Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas D. G. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2025 m. spalio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią D. G. nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, iš D. G. konfiskuota:

iš jo paimtos piniginės lėšos – 2 855 Eur, saugomos Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kaip nusikalstamos veikos rezultatas;

piniginės lėšos – virtuali valiuta – 473.5551 virtualios valiutos USDT (mažinant nuskaičiuotu pervedimo mokesčiu – 0.002044874 SOL), 2026 m. balandžio 8 d. pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) USDT piniginės sąskaitą, kaip nusikalstamos veikos rezultatas;

mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 16 pro max“ (IIMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini)) be SIM kortelės, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kaip nusikalstamos veikos darymo priemonė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš D. G. paimtoms piniginėms lėšoms – 2 855 Eur, saugomoms Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate, paliktas galioti iki nuosprendžiu paskirto turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodyta panaikinti.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

D. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir dalį jų pardavė, o būtent: iki 2025 m. spalio 9 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje patalpoje – bute adresu: (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį 1 355,539 g narkotinės medžiagos kokaino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, naudodamasis internetine programa „Telegram“, kurioje buvo pasivadinęs vartotojo vardu „(duomenys neskelbtini)“, susitarė su nusikalstamos veikos imitavimo dalyviu, jog pastarajam parduos narkotinės medžiagos – kokaino. Vykdydamas susitarimą su nusikalstamos veikos imitavimo dalyviu, D. G. 2025 m. spalio 9 d., apie 15.40 val., dalį – 18,136 g narkotinės medžiagos kokaino už 5.129 SOL virtualios valiutos pinigų (991.11 Eur) pardavė nusikalstamos veikos imitavimo dalyviui ir atsiuntė vietovės koordinates (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bei vaizdo įrašus, taip nurodydamas, kur parduota narkotinė medžiaga yra paslėpta. Tokiu būdu D. G. savo gyvenamojoje vietoje laikė labai didelį kiekį 1 337,403 g narkotinės medžiagos kokaino iki tol, kol 2025 m. spalio 9 d., 20.17 val., šias medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai ir dalį – 18,136 g narkotinės medžiagos – kokaino pardavė nusikalstamos veikos imitavimo dalyviui.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis D. G. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir D. G. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo. Todėl, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėjama paduoto apeliacinio skundo ribose, patikrinant nuteistojo ginčijamo pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės (įvertinant ar paskirta bausmė nėra per griežta) bei dėl sprendimo konfiskuoti iš jo 2 500 Eur. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bausmės skyrimo klausimą, tačiau netinkamai išsprendė turto konfiskavimo klausimą ir nepagrįstai konfiskavo dalį asmens kratos metu pas nuteistąjį rastų piniginių lėšų, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl D. G. paskirtos bausmės

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir individualizuodamas nuteistajam D. G. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes, dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: nuteistasis padarė vieną labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), susijusį su disponavimu draudžiamomis bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir D. G. charakterizuojančias aplinkybes. Nustatyta, kad jis jauno amžiaus, jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo sudarė santuoką, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (t. 5, b. l. 170), po praeityje patirtos traumos turi sveikatos problemų (t. 5, b. l. 134–135), anksčiau neteistas (t. 5, b. l. 167–168), tačiau daugybę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 5, b. l. 176–180). Be to, iš apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjo pateiktų papildomų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu D. G. dirba Pravieniškių 2-ojo kalėjimo gamybos teritorijoje, baldų ceche, taip pat su Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla yra sudaręs profesinio mokymo sutartį, pagal kurią jis siekia įgyti dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, D. G. aktyvią pagalbą padedant pareigūnams išaiškinti padarytą nusikaltimą, jo itin kritišką požiūrį į savo elgesį, konstatavo, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, D. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį apygardos teismas paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo jam skirtą bausmę, nepakankamai įvertino aplinkybes, kad jis pripažino kaltę, dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, dėl kurio jo motinai net pablogėjo sveikata, sukūrė šeimą ir pan., tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visos šios apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apygardos teismui buvo žinomos ir būtent jų visumą įvertinęs teismas nuteistajam taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde ir nuteistojo gynėjo 2026 m. spalio 26 d. ir 2026 m. lapkričio 5 d. pateiktuose prašymuose akcentuojamos aplinkybės, susijusios su nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis, jo artimų sveikatos būkle nepaneigia D. G. įvykdyto nusikaltimo pavojingumo. Bylos duomenimis D. G. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kokainu, kurio bendras kiekis 1 355,539 g net 13 kartų viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ numatytą labai didelį šių medžiagų kiekį. Svarbu ir tai, jog teismo nustatytomis ir D. G. neginčijamomis aplinkybėmis, visos narkotinės medžiagos buvo skirtos pardavimui. Apeliantas taip pat neneigė ir to, jog iš viso buvo įgijęs net du kilogramus šios psichiką veikiančios medžiagos, iš kurių dalį jis jau buvo išplatinęs kitiems asmenims, be to, draudžiamomis medžiagomis internete jis nurodė prekiavęs jau nuo 2025 m. pavasario. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas D. G. paskirti dar švelnesnę bausmę, nei jam buvo skirta skundžiamu nuosprendžiu.

Taigi, įvertinus nuteistojo D. G. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, nustatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Nuteistajam D. G. paskirta bausmė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Dėl 2 500 Eur konfiskavimo

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskavo pas nuteistąjį D. G. kratos metu rastą 2 855 Eur grynųjų pinigų sumą bei virtualią valiutą – 473,5551 USDT, nurodydamas, kad tai piniginės lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka tik iš dalies. Teigia, kad dalis kratos metu rastų grynųjų pinigų – 2 500 Eur buvo įgyti ne nusikalstamu būdu iš narkotinių medžiagų prekybos, bet pasiskolinti iš draugės G. S..

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, uždraustos veikos rezultatu pripažįstant tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautą bet kokio pavidalo turtą. Taigi, sprendžiant dėl turto konfiskavimo, turi būti nustatyta konkretaus turto sąsaja su nusikalstama veika, t. y. turi būti pagrįstai nustatyta, kad konfiskuojamas turtas yra nusikalstamos veikos rezultatas, jos priemonė ar kitu įstatyme nustatytu būdu susijęs su padaryta nusikalstama veika.

Nagrinėjamuoju atveju D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti, iki 2025 m. spalio 9 d. savo namuose laikė 1 355,539 g kokaino, iš kurio dalį – 18,136 g tą pačią dieną pardavė nusikalstamos veikos imitavimo dalyviui už 5.129 SOL virtualios valiutos pinigų, kurių vertė 991,11 Eur. Daugiau narkotinių medžiagų platinimo atvejų nuteistajam D. G. nėra inkriminuota. Taigi, iš neteisėtos veikos, už kurią D. G. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis gavo turto, kurio vertė atitinka 991,11 Eur. Vadinasi, būtent tik tokio dydžio vertės turtas BK 72 straipsnio prasme yra įrodytos ir teismo nustatytos nusikalstamos veikos rezultatas.

Bylos duomenimis D. G. buvo sulaikytas 2025 m. spalio 9 d., jo asmens kratos metu iš jo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone 16 Pro Max“ (t. 2, b. l. 140–142). 2025 m. lapkričio 27 d. poėmio metu šiame telefone esančioje programoje „Bybit“ buvo rasta 473,551 USDT virtualios valiutos (t. 3, b. l. 89–90, 95–96), kuri skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Pažymėtina, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. gruodžio 17 d. rašto matyti, kad 2026 m. balandžio 14 d. pardavus minėtą kiekį virtualios valiutos buvo gauta 402,55 Eur suma (t. 6, b. l. 113–114), t. y. 588,56 Eur mažiau nei D. G. gavo naudos iš skundžiamu nuosprendžiu konstatuotos jo padarytos nusikalstamos veikos (kaip minėta pirmiau – 991,11 Eur).

Be to, pirmosios instancijos teismas kaip nusikalstamos veikos rezultatą taip pat konfiskavo ir 2 855 Eur grynųjų pinigų, kurie buvo rasti pas D. G. 2025 m. spalio 9 d. jo asmens kratos metu (t. 2, b. l. 140–142). Atsižvelgiant į tai, kad poėmio metu jo virtualios valiutos sąskaitoje buvo rasta mažesnės vertės kriptovaliutos nei jis gavo pardavęs 18,136 g narkotinės medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį skirtumą – 588,56 Eur (991,11 – 402,55) – konfiskavo iš D. G. asmens kratos metu rastų grynųjų pinigų.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, likusios pinigų sumos, t. y. 2 266,44 Eur, nusikalstama kilmė, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, jokiais konkrečiais bylos įrodymais nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas savo poziciją konfiskuoti iš D. G. minėtą pinigų sumą grindžia tuo, kad nuteistasis pats pripažino, jog iš neteisėtos veiklos – narkotinių medžiagų platinimo – jis gavo papildomų pajamų. Kaip matyti, apklaustas tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis iš tiesų gana detaliai ir išsamiai parodė, kad nuo 2025 m. pavasario internete pardavinėjo narkotines medžiagas, nurodė už kokią sumą jis šias medžiagas įgijo bei už kiek pardavė. D. G. išsamiai paaiškino ir tai, kad grynaisiais su juo atsiskaitydavo tik jam asmeniškai pažįstami asmenys, tuo tarpu kiti pirkėjai už narkotikus atsiskaitydavo kriptovaliutomis, kurias jis vėliau per kitą asmenį išsigrynindavo. Nuteistasis neneigė ir to, kad dalis jo asmens kratos metu rastų pinigų – 355 Eur iš tiesų buvo gauti iš narkotinių medžiagų platinimo (t. 6, b. l. 119–121). Tai, kad nuteistasis galėjo įgyti pajamų ir iš neteisėtos nusikalstamos veikos patvirtina ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2026 m. kovo 27 d. raštas, iš kurio matyti, jog atlikus turto tyrimą nustatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. spalio 9 d. D. G. išlaidos buvo 45 847,76 Eur didesnės už deklaruotas ar kitu teisėtu būdu grindžiamas pajamas (t. 4, b. l. 42–87, 88). Teisėjų kolegija sutinka, kad minėtos aplinkybės leido daryti prielaidą apie galimą nusikalstamą pinigų kilmę, tačiau šios prielaidos nepakanka kategoriškoms ir neabejotinoms teismo išvadoms, nes vien tik aplinkybė, jog D. G. disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turėjo tikslą jas platinti ir platino, savaime nepatvirtina, kad visi jo turimi grynieji pinigai buvo gauti iš tokių medžiagų pardavimo. Tokie pardavimai byloje nėra nei įrodinėti, nei nustatyti, nei jam inkriminuoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs (pavyzdžiui, 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-511/2021, 16–17 punktai), kad nenustačius, jog pas nuteistąjį rastas turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius, jo konfiskavimas galėtų būti svarstomas taikant ir išplėstinio turto konfiskavimo institutą. Vis dėlto, nagrinėjamoje byloje išplėstinio turto konfiskavimo klausimas nebuvo keltas ir nagrinėtas. Todėl apeliacinės instancijos teismas svarstyti išplėstinio turto konfiskavimo klausimo šioje byloje neturi teisinio pagrindo.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nuteistajam D. G. inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė konfiskavimo institutą ir nepagrįstai iš nuteistojo konfiskavo 2 266,44 Eur. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas mažinant iš nuteistojo konfiskuotų grynųjų pinigų sumą (BPK 328 straipsnio 4 punktu).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti.

Sumažinti konfiskuotų iš D. G. paimtų piniginių lėšų sumą nuo 2 855 Eur iki 588,56 Eur, likusias pinigines lėšas – 2 266,44 Eur grąžinti D. G..

Kitos Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalies nekeisti.