jo rinkos vertę.
Teismas nurodė, kad konstatavus ir pripažinus ieškinį nepagrįstu ir atmestinu, nėra tikslinga analizuoti kitų ieškinyje nurodytų įrodymų ir motyvų dėl atsakovų turto įgijimo teisėtumo ir sąsajų su galimai nusikalstama atsakovų veikla.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Tiriamuoju laikotarpiu nustatyta, kad atsakovų V. Ž. ir M. Ž. teisėtų pajamų ir išlaidų skirtumas yra neigiamas ir sudaro 172 099, 27 Eur, t. y. tokios vertės turtas atsakovų nėra gautas teisėtu būdu.
Pinigai taip pat yra turtas. Prašomo konfiskuoti turto pastato – blokuoto gyvenamojo namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vertė turto vertinimo dieną (2023 m. sausio 25 d.) buvo 181 000 Eur, nes atsakovai neteisėtai gautomis pajamomis pagerino (padidino) šio turto vertę. Atsakovai patvirtino, kad pastato – blokuoto gyvenamojo namo įrengimui buvo naudojami tiek grynaisiais pinigais skolintos lėšos, tiek į atsakovės M. Ž. banko sąskaitą pervestos lėšos su paskirtimi „Kotedžo remontui“. Šias lėšas pavedimais suteikė J. D.. Tai patvirtina ir pateikti skolos rašteliai, sudaryti su šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais. Šie faktai nebuvo deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka pateikiant pajamų mokesčio deklaracijas VMI. Kratos metu name, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti dokumentai, kurie patvirtina, kad atsakovai įrenginėjo šį gyvenamąjį namą, taip padidindami jo vertę.
Į bylą pateikta: 2021 m. sausio 27 d. PVM sąskaita faktūra, patvirtina, kad atsakovė M. Ž. notarui sumokėjo 27,34 Eur; 2021 m. gegužės 21 d. UAB „Iris“ sutartis Nr. P8/282, iš kurios matyti, kad M. Ž. sudarė sutartį dėl plytelių įgijimo už 1 305,45 Eur bei kvitas, kad sumokėjo 400 Eur avansą, 2021 m. gruodžio 1 d. UAB „Elektrobalt“ PVM išankstinio mokėjimo sąskaita Nr. SF9263594, iš kurios matyti, kad už įvairias elektros prekes mokama suma – 371,68 Eur, taip pat ant šios sąskaitos lapo yra ranka parašyti užrašai, iš kurių matyti, kad už darbą mokama suma – 1 060 Eur; 2021 m. sausio 6 d. UAB „Iris“ PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad M. Ž. už prekes sumokėjo 92,28 Eur; 2021 m. vasario 25 d. UAB „Celsis“ perdavimo–priėmimo dokumentas Br. SKP100154810, iš kurio matyti, kad už prekes mokėtina suma yra 1 523,64 Eur; 2021 m. gegužės 1 d. UAB „Eiksta“ PVM sąskaita faktūra be jokių parašų, iš kurios matyti, kad už prekes mokama suma – 482,20 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. UAB „Iris“ sutartis Nr. 629, bei kvitas, iš kurių matyti, kad atsakovė M. Ž. už prekes sumokėjo 86,94 Eur; 2021 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Senukai“ sąskaita bei kvitas, iš kurių matyti, kad atsakovė M. Ž. už prekes sumokėjo 213,24 Eur; 2021 m. vasario 19 d. UAB „Elektrobalt“ išankstinio mokėjimo sąskaita, iš kurios matyti, kad už prekes mokama suma – 713,94 Eur, bei ant šios sąskaitos ranka yra prirašytas prieraišas, kad darbas – 1 185 Eur, iš viso 1 898 Eur; 2021 m. gruodžio 6 d. UAB „Šviestuvų pasaulis LT“ sąskaita faktūra Nr. SP0000003643, iš kurios matyti, kad už prekes sumokėta 120 Eur; 2021 m. birželio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 210622, iš kurios matyti, kad atsakovė M. Ž. sudarė sutartį dėl baldų įsigijimo už 5 800 Eur (sąskaitoje sumokėta 1 450 Eur), išlaidos – 4 350 Eur; 2022 m. sausio 20 d. UAB „Šviestuvų pasaulis LT“ PVM sąskaita faktūra Nr. 10MBE, iš kurios matyti, kad už prekes mokėtina suma 706,25 Eur, 2022 m. vasario 17 d. UAB „Jaukurai“ kvitas bei sąskaitos faktūra, iš kur matyti, kad M. Ž. už vonią sumokėjo 1 349,20 Eur; 2022 m. kovo 4 d. UAB „Vidrena“ kvitas, iš kurio matyti, kad už prekes sumokėta 57 Eur; 2022 m. vasario 17 d. UAB „Celsis“ sąskaita faktūra Nr. 00030237, iš kurios matyti, kad už prekes sumokėta 588,40 Eur; 2022 m. balandžio 1 d. UAB „Gintaro baldai“ kvitas, bei baldų perdavimo–priėmimo aktas, iš kurių matyti, kad už spintą sumokėta grynais 512 Eur; 2022 m. kovo 21 d. UAB „Gintaro baldai“ kvitas bei baldų perdavimo–priėmimo aktas, iš kurių matyti, kad atsakovė M. Ž. už prekes sumokėjo grynais 75 Eur; 2022 m. kovo 17 d. UAB „Gintaro baldai“ kvitas bei baldų pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad atsakovė M. Ž. už prekes sumokėjo grynais 100 Eur. Visos šios išlaidos įtrauktos į turto tyrimo pažymą. 2020 m. gruodžio 28 d. atsakovai V. ir M. Ž. iš turto pardavėjo UAB „Taurus Baltic“ įsigijo pastatą – blokuotą gyvenamąjį namą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), už 111 100 Eur. 2023 m. sausio 25 d. šio namo vertė buvo 181 000 Eur, nes atsakovai įrenginėjo blokuotą gyvenamąjį namą ir padidino turto vertę.
VMI išvadoje nurodyta, kad įvertinus analizės metu surinktą informaciją nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2022 m. V. Ž. ir M. Ž. preliminariai gavo pajamų už 179 593 Eur, bendra vertinamojo laikotarpio išlaidų suma sudaro 177 697 Eur, papildomai vertinamų teisėsaugos institucijos pateiktų duomenų apie pajamas suma 340 018 Eur, papildomai vertinamų teisėsaugos institucijos pateiktų duomenų apie išlaidų suma – 521 457 Eur. Viso pajamų – 485 441 Eur, viso išlaidų – 688 903 Eur, t. y. vertinamuoju laikotarpiu išlaidos viršijo pajamas 203 462 Eur (papildomai atėmus deklaruotas individualios veiklos pagal pažymą gautas pajamų ir išlaidų sumas). Papildomai atėmus banko sąskaitose turėtus pinigų likučius, asmenų išlaidos viršija pajamas 234 422 Eur, t. y. tokios sumos išlaidų ir turėtų banko likučių finansiniai šaltiniai yra nežinomi. VMI išvadoje konstatuota, kad atsakovų V. Ž. ir M. Ž. vertinamuoju laikotarpiu išlaidos viršija pajamas – 234 422 Eur. Iš atsakovų atstovo gauti dokumentai apie atsakovo V. Ž. galimai gautas pajamas ir tai įtraukta į turto tyrimo išvadą. Turto tyrimo metu surinkus duomenis ir juos įvertinus bei užpildžius turto tyrimo išvadą nustatyta, kad skirtumas tarp teisėtų atsakovų pajamų ir išlaidų yra neigiamas ir sudaro –172 099,27 Eur.
Teikiant ieškinį nebuvo išnagrinėta baudžiamoji byla ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl paskola iš Centro kredito unijos nebuvo priskirta prie neteisėtai gautų pajamų. Teismas nepagrįstai 79 000 Eur gautą paskolą iš Centro kredito unijos laikė teisėtomis pajamomis. Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje 2026 m. balandžio 28 d. Nr. 1- 87-1222/2026, teisminio proceso Nr. 1-01-1-17896-2025-3, priimtas nuosprendis, kuriuo atsakovas V. Ž., pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas sąmoningai ir tyčia pats užpildė sąskaitas faktūras, kuriose nurodė išgalvotus duomenis – paslaugas gaunančių asmenų vardus ir pavardes, darbų atlikimo vietas, darbų pobūdį, paslaugų kainą, pagal sąskaitas faktūras užpildė pinigų priėmimo kvitus, kuriuose pats pasirašė tiek ties savo vardu ir pavarde, tiek ties išgalvoto asmens vardu ir pavarde. Minėtus dokumentus įtraukė į 2019 m. ir 2020 m. individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas V. Ž. veikė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad teikia Centro kredito unijai netikrus duomenis apie savo vykdomą individualią veiklą ir gaunamas pajamas, siekdamas kredito įstaigą apgauti, kad jam būtų suteiktas kreditas. Byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad atsakovo V. Ž. panaudota apgaulė lėmė tai, kad jis gavo 79 000 Eur kreditą iš Centro kredito unijos. Atsakovas V. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas kaltinamasis aktas ir duomenys apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą Kauno apylinkės teisme.
Atliekant turto tyrimą nustatyta, kad 79 000 Eur gauta paskola iš Centro kredito unijos nebuvo priskirta prie neteisėtai gautų, nes tuo metu nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėta baudžiamoji byla teisme dėl kreditinio sukčiavimo, todėl teismo posėdyje apklaustas tyrėjas D. Ilgūnas patvirtino, kad 79 000 Eur gauta paskola iš Centro kredito unijos nepriskirta prie neteisėtai gautų. Teisme neginčijai nustatyta, kad 172 099, 27 Eur, t. y. tokios vertės turtas atsakovų V. Ž. ir M. Ž. nėra gautas teisėtu būdu, šio turto bendra vertė neatitinka CTKĮ straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Vien tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte išvardytų nusikaltimų, savaime nepatvirtina jo turimo turto kilmės ryšio su neteisėta (nusikalstama) veikla, kurios prevencijai skirtas CTKĮ. Priešingu atveju, atsakovams civilinio turto konfiskavimo bylose būtų užkraunama pernelyg didelė įrodinėjimo našta, o proceso pusiausvyra būtų iškreipta valstybės naudai. Civilinio turto konfiskavimo procese turto kilmės neteisėtumas (potencialų ryšį su nusikalstama veikla) nustatomas taikant ne tokį griežtą įrodinėjimo standartą, kaip baudžiamajame procese, ne remiantis konkrečiu tikėtinai padarytu nusikaltimu, iš kurio gautas turtas, dėl kurio asmuo nėra pripažintas kaltu baudžiamojo proceso tvarka, bet remiantis netiesioginiais įrodymais, pagrindžiančiais turto sąsajas su baudžiamojo įstatymo draudžiama veikla, kurios prevencijai skirtas CTKĮ.
Šioje byloje pareikštu ieškiniu neįrodyta, kaip prašomas konfiskuoti turtas yra susijęs su nusikalstama veika ar veikomis, kurių padarymu atsakovai buvo įtariami ir dėl kurių dabar ikiteisminis tyrimas vėl yra atnaujintas. Nesant prašymo konfiskuoti turto įgijimo ryšio su nusikalstamomis veikomis, negali būti taikomas CTKĮ. Taigi, turtas negali būti konfiskuotas, o ieškinys turėtų būti atmestas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo nurodyti nei vieno epizodo, kuris pagrįstų, kaip neva užsienyje vogto menkaverčio turto realizavimo pinigai galėjo patekti į Lietuvą ir būti panaudoti konfiskuoti prašomam turtui įgyti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad net jei ir nebūtų įrodyta, iš kur yra gautos piniginės lėšos, kurios galbūt negali būti laikomos teisėtomis, panaudotos prašomam konfiskuoti turtui pirkti, tokių lėšų suma nesiekia įstatymo nustatytos minimalios sumos, nuo kada gali būti taikomas civilinis turto konfiskavimas.
Atsakovų pajamos ir išlaidos iki santuokos sudarymo turėjo būti skaičiuojamos atskirai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai palaikė santykius, nereiškia, kad jų turtas, pajamos ir išlaidos buvo bendros. Bendras turtas, pajamos ir išlaidos atsiranda tik po santuokos sudarymo, tačiau tai pateiktuose skaičiavimuose neatspindėta. Šis klausimas yra aktualus dėl atsakovės M. Ž. buto įsigijimo, kuris buvo nupirktas iki santuokos. Net jei visos šiam butui pirkti panaudotos lėšos būtų buvusios neapskaitytos, galimai gautos nusikalstamu būdu, civilinis turto konfiskavimas būtų negalimas, nes nebūtų tenkinama minimali sumos riba, nuo kurios tokio pobūdžio ieškiniai galimi.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kredito lėšas laikė teisėtomis. Atsakovai gavo paskolą, todėl kredito įstaigos išmokėti pinigai yra teisėtos lėšos. Ta aplinkybė, kad atsakovas yra teisiamas (galutinis nuosprendis dar nėra priimtas ir nėra įsiteisėjęs) dėl kreditinio sukčiavimo, nedaro gautų lėšų neteisėtomis ir/ar nepagrįstomis, juo labiau kad bankas iki šiol nėra kreditavimo sutarties nutraukęs ir neprašo grąžinti išmokėto kredito anksčiau laiko.
Pirmosios instancijos teismas atliko išsamius teisingus skaičiavimus dėl to, kad likusio įgyto turto vertė nesiekia minimalios sumos, nuo kurios gali būti taikomas civilinis turto konfiskavimas, todėl ieškinį atmetė. Viso turto įsigijimo kainos aiškios, jos yra užfiksuotos notarinėse ir kitose sutartyse, todėl būtent tokias sumas atsakovai ir turėjo pagrįsti, t. y. kad pirkimo metu turėjo piniginių lėšų turto įsigijimui. Tą atsakovai ir padarė, todėl ieškinys atmestas pagrįstai. Ieškovė nepagrįstai skaičiavo kelių papildomų metų, sekusių po paskutinio turtinio vieneto įgijimo, pajamų išlaidų balansą, kadangi vėlesnis vartojimas neturi jokios reikšmės, nes lėšos, net jei jos ir nebūtų buvusios gautos teisėtai, nebuvo naudojamos jokiam turtui įgyti, o buvo naudojamos kasdienėms reikmėms, taip pat kelionėms. Šias lėšas atsakovas išlošdavo pokerio turnyruose, todėl jos taip pat nėra neteisėtos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Atsakovų V. Ž. ir M. Ž. atžvilgiu 2022 m. birželio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20366-22, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), padarymo. 2024 m. gegužės 3 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu nutrauktas, kadangi tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, įtariamųjų kaltei pagrįsti, taip pat nebuvo surinkta pakankamai duomenų kurie galėtų patvirtinti įtariamųjų turto kilmę, leidžiančių nustatyti ar minėtas turtas įgytas teisėtu būdu (teisėtomis pajamomis) ar iš nusikalstamo veikos.
2025 m. sausio 14 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, vadovaujantis BPK 217 straipsnio 2 dalimi. Atsakovai įtariami tuo, kad, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2023 m. sausio 25 d., Panevėžio mieste, veikdami organizuotoje grupėje ir pasiskirstę užduotimis ir vaidmenimis, siekdami bendro nusikaltimo rezultato – turtinės naudos sau ir nusikalstamos veikos bendrininkams, susitarė daryti nusikalstamas veikas Europos Sąjungos šalyse, o nusikalstamu būdu gautą turtą legalizuoti Lietuvos Respublikoje.
Panevėžio apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2024 m. gegužės 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. IBPS-V-1228233-24 ir pateiktus duomenis, 2024 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą pradėti atsakovų turto tyrimą CTKĮ nustatyta tvarka. Tiriamasis laikotarpis – nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 20 d.
Turto tyrimo skyrius, vadovaudamasis CTKĮ 8 straipsniu, 2024 m. lapkričio 14 d. pranešimu apie galimą civilinį turto konfiskavimą pranešė atsakovams V. Ž. ir M. Ž.. Pranešime nurodė, kad „Tiriamuoju laikotarpiu nustatyta, jog atsakovai V. Ž., M. Ž. patyrė 676 835,67 Eur išlaidų, gavo 485 160,25 Eur teisėtų pajamų, skirtumas tarp teisėtų V. Ž. ir M. Ž. pajamų ir išlaidų yra neigiamas ir sudaro 205 856,22 Eur. Pranešime nurodyta, kad turtas, kuriam taikytinas civilinis konfiskavimas yra V. Ž. ir M. Ž. vardu registruotas nekilnojamas turtas: žemės sklypo 404/1269 dalis, pastatas – blokuotas gyvenamasis namas, esantys Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bendros 181 000 Eur vertės“.
Ieškovė pagal turto tyrimo metu surinktus duomenis ir užpildytą turto tyrimo išvadą nustatė, kad skirtumas tarp teisėtų atsakovų pajamų ir išlaidų yra 172 099,27 Eur (išlaidos viršija pajamas).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl civilinio turto konfiskavimo pagal CTKĮ. Atmesdamas ieškinį, teismas argumentavo, kad ieškiniu prašomo konfiskuoti kaip neteisėtai atsakovų įgyto turto (buto ir blokuoto – namo) bendra vertė yra mažesnė nei CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio suma, kuriai esant galėtų būti realizuojamos CTKĮ nuostatos dėl civilinio turto konfiskavimo. Tai nurodęs, teismas nusprendė, kad nėra tikslinga analizuoti kitų ieškinyje nurodytų įrodymų ir motyvų dėl atsakovų turto įgijimo teisėtumo ir sąsajų su galimai nusikalstama atsakovų veikla.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, argumentuodama, kad prašomo konfiskuoti turto pastato – blokuoto gyvenamojo namo, vertė turto vertinimo dieną (2023 m. sausio 25 d.) buvo 181 000 Eur, nes atsakovai neteisėtai gautomis pajamomis padidino šio turto vertę. Nurodydama ir tai, kad kratos metu pas atsakovus buvo rasti ir paimti dokumentai, kurie patvirtina, jog atsakovai įrenginėjo blokuotą gyvenamąjį namą. Kadangi atsakovų nekilnojamas turtas nėra gautas teisėtu būdu ir jo bendra vertė neatitinka atsakovų teisėtų pajamų, ieškovės vertinimu, piniginės lėšos – 172 099,27 Eur – gautos neteisėtu būdu, panaudotos žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir remontui. Taip pat apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo iš Centro kredito unijos gauta 79 000 Eur kredito suma nėra neteisėtos pajamos CTKĮ prasme. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl CTKĮ taikymo sąlygų, su kurių konstatavimu nesutinka ieškovė.
Dėl civilinio turto konfiskavimo procedūros taikymo sąlygų
CTKĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo tikslas – organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija. CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas ir iš jo gauta turtinė nauda (toliau – turtas) gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. Pagal CTKĮ 2 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti bent vieną iš įtvirtintų sąlygų atitinkantys asmenys: tarp jų ir tokie, kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimų, numatytų BK 216 straipsnyje, padarymą (CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas); asmenys, kurie yra nurodyto asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nurodytas asmuo bendrai tvarko ūkį (CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurias atitinkantiems asmenims yra pagrindas pradėti turto konfiskavimo procedūrą. Pagal minėtą teisės normą preziumuojama, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti bent vieną iš šių sąlygų atitinkantys asmenys: 1) kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už šiame įstatymo punkte konkrečiai įvardytų nusikaltimų padarymą; 2) kuriems baudžiamąjį procesą dėl šių nusikaltimų buvo atsisakyta pradėti įstatyme įtvirtintais pagrindais, o jeigu baudžiamasis procesas pradėtas, – jis nutrauktas įstatyme įtvirtintais pagrindais; 3) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nurodytus nusikaltimus; 4) kurie yra įtraukti į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašus; 5) kurie yra prieš tai išvardytų asmenų sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai tvarko ūkį.
Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tam, jog būtų taikoma civilinio turto konfiskavimo procedūra, būtina nustatyti šias sąlygas: 1) yra pagrindas manyti, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu; 2) turto bendra vertė neatitinka CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įvardintų asmenų teisėtų pajamų; 3) skirtumas tarp turto vertės ir teisėtų pajamų viršija 2 000 BBND, t. y. 100 000 Eur.
Dėl atsakovų turto vertės
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 20 d. atsakovų V. Ž. ir M. Ž. skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų buvo neigiamas ir sudarė 172 099,27 Eur (išlaidos viršijo pajamas), t. y. tokios vertės turtas atsakovų nėra gautas teisėtu būdu. Atsakovai 2020 m. gruodžio 28 d. įsigijo pastatą – blokuotą gyvenamąjį namą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), už 111 100 Eur. Ieškovė iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos nustatė, kad 2023 m. sausio 25 d. pastato – blokuoto gyvenamojo namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vertė buvo 181 000 Eur, todėl ji, vadovaudamasi CTKĮ nuostatomis, prašė iš atsakovų konfiskuoti 172 099,27 Eur.
Grįsdama apeliacinį skundą, ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė konfiskuotino turto piniginę vertę, nes, ieškovės teigimu, atsakovai kaip nesąžiningi pastato – gyvenamojo namo įgijėjai, neteisėtomis pajamomis padidino šio turto vertę, todėl turėjo būti atsižvelgta į padidėjusią gyvenamojo namo vertinimo metu nustatytą turto vertę.
Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, 2020 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria atsakovai įsigijo gyvenamąjį namą, nurodyta, kad pirkėjai iki sutarties sudarymo pardavėjai sumokėjo 31 100 Eur už parduodamus daiktus, o likusią pinigų sumą – 79 000 Eur – pirkėjai įsipareigojo sumokėti pardavėjui per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo, pervesdami pinigus į pardavėjo sąskaitą, įkeitę nupirktus daiktus ir gavę paskolą iš Centro kredito unijos. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypo, 404/1269 dalis, pastato – blokuoto gyvenamojo namo, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2020 m. lapkričio 27 d. – 111 000 Eur.
Ieškovė pastato – blokuoto gyvenamojo namo vertę įrodinėjo 2023 m. kovo 31 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 23-01-22/4, kurią parengė UAB „Marleksa“. Turto vertė nustatyta lyginamuoju metodu. Ataskaitoje nurodyta, kad šio metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Turto vertintoja padarė išvadą, kad vertinamo nekilnojamojo turto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), (404/1269 dalis 0,1269 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – blokuotas gyvenamasis namas 4A2b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2023 m. sausio 25 d.) yra 181 000 Eur. Atsižvelgdama į šioje ataskaitoje nurodytą turto vertę, ieškovė prašė konfiskuoti 172 099,27 Eur (pagal neteisėtai gautas pajamas). Siekdama pagrįsti aplinkybę, kad atsakovai neteisėtomis pajamomis pagerino konfiskuotino turto vertę, ieškovė pateikė duomenis (grynųjų pinigų priėmimo kvitus, sąskaitas faktūras), kurie pagrindžia, kad atsakovai 2020–2022 metais patyrė apie 15 000 Eur išlaidų gyvenamojo namo baldų, šviestuvų, plytelių, vonios prekių įsigijimui ir kt. Apeliaciniame skunde nurodo, kad šie pinigai yra neteisėti ir jais padidino gyvenamojo namo vertę, todėl bylai aktuali 2023 m. kovo 31 d. ataskaitoje nustatyta konfiskuotino turto vertė. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes ieškovė nepagrįstai plečiamai aiškina CTKĮ nuostatas dėl konfiskuotino turto vertės.
CTKĮ 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, turto vertė nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią jo rinkos vertę. Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, remiantis oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, rinkos vertė 2020 m. lapkričio 27 d. – 111 000 Eur. Atsakovai gyvenamąjį namą įsigijo už 111 100 Eur, todėl ši vertė aktuali sprendžiant atsakovų turto konfiskavimo klausimą pagal CTKĮ.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CTKĮ kaip specialiojo įstatymo normų aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. Šio įstatymo tikslas yra organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija (CTKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Taigi, CTKĮ ir konkrečiai 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta turto neteisėtumo prezumpcija aiškintini, visų pirma, taikant teleologinį (įstatymo tikslo) ir įstatymų leidėjo ketinimų metodą. Civilinio turto konfiskavimo sąlygų reglamentavimo ypatybės lemia įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose. CTKĮ turi būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į jo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tikslą. Šis tikslas akivaizdžiai negalėtų būti pasiektas, jei jame įtvirtinta turto neteisėtumo prezumpcija būtų taikoma formaliai, neatsižvelgiant į turto sąsajas su neteisėta (nusikalstama) veikla, kuriai užkardyti CTKĮ ir yra skirtas. Bylose dėl civilinio turto konfiskavimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant preziumuojama, jog turtas nėra gautas teisėtu būdu, nustatinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistiną (konfiskuotiną) turtą, tiek jo vertę pinigais nustatė pagal specialiąsias CTKĮ nuostatas. Šiuo atveju nėra aktuali 2023 m. sausio 25 d. pastato – blokuoto gyvenamojo namo nustatyta turto vertė. Juolab kad atsakovų nekilnojamojo turto vertinimas atliktas lyginamuoju metodu 2023 metais, t. y. turto vertinimas atliktas po beveik 3 metų nuo atsakovų sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio. Tai reiškia, kad turto pabrangimui galėjo turėti įtakos ne tik atsakovų atlikti namo pagerinimo darbai, bet ir kiti nuo atsakovų nepriklausantys veiksniai, turintys įtakos nekilnojamojo turto pabrangimui (pvz. ekonominės priežastys, infliacija Lietuvoje ir kt.). Ieškovei įrodinėjant, kad atsakovai iš neteisėtos veikos gautas pajamas panaudojo žemės sklypo, gyvenamojo namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir remontui, tik šio turto įsigijimo metu buvusiomis rinkos kainomis galėjo prašyti konfiskuoti atsakovų turtą. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į CTKĮ tikslą, pagal kurį svarbu įvertinti, ar atsakovai iš jų vykdytos neteisėtos veikos gautų pajamų turto įsigijimo metu galėjo įsigyti turto. Nagrinėjamos bylos atveju turėjo būti įrodyta, ar 2020 metų pabaigoje atsakovai iš neteisėtos veikos, numatytos BK 216 straipsnyje, gautas pinigines lėšas ar jų dalį galėjo panaudoti gyvenamojo namo pirkimui, kurio vertė tuo metu buvo 111 100 Eur.
Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino ne tik prašomo konfiskuoti gyvenamojo namo vertę, bet ir atsakovei M. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vertę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gyvenamojo namo ir buto rinkos vertė jų įsigijimo metu buvo ne didesnė kaip 100 000 Eur (neviršija CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos 2 000 BBND sumos), kuriai esant galėtų būti taikytinos CTKĮ nuostatos. Tačiau ieškiniu ieškovė prašė konfiskuoti tik gyvenamojo namo vertę atitinkančią sumą, todėl atsakovės buto rinkos vertė negalėjo būti įtraukta skaičiuojant konfiskuotino turto vertę. Kita vertus, ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškiniu prašomo konfiskuoti turto vertė nesiekia minimalios sumos, nuo kurios gali būti taikomas civilinis turto konfiskavimas,
Dėl atsakovo V. Ž. paskolos
Byloje nebuvo ginčo, kad pastato – blokuoto gyvenamojo namo įsigijimui atsakovas V. Ž. gavo 79 000 Eur paskolą iš Centro kredito unijos ir šia suma dalinai sumokėjo už namo įsigijimą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pripažinus 79 000 Eur gautą paskolą iš Centro kredito unijos pajamomis, kurioms netaikytinos CTKĮ nuostatos, turėtų būti vertinama likusi atsakovų už gyvenamąjį namą sumokėtos kainos dalis, t. y. 31 100 Eur, kurios atžvilgiu galėtų būti taikytinos CTKĮ 2 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl turto konfiskavimo.
Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas V. Ž. 79 000 Eur paskolą iš Centro kredito unijos gavo kreditinio sukčiavimo būdu, t. y. nusikalstamu būdu ir tai nėra atsakovų teisėtos pajamos. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės vertinimu nesutinka.
Teismų informacinės sistemos Liteko II duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-1222/2026, be kita ko, nusprendė V. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą V. Ž. atžvilgiu nutraukti. Nurodytoje byloje nustatyta, kad atsakovas V. Ž., siekdamas apgaule gauti kreditą, 2020 m. gruodžio 12 d. Centro kredito unijos klientų aptarnavimo centre pateikė prašymą kreditui, blokuoto gyvenamojo namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įsigijimui, gauti, prie prašymo pateikdamas pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 m., kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie 2019 m. gautas 34 170 Eur pajamas, vykdant individualią veiklą (kitą specializuotą statybos veiklą) pagal pažymą Nr. 1012237, 2019 m. gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą su netikrais duomenimis apie pajamas bei po 18 netikrų sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie asmenims suteiktas paslaugas ir gautas pajamas, vykdant individualią veiklą (kitą specializuotą statybos veiklą) pagal pažymą Nr. 1012237, 2020 m. gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą su netikrais duomenimis apie pajamas bei po 23 sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie 2020 m. asmenims suteiktas paslaugas ir gautas 38 301 Eur pajamas, vykdant individualią veiklą (kitą specializuotą statybos veiklą) pagal pažymą Nr. 1012237, suklaidino kredito įstaigą ir Centro kredito unijos atstovei – projektų vadovei Ž. C. sudarius ir 2021 m. sausio 4 d. kartu su skolininkais V. Ž. ir M. Ž. pasirašius kredito sutartį Nr. KNT202012-000191, gavo 79 000 Eur kreditą, kurio lėšos 2021 m. sausio 7 d. buvo pervestos į V. Ž. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas (kaltinamasis baudžiamojoje byloje) savo kaltę pripažino, labai gailėjosi ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad siekdamas gauti paskolą, jis gautas savo pajamas užpildė kita forma. Pajamos buvo gautos iš pokerio, tačiau pagal tokią pajamų kilmę, paskolą bankai sunkiai duoda. Jis su šeima gyveno keturiese viename kambaryje, buvo du maži vaikai, ieškojo, kaip galėtų įsikelti į didesnį būstą. 2020 metais turėjo nemažai pajamų iš pokerio laimėjimų, todėl sugalvojo, pakeitus pajamų šaltinį, bandyti gauti paskolą ir keltis į didesnį būstą. Pajamos visos buvo gerai nurodytos, tik kitas veiklos pobūdis. Dabar tą veiklą yra įforminęs, nuo 2023 metų vykdo veiklą, kurios rūšis vadinasi ,,Kita sportinė veikla“, 2019 m. individualios veiklos pažymėjimą išsiėmė dėl paskolos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-1222/2026 nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad iš Centro kredito unijos atsakovo V. Ž. gauta 79 000 Eur paskola negalėjo būti įtraukta į atsakovų iš neteisėtos veikos gautas pajamas. Nagrinėjamoje byloje dėl civilinio turto konfiskavimo turi būti vertinama turto įgijimo priežastinis ryšys su CTKĮ nustatytų rūšių nusikalstamomis veikomis, o šiuo nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, kuria buvo kaltinami atsakovai yra BK 216 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, 79 000 Eur gauti iš Centro kredito unijos nėra priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstama veika, kurios pagrindu pradėtas civilinis turto konfiskavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 79 000 Eur nėra priskirtina prie CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų, iš kurių gautoms lėšoms taikytinos CTKĮ nuostatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, 79 000 Eur piniginių lėšų šaltinis yra aiškus – Centro kredito unijos paskolintos lėšos. Ta aplinkybė, kad atsakovas 79 000 Eur kreditą gavo sukčiaudamas (BK 207 straipsnio 1 dalis), šiai bylai, t. y. sprendžiant atsakovų turto konfiskavimo klausimą, reikšmės neturi, nes tai yra baudžiamosios bylos Nr. 1-87-1222/2026 dalykas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės teisingai nustatė esmines bylai aktualias faktines aplinkybes, kurios atitinka CTKĮ įtvirtintą reguliavimą. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, kurie buvo susiję su konfiskuotino turto vertės nustatymu, nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašomo konfiskuoti turto vertė neviršija CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumos, kuriai esant galėtų būti taikytinos Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nuostatos. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovams nepateikus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, klausimas dėl jų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.