Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Liudvinavičienės ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo O. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

– pagal BK 139 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra stebint elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant O. D. nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kartu su laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra O. D. įpareigotas per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti U. V. nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra stebint elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant O. D. nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kartu su laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra O. D. įpareigotas visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo narkomanijos. Kartu su laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra O. D. uždrausta visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus vartojamas gydymo tikslais.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir O. D. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra stebint elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant O. D. nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Kartu su laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra O. D. įpareigotas:

– per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti U. V. nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą;

– visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo narkomanijos.

Kartu su laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra O. D. uždrausta visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus vartojamas gydymo tikslais.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. lapkričio 19 d. 13.20 val. iki 2024 m. lapkričio 21 d. 12.00 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

O. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos, o įsiteisėjus – panaikintinos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš O. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 2 175,66 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai ir 66 centai) žalai, susijusiai su nukentėjusiosios U. V. gydymu, atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2 175,66 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų ir 66 centų) dydžio sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės U. V. civilinis ieškinys tenkintas ir iš O. D. (O. D.) nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės U. V. naudai priteista 1 404,87 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai keturi eurai ir 87 centai) turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

O. D. nuteistas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 19:47 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skvere, važiuodamas dviračiu „CUBE“ dviračių taku link (duomenys neskelbtini) gatvės, būdamas neatsargus, dėl ko lenkdamas ta pačia kryptimi dviračiu važiavusią U. V., nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė nukentėjusiosios U. V. dviračio „SPECIALIZED“ vairą, dėl ko pastaroji, neišlaikiusi pusiausvyros, nukrito nuo dviračio, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai U. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės čiurnos abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiais, tokiu būdu dėl neatsargumo sužalojo žmogų.

O. D. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 19 d. 11.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 206,741 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 40,102 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 23,029 g narkotinės medžiagos kokaino, 7,285 g sausų grybų, kurie yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybai, kuriuos policijos pareigūnai atliktos kratos metu rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei prašymai

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nuosprendį dalyje dėl O. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės bei priimti naują nuosprendį – panaikinti O. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 3 punktą, ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam už šią nusikalstamą veiką 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, O. D. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 139 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Pirma, apygardos teismas, taikydamas BK 62 straipsnio nuostatas ir O. D. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, nepagrįstai konstatavo BK 62 straipsnio taikymo sąlygų buvimą ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 3 punktą, iš esmės sureikšmino O. D. asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo elgesį po nusikalstamos veikos atskleidimo, tačiau nepakankamai įvertino pačios padarytos veikos pobūdį, mastą ir pavojingumą. O. D. buvo pripažintas kaltu laikęs ne tik labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 206,741 g kanapių dervos, bet ir didelį kiekį 23,029 g kokaino, taip pat psichotropinę medžiagą – 7,285 g glotniagalvių (Psilocybe) genties grybus. Taigi, jo neteisėtas disponavimas apėmė kelias skirtingas draudžiamas medžiagas, iš kurių viena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. priimtu įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, atitinka labai didelį kiekį, kita –- didelį kiekį. Tokia aplinkybių visuma objektyviai rodo itin aukštą veikos pavojingumą.

Antra, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad O. D. padaryta veika yra žymiai mažesnio pavojingumo negu rūšinis BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos pavojingumas. Įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 3 dalyje vienodai kriminalizavo įvairias alternatyvias disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu formas, tame tarpe ir laikymą, todėl vien aplinkybė, kad tyrimo metu O. D. nebuvo inkriminuotas tikslas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, savaime nelemia mažesnio rūšinio šios nusikalstamos veikos pavojingumo. Dėl to pirmosios instancijos teismo motyvas, jog kaltinamasis narkotinių medžiagų neplatino, negalėjo būti lemiamas pagrindas iš esmės atsisakyti BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lygino šią bylą su kitomis bylomis, kuriose asmenys disponavo dar didesniais kvaišalų kiekiais turėdami tikslą juos platinti. Tokie palyginimai savaime nepaneigia šioje byloje nustatytos veikos didelio pavojingumo. Tai, kad teismų praktikoje pasitaiko dar pavojingesnių BK 260 straipsnio 3 dalies pažeidimų, nereiškia, jog kiekviena mažesnio masto šio straipsnio veika automatiškai tampa žymiai mažesnio pavojingumo.

Trečia, šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo procesinis elgesys po nusikalstamos veikos atskleidimo savaime sudarė pakankamą pagrindą taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį. O. D. apie nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms savo noru nepranešė ir dėl jos pats nesikreipė. Iš bylos duomenų matyti, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika buvo atskleista ne paties kaltinamojo iniciatyva, bet teisėsaugos institucijų surinktos informacijos ir atliktų procesinių veiksmų pagrindu. Aplinkybė, kad kratos metu O. D. nurodė, kur jo gyvenamojoje vietoje yra laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bei jas parodė, vertintina kaip bendradarbiavimas jau po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ne kaip objektyvus pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį. Kitaip tariant, kaltinamojo prisipažinimas ir parodymų davimas šiuo atveju buvo sąlygoti jau pradėtų procesinių veiksmų ir objektyviai nustatytų aplinkybių, todėl savaime negali pagrįsti tokio masto nukrypimo nuo BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies.

Ketvirta, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistojo veika buvo artima minimaliam BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo lygiui. Jo gyvenamojoje vietoje rasta kelių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat svarstyklės ir fasavimui skirti polietileniniai maišeliai, o ši aplinkybių visuma, nors savaime ir nepatvirtina platinimo tikslo, rodo didesnį neteisėto disponavimo intensyvumą ir veikos pavojingumą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai veiką vertino kaip mažesnio pavojingumo.

Penkta, pirmosios instancijos teismo nurodytos teigiamos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, įskaitant gydymąsi nuo priklausomybės, rūpinimąsi sergančia motina ir savanorystę, yra reikšmingos individualizuojant bausmę, tačiau savaime nepaneigia padarytos labai sunkios nusikalstamos veikos pavojingumo ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 62 straipsnį bei skirti švelnesnę bausmę. Be to, rūpinimasis sergančia motina nelaikytinas išskirtine aplinkybe, kadangi nuteistasis nėra vienintelis jos vaikas.

Šešta, teismo padaryta išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus O. D. 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, yra nepakankamai pagrįsta. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl sprendimas vietoje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skirti laisvės apribojimą turi būti pagrįstas išskirtinėmis ir įtikinamomis aplinkybėmis. Nors teismas pagrįstai įvertino nuteistojo prisipažinimą, gailėjimąsi, gydymąsi nuo priklausomybės, rūpinimąsi motina ir kitas teigiamas savybes, šios aplinkybės gali būti reikšmingos skiriant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, tačiau savaime nepateisina BK 62 straipsnio taikymo ir visiško atsisakymo nuo sankcijoje numatytos bausmės rūšies. Dėl to spręstina, kad nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė neatitinka veikos pavojingumo ir įstatymo leidėjo nustatyto sankcijos modelio.

Septinta, pirmosios instancijos teismas, nors gynėja ir prokuroras prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai peržengė bausmės individualizavimo ribas ir pritaikė BK 62 straipsnį bei už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą paskirdamas nuteistajam O. D. laisvės apribojimo bausmę. Tokia bausmės rūšis pernelyg nutolsta nuo įstatymo leidėjo nustatytos sankcijos ir nepakankamai atspindi padarytos veikos pavojingumą bei neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Apeliaciniame skunde prokuroras neskundžia byloje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes, t. y. pagrįstai konstatavo, kad O. D. dėl neatsargumo sužalojo nukentėjusiąją U. V., taip pat, kad jis neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 206,741 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 40,102 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 23,029 g narkotinės medžiagos kokaino, 7,285 g sausų grybų, kurie yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybai, ir šias O. D. padarytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį. Taip pat pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam pagrįstai paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra.

Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalimi dėl BK 62 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 3 punkto taikymo ir O. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės – laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra paskyrimo, taip pat dėl bausmių, paskirtų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 139 straipsnio 1 dalį, subendrinimo. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 62 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 3 punkto nuostatas, pernelyg sureikšmino nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryta veika yra žymiai mažesnio pavojingumo negu rūšinis BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos pavojingumas ir paskyrė O. D. BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties neatitinkančią bausmę. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmę. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria šiai prokuroro pozicijai ir pripažįsta skundą pagrįstu.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtintų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis.

Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato vienintelę terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę O. D. už šio nusikaltimo padarymą, atsižvelgė į tai, jog jis padarė labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) tyčinį baigtą nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė į O. D. asmenybę apibūdinančius duomenis – neteistas (teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 167–169)), per vienerius metus nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 170), dirba – vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 172). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi, savo poelgius vertino blogai, atgailą įrodė gyvenimą teigiama linkme keičiančiais poelgiais – jis gydėsi nuo priklausomybės kvaišalams, teikė pagalbą socialiai jautresniems ir mažiau galimybių turintiems asmenims, tęsė rūpinimąsi sunkiai sergančia savo garbaus amžiaus mama, rodė aktyvų norą atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajai U. V. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis įvykdytas tik vienu alternatyviu veiksmu – jų laikymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam paskyrus šio straipsnio sankcijoje nustatytą net ir minimalią 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeistas teisingumo principas. Su šia teismo pozicija iš esmės sutinka ir prokuroras. Vis dėlto, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad skirdamas nuteistajam švelnesnę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, bausmę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatytų šios normos taikymo sąlygų buvimą, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą bausmę teismas turėjo paskirti vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 62 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik nustačius šioje normoje nurodytų sąlygų visumą.

Nagrinėjamu atveju faktiniai bylos duomenys nepatvirtina išvados, kad nuteistasis O. D. būtų pats savo noru atvykęs į atitinkamą valstybės instituciją ar jai pranešęs apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad apie O. D. nusikalstamus veiksmus ikiteisminio tyrimo institucijos buvo informuotos ne jo paties. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo atskleistos tik dėl aktyvių, taip pat ir slaptų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad O. D. savo gyvenamojoje vietoje pažįstamiems asmenims platina narkotines medžiagas – kokainą ir marihuaną. Buvo inicijuotas slaptas nuteistojo sekimas, sulaikytas iš nuteistojo namo išėjęs asmuo, pas kurį asmens kratos metu rasta narkotinių medžiagų, kitą dieną ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva buvo atlikta krata O. D. gyvenamojoje vietoje ir kratos metu surastas labai didelis draudžiamų medžiagų kiekis (t. 1, b. l. 143–146, 165–168, 172–185, 186–187, 188–189; t. 2, b. l. 24–25). Iš 2024 m. lapkričio 19 d. kratos protokolo matyti, kad O. D. bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, atvykusiais daryti kratą jo gyvenamojoje vietoje. Jis savanoriškai nurodė vietas savo namuose, kur laikė draudžiamas medžiagas (t. 1, b. l. 172–178). O. D. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. lapkričio 19 d. (t. 2, b. l. 72–74), o kaip įtariamasis (įtarimas pareikštas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 99–100)) apklaustas 2024 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus parai po sulaikymo. Šios apklausos metu jis pripažino laikęs ir platinęs jo gyvenamojoje vietoje surastas narkotines ir psichotropines medžiagas (t. 2, b. l. 101–103). Vėlesnių apklausų įtariamuoju (pareiškus įtarimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (t. 2, b. l. 109–112, 120–122)) metu O. D. parodymų nedavė (t. 2, b. l. 113–114, 123). Be to, nė vienos iš ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu jis neišreiškė jokio apgailestavimo dėl padaryto nusikaltimo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis prisipažino gyvenamojoje vietoje laikęs kratos metu surastas narkotines ir psichotropines medžiagas, atsisakė atsakyti į klausimus dėl draudžiamų medžiagų platinimo, o nuoširdžią atgailą dėl padaryto nusikaltimo išreiškė tik teismui suteikus jam paskutinį žodį (t. 3, b. l. 80–83).

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad O. D., užkluptas darant nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Nepaisant to, kad jis bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, parodė narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo vietas, pirmosios apklausos įtariamuoju metu pripažino savo kaltę, tačiau nė karto apklausiamas kaip įtariamasis jis dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, be to, bendradarbiauti su pareigūnais jis pradėjo jau suvokdamas, kad kratos metu jo laikomos draudžiamos medžiagos neišvengiamai bus surastos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo būtinųjų sąlygų nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu skirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų būtinų sąlygų visumos, kuriai esant būtų galima spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis rūpinasi savo sunkiai sergančia garbaus amžiaus motina, jo gynėja apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos dėl rūpybos nustatymo nuteistojo motinai duomenis, iš kurių matyti, kad yra inicijuotas procesas dėl O. D. paskyrimo savo motinos rūpintoju. Tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, kad O. D. nėra vienturtis vaikas. Vilniuje gyvena jo jaunesnis brolis, be to, nuteistojo motina turi ne tik dar vieną sūnų, bet ir jau suaugusių anūkų, taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vienintelis sergančia motina galintis pasirūpinti asmuo yra nuteistasis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Kaip jau minėta, prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad O. D. už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą švelnesnė nei šio straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė skirtina vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 5 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas tiek iki naujosios redakcijos įsigaliojimo, tiek ir po jos sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-100-697/2026, 10 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-155-489/2023, 8 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-125-689/2021, 8 punktas ir kt.). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-262-511/2024, 8 punktas).

Kita vertus, teismui BK 54 straipsnio 3 dalyje suteikta diskrecijos teisė skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nereiškia neribotos teismo teisės savo nuožiūra parinkti bet kokios rūšies ar dydžio bausmę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principas reiškia, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-72-489/2020, 19.54 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimas už labai sunkaus nusikaltimo, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų, padarymą O. D. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrina minėtų bausmės tikslų įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju, neskiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmės, būtų sumenkinti valstybės saugomi gėriai, be kita ko, formuojama neigiama praktika, kad disponuojantys labai dideliais kiekiais pavojingomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis asmenys, pripažinę padarę sunkų nusikaltimą, galėtų tikėtis žymiai švelnesnių bausmių. Tokia situacija nesuderinama tiek su BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimu, tiek su teisingumo principo reikalavimais. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl O. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau gerokai švelnesnė, nei nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Šios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nekeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuojamos teigiamai nuteistąjį O. D. apibūdinančios ir mažesnį jo pavojingumą rodančios aplinkybės, susijusios su jo amžiumi, šeiminiais santykiais, savanoriška veikla ir kitomis teigiamomis charakteristikomis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, pagrįstai nurodė, kad jis iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje nebuvo teistas (teistumas išnykęs), BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikos padarymą lėmė ir nuteistojo turėta priklausomybė nuo narkotinių / psichotropinių medžiagų, dėl kurios jis nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 202 m. vasario 28 d. buvo gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Dienos psichiatrijos paslaugų skyriaus programoje, taip pat VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, konsultuotas gydytojo psichiatro (t. 3, b. l. 50, 51, 52–55, 56, 57, 58, 59, 60), dėl O. D. padarytos nusikalstamos veikos tretieji asmenys nenukentėjo, administracine tvarka jis nebuvo baustas (t. 2, b. l. 170), dirbo – vykdė individualią veiklą (t. 2, b. l. 172), gavo vidutines pajamas ir jas deklaravo (t. 3, b. l. 40–41, 42–44, 45–46), mokėsi Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymų cente (t. 3, b. l. 66). Į bylą pateiktos rekomendacijos taip pat patvirtina, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai kaip darbuotojas ir kaip aktyviai užsiimantis savanoryste bei pagalba kitiems asmuo (t. 3, b. l. 65, 67, 68, 69, 70, 71), be to, jis rūpinasi kartu su juo gyvenančia savo garbaus amžiaus sergančia motina.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja pateikė papildomus teigiamai nuteistąjį O. D. charakterizuojančius duomenis: Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymą už 2025 metų laikotarpį, Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro profesinio mokslo diplomą, patvirtinantį įgytą elektriko kvalifikaciją, mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad nuteistasis atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą žalą, o nukentėjusiajai U. V. sumokėjo 1 200 Eur pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teigiamas nuteistąjį apibūdinančias jo bendradarbių pateiktas charakteristikas (t. 3, b. l. 153–162). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir pirmiau aptarti nuteistąjį O. D. teigiamai charakterizuojantys duomenys leidžia jo asmenybės pavojingumą vertinti kaip žymiai mažesnį, bet šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant jam alternatyvią laisvės atėmimui bausmę – laisvės apribojimą.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, parinkdamas laisvės apribojimo bausmę nuteistajam, išskirtinai vertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, beveik neaptardamas ir tinkamai neįvertindamas labai sunkaus O. D. padaryto nusikaltimo pobūdžio, neskirdamas pakankamai dėmesio aplinkybių, apibūdinančių jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, vertinimui, nors tokio vertinimo būtinumą nuosprendyje akcentavo. Skundžiamame nuosprendyje neįvertinta, kad O. D. namuose kratos metu buvo rastos dvi skirtingos narkotinės ir viena psichotropinė medžiagos – kanapių derva, kokainas ir glotniagalvių (Psilocybe) genties grybai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nuteistasis neteisėtai laikė ne tik labai didelį kiekį kanapių dervos – 206,741 g, kuris Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatytą labai didelio kiekio ribą (125 g) viršijo apie 1,65 karto, bet ir 23,029 g kokaino, t. y. kiekį, viršijantį didelio kiekio ribą (20 g), taip pat 7,285 g glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų, kurio kiekis viršijo nedidelio kiekio ribą (5 g). Šiuo atveju susumavus nuteistojo laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, daryti išvados, kad šis kiekis tik nežymiai viršija labai didelį, negalima. Aptartų aplinkybių visuma vertintina kaip reikšminga sprendžiant dėl O. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir nuteistajam pirmosios instancijos teismo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės proporcingumo.

Pažymėtina ir tai, kad padaryta nusikalstama veika, įtvirtinta BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra labai pavojinga, kelianti ypač neigiamas pasekmes visuomenei, nulemianti įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu susiduria tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, atsiradimu. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, net ir nedideliu jų kiekiu, yra pavojinga nusikalstama veika, nes kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei. Dažnu atveju pagal BK 260 straipsnio 3 dalį asmuo baudžiamas griežčiau nei už kai kurias smurtinio pobūdžio veikas, numatytas BK XVIII skyriuje, taigi, jos įstatymo leidėjo vertintinos kaip pavojingesnės. Vertinant nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina, kad neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis kėsinamasi į vieną svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų gėrių – žmogaus sveikatą. Tokios veikos sudaro prielaidas narkotinių ir psichotropinių medžiagų plitimui visuomenėje, priklausomybės formavimuisi, fizinės bei psichinės sveikatos sutrikimams, taip pat skatina antrinius nusikalstamumo reiškinius – smurtinius, turtinius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus, neretai daromus siekiant gauti lėšų šioms medžiagoms įsigyti. Atsižvelgdamas į išskirtinį tokių veikų pavojingumą, įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra nustatęs itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų. Tokiu teisiniu reguliavimu aiškiai išreikštas įstatymų leidėjo vertinimas dėl šios nusikalstamos veikos didelio pavojingumo bei būtinybės užtikrinti veiksmingą bendrąją ir specialiąją prevenciją. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, pernelyg didelę reikšmę suteikė nuteistajam palankioms aplinkybėms ir nepakankamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį bei disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo O. D. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė negali būti laikoma teisinga ir proporcinga.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į visumą aukščiau aptartų aplinkybių, O. D. bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirtina vadovaujantis ne BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, skirtina švelnesnė nei šio straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Tokia bausmės rūšis ir būtent tokio dydžio bausmė yra pagrįsta ir proporcinga baudžiamojoje byloje nustatytam nuteistojo O. D. pavojingumo visuomenei laipsniui, jo padaryto nusikaltimo sunkumo laipsniui bei veikos padarymo aplinkybėms.

Pakeitus nuteistajam O. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirtą laisvės atėmimo bausmę, keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrinimo, t. y. bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtai bausmei visiškai apimant pagal BK 139 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nuosprendį dėl O. D. (O. D.) pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtosios bausmės ir bausmių subendrinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 139 straipsnio 1 dalį pakeisti:

Panaikinti O. D. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 3 punktą, paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra.

O. D., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, O. D. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 139 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai O. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. lapkričio 19 d. 13.20 val. iki 2024 m. lapkričio 21 d. 12.00 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kitą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.