Utenos apylinkės teismo sprendimas

2026-06-22 · Civilinė byla Nr. e2-1139-1027/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-06-22
Bylos Nr.
e2-1139-1027/2026
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00037-2026-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Jurgita Šimonėlytė
Ieškovas
"Energijos skirstymo operatorius"
Atsakovas
ATS1
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1139-1027/2026Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00037-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 22 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,sekretoriaujant Ramunei Čypienei,dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei AIE1,atsakovui ATS1, jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir AB „Energijos skirstymo operatorius“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ATS1, kuriuo prašo:

nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 144 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Servituto planą, plane pažymėtą koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 27, ir pripažinti ieškovės teisę nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų 144 kv. m. ploto apsaugos zoną pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą „Elektros energijos tiekimas objektui (duomenys neskelbtini)“ be šio žemės sklypo savininko sutikimo;

nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 226 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Servituto planą, plane pažymėtą koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 24, ir pripažinti ieškovės teisę nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų 226 kv. m. ploto apsaugos zoną pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą „Elektros energijos tiekimas objektui (duomenys neskelbtini).“ be šio žemės sklypo savininko sutikimo;

nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 13 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Servituto planą, plane pažymėtą koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 4, ir pripažinti ieškovės teisę nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų 13 kv. m. ploto apsaugos zoną pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą „Elektros energijos tiekimas objektui (duomenys neskelbtini)“ be šio žemės sklypo savininko sutikimo;

priteisti iš ieškovės atsakovui 23,29 Eur už žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatomą servitutą, 139,93 Eur už žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatomą servitutą ir 2,60 Eur už žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatomą servitutą, iš viso 165,82 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją;

priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodo, kad vykdo naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti naujajam vartotojui objekto – ūkinio statinio adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie operatoriaus skirstomųjų tinklų paslaugą. Tam rengiamas projektas, kurio sudėtinė dalis yra elektros tinklų trasos planas. Dalis elektros tinklų pagal projektą būtų tiesiami atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, jiems apsaugoti teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma apsaugos zona, kuri bendrai sudarytų 383 kv. m. Vertinant pirminius galimus projektuotojo parengtus techninius sprendinius, pats atsakovas pasiūlė tiesti naujus elektros tinklus ieškinyje nurodytu būdu, tačiau vėliau atsisakė išduoti sutikimus, nes jo netenkino apskaičiuota vienkartinės kompensacijos suma. Kadangi atsakovas nedavė sutikimo dėl elektros tinklų įrengimo jo žemės sklypuose, servituto nustatymas yra vienintelis būdas elektros tinklų įrengimui operatoriui nepriklausančioje žemėje. Ieškovė parengė servituto nustatymo planus ir pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl pritarimo elektros tinklų įrengimui pasirašant sutikimus arba servituto sutartis, tačiau atsakovas nesutiko pasirašyti sutikimo ar sutarties dėl servituto nustatymo. Prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti ne tik ieškovės, kaip energetikos objekto savininko, bet ir naujojo vartotojo teisėtų interesų įgyvendinimą, yra techniškai ir ekonomiškai pagrįstas bei racionalus tinklų plėtros požiūriu, kitų pagrįstų techninių galimybių elektros tinklų tiesimui nėra. Nustačius servitutus turi būti išspręstas ir planuojamų įrengti elektros tinklų apsaugos zonų nustatymo klausimas, taip pat sprendžiama dėl servituto atlygintinumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtinta Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika, atsakovui priteistina 165,82 Eur kompensacija už nustatomus žemės servitutus (2026 m. sausio 15 d. CBP-191).

Atsiliepimas

Atsakovas ATS1 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka.

Atsiliepime nurodo, kad ieškovė nepateikė atsakovui projekto dėl naujų elektros tinklų, nepateikė įrodymų, kad ieškovės poreikio patenkinimas yra galimas tik nutiesus elektros tinklus per atsakovo žemės sklypus. Nėra duomenų, jog tiekti elektros energiją į kliento žemės sklypą galima tik iš esamos stulpinės transformatorinės (duomenys neskelbtini), ieškovė priėmė sprendimą rekonstruoti šią transformatorinę net nebandydama išsiaiškinti atsakovo kaip žemės sklypų savininko pozicijos, todėl veikė savo rizika, ieškovės siekis gauti ekonominę naudą negali būti pagrindas apriboti atsakovo nuosavybės teises. Prisijungimo sąlygose nurodyta, kad kliento žemės sklype ūkinis statinys jau egzistuoja, todėl galima manyti, kad anksčiau buvo galimybė tiekti elektros energiją į žemės sklypą ir nesinaudojant atsakovo žemės sklypais. Ieškovė nutyli aplinkybę, kad yra galimybė prijungti vartotoją per laisvą valstybinio fondo žemę. Pati ieškovė pripažįsta esant alternatyvias galimybes tiekti elektros energiją į kliento žemės sklypą, todėl prašomi nustatyti servitutai nėra vienintelis būdas tai daryti. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra atsakovo namas, patiesti geoterminio šildymo vamzdžiai, siūlomas tiesti elektros tinklas per juos, sklypas aptvertas tvora, todėl atsakovas neturėtų galimybės užtikrinti ieškovės darbuotojų pateikimo į žemės sklypą, žemės sklypuose nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (melioruotos žemės ir melioracijos apaugos zonos, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, dirvožemio apsaugos zona), nėra aišku, ar reikalaujamas nustatyti servitutas atitinka specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Iš pradžių turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tinklų apsaugos zonų nustatymo, tik tada sprendžiama dėl servituto nustatymo. Ieškovė siekia tik tiesti kabelinę liniją, todėl per plačiai suformuluoja reikalavimą dėl servituto turinio. Įstatymas nustato du savarankiškus nuostolių kompensavimo būdus – vienkartinę kompensaciją ir nuostolių atlyginimą, pasirinkimo teisė priklauso žemės sklypo savininkui, todėl ieškovė negalėjo reikalauti priteisti būtent maksimalaus dydžio kompensaciją už nustatytą servitutą, be to, nenurodė, kaip apskaičiuojama prašoma priteisti kompensacija, pati kompensacija yra menkavertė (2026 m. DOK-6456).

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo ieškinį palaikė. Nurodė, kad rengiant naujų elektros tinklų įrengimo projektą parenkamas racionaliausias techninis sprendinys, parengiamas Elektros tinklų trasos planas, kuris yra pateikiamas žemės sklypų savininkams. Elektros įrenginių įrengimo teisinis reglamentavimas paneigia atsakovo argumentus, kad žemės sklypo savininkui turi būti pateiktas pilnai parengtas ir užbaigtas projektas. Kitų techninių galimybių elektros tinklų nutiesimui nėra, nes transformatorinė (duomenys neskelbtini) yra vienintelė galima elektros tinklų prijungimo vieta, elektros tinklų įrengimui parinktas trumpiausias atstumas juos tiesti per atsakovui priklausančius žemės sklypus. Naujajam vartotojui išduotos prisijungimo sąlygos patvirtina, kad naujojo vartotojo objektas nėra prijungtas prie ieškovo elektros tinklų. Elektros tinklus planuojama tiesti uždaru būdu, papildoma priežiūra nebūtų reikalinga, derinant projektinių sprendinių įgyvendinimą su atsakovu būtų aptarta elektros tinklų vieta sklype įrengtų geoterminių šildymo vamzdžių atžvilgiu. Jei projektuojama teritorija patenka į melioracijos įrenginių teritoriją, projektas derinamas su savivaldybės administracija, kuri nurodo, ką reikia atlikti. Darbų atlikimo būdas būtų numatomas toks, kaip reikalauja teisės aktai, todėl draudimas naikinti derlingąjį dirvožemio sluoksnį nebūtų pažeistas. Projektuotojas parenka techninius sprendinius, išlaikydamas visus teisės aktuose nustatytus leistinus atstumus iki kitų inžinerinių tinklų bei statinių, atsižvelgdamas į nustatytas kitų inžinerinių tinklų bei įrenginių apsaugos zonas, laikydamasis kitų nustatytų techninių reikalavimų. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė įgytų teisę tiesti ne tik deklaruojamą 0,4 kV kabelinę liniją, bet ir bet kokias požemines ir antžemines komunikacijas, yra nepagrįsti, nes ieškovė prašo nustatyti konkrečius servitutus pagal Elektros tinklų trasos planą, kitokių komunikacijų ieškovė neturi teisės tiesti. Objektui planuojama suteikti galia neturi esminės reikšmės nagrinėjam ginčui, nes elektros tinklų apsaugos zonos dydis nustatomas pagal priskiriamą įtampą (0,4 kV, 6 kV, 10 kV, 35 kV). Kai yra poreikis nustatyti servitutą naujų elektros tinklų įrengimui, visais atvejais skaičiuojama kompensacija už nustatomu žemės servitutu patiriamus nuostolius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta metodika (2026 m. kovo 26 d. Nr. DOK-9804).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė tripliką. Nurodė, kad būtų sąžininga ir teisinga, kad žemės sklypo savininkui, per kurio žemės sklypus ketinama tiesti tinklus, būtų parengtas tinkamai parengtas projektas su visais sprendiniais. Kartu su procesiniais dokumentais nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovės nurodytą atliktą situacijos, alternatyvių galimybių vertinimą bei kodėl ir kaip optimaliausia bei racionaliausia technine galimybe naujų elektros tinklų įrengimui buvo pasirinktas kabelinės linijos tiesimas būtent per atsakovo žemės sklypus. Atsakovo pateikta 2026 m. kovo 24 d. elektros tinklų trasos tiesimo schema patvirtina, kad ieškovo pasirinktas techninis sprendimas nėra vienintelis. Būtų sąžininga, kad ieškovė, spręsdama savo verslo klausimus, pasinaudotų laisva valstybinio fondo žeme, o ne siektų pelno pasinaudodama privačia nuosavybe. Ieškovė renkasi ne racionaliausią, bet pigiausią sprendimą, nepaaiškina, kodėl prijungimas nesprendžiamas per prijungimą prie kitų pastočių ar naujos pastotės įrengimą. Ieškovė nurodo, kad elektros tinklai būtų tiesiami uždaru būdu, tačiau siekia ne tik teisės tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, bet ir antžemines komunikacijas, neatskleidžia, kaip būtų užtikrinama, jog nebūtų pažeisti geoterminio šildymo vamzdžiai. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog projektas dar tik būtų derinamas su savivaldybe, patvirtina ieškinio nepagrįstumą bei atima galimybę įvertinti siūlomų techninių sprendimų realumą, byloje nėra duomenų, jog projektuojant kabelinę liniją išlaikytas teisės aktuose nustatytinas leistinas atstumas nuo kitų apsaugos zonų. Teiginiai, kad ieškovė bet kuriuo atveju savo lėšomis atstatytų pažeistus tinklus, yra teisiškai beprasmiai, nes toks ieškinio reikalavimas nėra suformuluotas. Ieškinio formuluotė tokia, kad ieškovas siekia įgyti teisę tiesti bet kokias požemines ir antžemines komunikacijas, ieškinio reikalavimai turėtų būti suformuluoti servituto plano sprendinių apimtyje. Ieškinyje galbūt nepagrįstai remiamasi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punktu, nes 0,4 kV kabelinė linija nėra elektros perdavimo tinklas šio įstatymo prasme (2026 m. balandžio ą d. Nr. DOK-10431).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad prašo nustatyti servitutą, kokį iš pradžių pasiūlė pats atsakovas, tačiau vėliau apsigalvojo, nes jo netenkino kompensacija, kurią ieškovė apskaičiavo Metodikos nustatyta tvarka. Prašoma nustatyti servitutą, kuris šiuo atveju yra racionaliausias, atsakovo bylos nagrinėjimo metu siūlomas alternatyvus variantas kainuotų beveik dvigubai daugiau nei ieškovės prašomas nustatyti. Ieškovė tiestų 0,4 kV kabelinę liniją, reljefo nekeistų. Servitutas reikalingas ne tik tiesti, bet ir aptarnauti, tam papildomai naudotųsi EEĮ 75 straipsnio dalyje suteikta teise prieiti. Teisė tiesti antžemines komunikacijas reikalinga, nes pagal poreikį gali tekti sujungti su antžeminiu įrenginiu. Ieškovė iš pradžių turi naudoti transformatorines, kurios jau įrengtos, tik nesant galimybės kitaip užtikrinti elektros tiekimo įrengti naujas. Galimos susikirtimo vietos su geoterminio šildymo vamzdynu, veiksmai dėl tai aptarti projekte.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Atsakovas paaiškino, kad nesutinka, jog būtų apribojama jo nuosavybė ir per žemės sklypus tiesiami elektros tinklai, už kurių nutiesimą siūloma menkavertė kompensacija. Yra kitų būtų nutiesti elektros tinklą į vartotojo žemės sklypą, būtent jo nurodomu būdų, per valstybinę žemę, be to, yra ir kitas žemės sklypas (savininkas (duomenys neskelbtini)), į kurį tiekiama elektra, galima tiesti iš to žemės sklypo. Atsakovo atstovė paaiškino, kad ieškovė neįrodė, kad prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas ir nėra kitų būdų užtikrinti elektros tiekimą į vartotojo žemės sklypą. Ieškovė renkasi būdą, kuris jai yra parankiausias finansiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Esminės byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

Byloje nustatyta, kad ieškovė vykdo Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, sudarytą su naujuoju vartotoju, dėl objekto – ūkinio statinio adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų. Sutartis sudaryta remiantis naujajam vartotojui (duomenys neskelbtini) išduotomis Prijungimo sąlygomis Nr. (duomenys neskelbtini).

Objekto prijungimas planuojamas nuo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (priklausančiame su nagrinėjama byla nesusijusiam asmeniui (duomenys neskelbtini)), esančios stulpinės transformatorinės (duomenys neskelbtini), įrengiant modulinę tranzitinę transformatorinę ir ją naujai nutiesiama kabelių linija sujungiant su naujojo vartotojo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengiama komercinės apskaitos spinta.

Žemės sklypas, kuriame yra naujajam vartotojui priklausantis objektas – ūkinis pastatas, ir žemės sklypas, kuriame yra stulpinė transformatorinė (duomenys neskelbtini), bendros ribos neturi. Šiaurės kryptimi žemės sklypus skiria atsakovui priklausantys žemės sklypai – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovo namų valda (toliau – ir Žemės sklypas 2), ir žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 3).

Pagal projektuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengiamą projektą „Elektros energijos tiekimas objektui (duomenys neskelbtini)“, kurio sudėtinė dalis yra Elektros tinklų trasos planas, dalis elektros tinklų būtų tiesiami atsakovui priklausančiuose Žemės sklypuose 1, 2, 3, kuriuose ieškovė prašo nustatyti neterminuotus servitutus, suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas ir pripažinti ieškovės teisę nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų apsaugos zoną be šių žemės sklypų savininko (atsakovo) sutikimo.

Ieškovė nurodo, kad prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas, racionaliausias techninis sprendinys įgyvendinti elektros tinklo plėtrai.

Atsakovas teigia, kad ieškovė renkasi ne objektyviai būtiną ir vienintelį, o ieškovei finansine prasme naudingiausią būdą, pažymi ir siūlomos kompensacijos menkavertiškumą.

Dėl servituto nustatymo sąlygų

Nuosavybė yra neliečiama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Nuosavybės teisės apsaugos institutas yra detalizuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio CK 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 39 straipsnyje nustatytos skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigos. Skirstomųjų tinklų operatorius, be kita ko, privalo teikti skirstomųjų tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimo skirstomaisiais tinklais paslaugą, raštu motyvuoti, kai atsisakoma suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems naudotojams; atsisakymas gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais (EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas); Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas (EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus elektros energetikos srityje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad elektros energijos persiuntimo skirstomaisiais tinklais, naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugų teikimas yra įstatyme įtvirtinta ieškovės (AB „ESO“) pareiga, užtikrinanti viešąjį interesą. Operatoriaus pareiga užtikrinti vartotojų prieigą prie elektros tinklų, prijungti vartotojus prie elektros tinklų skirta vartotojų interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis Nr. e3K-3-229-684/2023, 29 punktas).

EEĮ 75 straipsnio 3 dalis numato, kad tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad EEĮ 75 straipsnio 3 dalies norma savaime nenustato savininko teisių besąlyginio ribojimo įstatymo pagrindu ir operatoriaus teisės vien jo paties valia tiesti (įrengti) elektros energijos tinklus ir įrenginius kito savininko sklype. EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatytas žemės sklypo savininko nuosavybės teisių apribojimo suteikiant galimybę operatoriui tiesti (įrengti) elektros energijos tinklus ir įrenginius teisinis reglamentavimas suderinamas su CK 4.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais nuosavybės teisių apribojimo trimis būdais: paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo pagrindu. EEĮ 75 straipsnio 3 dalis būtent nustato atitinkančias ribojimą savininko valia arba teismo sprendimo pagrindu žemės sklypo savininko teisių ribojimo būtinąsias alternatyvias sąlygas: arba žemės servitutas, arba operatoriaus ir žemės sklypo savininko susitarimas dėl sklypo naudojimo elektros energijos tinklams ir (ar) įrenginiams tiesti (įrengti) (vienašalis įsipareigojimas, panauda, nuoma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-611/2022, 25 punktas).

Pagal CK 4.126 straipsnį, teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja pirmoji sąlyga nustatyti servitutą – ieškovės ir atsakovo nesutarimas dėl servituto nustatymo, o kilęs ginčas gali būti išsprendžiamas tik priimant teismo sprendimą. Atsakovas nedavė sutikimo tiesti elektros kabelių liniją jam priklausančiuose žemės sklypuose, nesudarė servituto nustatymo sutarties neteismine tvarka, prieštaravo siūlomos kompensacijos dydžiui, bylos nagrinėjimo teisme metu su ieškiniu nesutiko, laikėsi pozicijos, kad servitutas tiesti elektros kabelių liniją per jo žemės sklypus nėra būtinas, ieškovė elektros kabelių liniją gali nutiesti per kitus žemės sklypus.

Daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo pažymima, kad teismas turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam reikia įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13 punktas).

Byloje nustatyta, kad ieškovė išdavė Prisijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui ir sudarė naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį. Ieškovė, turėdama EEĮ 39 straipsnyje numatytą pareigą suteikti skirstomųjų tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimo skirstomaisiais tinklais paslaugą, turi ir EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą išspręsti su žemės savininku žemės naudojimo elektros tinklų nutiesimui klausimą.

Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose yra objektyviai būtinas, tai yra vienintelis būdas normaliomis sąnaudomis prijungti objektą, esantį (duomenys neskelbtini), prie operatoriaus elektros tinklų. Neišsprendus atsakovo žemės naudojimo klausimo reikiamiems elektros tinklams nutiesti, ieškovė neturi galimybės tiesti elektros tinklų, prijungti objekto prie skirstomojo tinklo, o objekto savininkas neturi galimybės į savo objektą įsivesti ir turėti jame elektrą iš pasirinkto tiekėjo.

Iš ieškovės pateikto išrašo iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo (Išrašo iš GIS (Geografinės informacinės sistemos), ieškinio priedas Nr. 12), situacijos plano (ieškinio priedas Nr. 4) duomenų matyti, kad artimiausia transformatorinė, nuo kurios galėtų būti persiunčiama elektros energija naujajam vartotojui, yra stulpinė transformatorinė (duomenys neskelbtini). Atsakovas į bylą priešingų duomenų neteikė, prašymų dėl rašytinių įrodymų pateikimo, išreikalavimo nereiškė (CPK 178 straipsnis), priešingų išvadų dėl artimiausios naujajam vartotojui transformatorinės negalima būtų daryti ir iš kitų byloje esančių duomenų.

EEĮ nustato elektros energetikos sektoriaus, elektros tinklų operatoriaus veiklos valstybinį valdymą. Vadovaujantis EEĮ 6 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1-312 patvirtinta Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymo metodika, elektros tinklų operatorius privalo optimaliai ir efektyviai išnaudoti esamą skirstomąjį tinklą, neįrengiant perteklinių tinklų, racionaliai naudoti investicijas <...> (4 punktas). Taigi, ieškovė, vykdydama jai įstatymų nustatytas elektros tinklų operatoriaus funkcijas, privalo imtis veiksmų prijungiant naujojo vartotojo elektros tinklus nuo esamos stulpinės transformatorinės (duomenys neskelbtini). Į bylą yra pateiktas ieškovės elektros trasos įrengimui pasitelkto rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas Elektros tinklų trasos planas (ieškinio priedas Nr. 2), kuris patvirtina, kad yra techninė galimybė nuo esamos stulpinės transformatorinės (duomenys neskelbtini), t. y. jau nuo esamų elektros skirstomųjų tinklų, nutiesti elektros tinklą į naujojo vartotojo žemės sklypą, neįrenginėjant naujų elektros skirstomųjų tinklų ar neieškant būdų elektros energijos tiekimui nuo elektros energijos perdavimo tinklų.

Nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame stovi naujajam vartotojui priklausantis objektas – ūkinis statinys, šiaurine kryptimi neturi priėjimo prie žemės sklypo su įrengta ieškovės stulpinė transformatorinė (duomenys neskelbtini), kuri būtų rekonstruojama į modulinę tranzitinę transformatorinę ir iš kurios požemine elektros kabelių linija būtų perduodama elektros energija į naujajam vartotojui: naujojo vartotojo žemės sklypą iš šiaurės rytų ir šiaurinės pusės skiria atsakovui priklausantys žemės sklypai – Žemės sklypas 1, Žemės sklypas 2 ir Žemės sklypas 3.

Ieškovė yra skirstomųjų tinklų operatorė, objekto savininkas yra vartotojas, turintis įstatymu jam suteiktą teisę gauti elektros energijos tiekimo paslaugą ir laisvai pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją (EEĮ 49 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir pagrįstas EEĮ įtvirtintomis vartotojų teisėmis ir operatoriaus pareigomis užtikrinant šių teisių įgyvendinimą.

Dėl servituto vietos

Sprendžiant dėl to, kuriuose žemės sklypuose ir kurioje jų vietoje nustatytinas servitutas, suteikiantis operatoriui teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, atsižvelgiama į šias byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus.

Ieškovės pasitelktas projektuotojas parengė projektą „Elektros energijos teikimas objektui (duomenys neskelbtini)“, kuriame numatyti projektiniai sprendiniai atlikti darbus trumpiausiu ir racionaliausiu tinklų plėtros požiūriu keliu: elektros tinklai būtų klojami žemės sklypo, kuriame yra transformatorinė (duomenys neskelbtini), jau esamoje elektros tinklų apsaugos zonos dalyje, kuria elektros tinklas per Žemės sklypą 1 eina ir į atsakovo Žemės sklypą 2, Žemės sklype 1 pietvakarių kryptimi būtų klojamas ties žemės sklypo riba, nuo posūkio taško Nr. 12 pietine kryptimi, beveik tiesia, ties vandens telkinio krantu Žemės sklype 1 ir Žemės sklype 2 einančia linija būtų klojamas link vartotojo žemės sklypo ir link planuojamos komercinės apskaitos spintos vietos kirstų Žemės sklypą 3, besiribojantį su vartotojo žemės sklypu.

Atsakovas nesutinka, kad per jo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus būtų nustatytas 0,4 kV įtampos požeminės kabelinės linijos servitutas, siūlo elektros liniją į objektą tiesti kitu keliu ir nustatyti servitutą kituose, ne atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose.

Vertinant atsakovo pateiktą siūlomą alternatyvų servituto planą projektuojamai elektros linijai (Galima elektros tinklų trasos tiesimo schema pagal ATS1 pasiūlymą, parengta (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonės, 2026 m. kovo mėn., 2026 m. kovo 24 d. Nr. DOK-9541) matyti, kad atsakovo nurodomas elektros linijos tiesimo kelias ir servitutas yra žymiai ilgesnis.

Remiantis ieškovės pateiktais elektros linijų įrengimo kaštų paskaičiavimais (2026 m. gegužės 15 d. Nr. DOK-10711) matyti, kad pagal prašomus nustatyti servitutus elektros tinklų ilgis būtų apie 250 m, įrengimo darbai kainuotų apie 40 000 Eur, atsakovo nurodoma trasa būtų apie 1300 m ilgio, įrengimo darbai kainuotų apie 120 000 Eur. Pagal pirminį ieškovės siūlytą variantą dėl servituto nustatymo (ieškinio priedas Nr. 7), kuriam atsakovas nepritarė ir pasiūlė servitutus nustatyti ieškinyje nurodomu būdu, tinklų ilgis būtų apie 550 m, įrengimo darbai kainuotų apie 60 000 Eur. Tai patvirtina, kad elektros linijos tiesimo kaina atsakovo nurodomu būdu, taip pat kitu bylos duomenimis techniškai įmanomu būdu ženkliai išaugtų. Atsakovo siūlomas alternatyvus servituto planas prieštarauja ieškovės veiklą reglamentuojančio EEĮ 35 straipsnio 2 dalies reikalavimui užtikrinti elektros tinklų naudotojams nediskriminacines naudojimosi skirstomaisiais tinklais sąlygas, atsižvelgiant į technines paklausos telkimo galimybes ir sąlygas, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1-312 patvirtintos Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymo metodikos nuostatoms, įpareigojančioms operatorių optimaliai ir efektyviai išnaudoti esamą skirstomąjį tinklą, neįrengti perteklinių tinklų, racionaliai naudoti investicijas rekonstruojant tinklą ar prijungiant naujų vartotojų elektros įrenginius bei efektyviai planuoti naujų skirstomųjų tinklų plėtrą užtikrindamas elektros energijos persiuntimo patikimumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Nors atsakovas teigė, kad ieškovė nepateikė konkrečių paaiškinimų, kaip buvo atlikti elektros linijų įrengimo kaštų paskaičiavimai, tačiau šalių į bylą pateikti planai nekelia abejonių, kad atsakovo siūloma trasa būtų ženkliai ilgesnė, o tai savaime lemia, jog tokios trasos įrengimo kaštai išauga.

Atsakovo siūlomas alternatyvus servituto nustatymas pagal (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonės parengtą Galimą el. tinklų trasos teisimo schemą galėtų būti įgyvendinamas ir svarstomi elektros linijos tiesimo darbai, jei objektyviai neegzistuotų jokia galimybė naujajam vartotojui numatyti optimalesnį elektros tinklo nutiesimo kelią iki operatoriaus skirstomųjų tinklų. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad egzistuoja trumpesnis, optimalesnis, pigesnis, nepažeidžiantis žemės sklypo savininko teisių elektros linijos tiesimo kelias, kurį parinkti ieškovė yra įpareigota įstatymu.

Atsakovas konkrečių aplinkybių, kaip prašomi nustatyti servitutai trukdytų naudotis žemės sklypais, nenurodo, iš esmės apsiriboja nurodymu, jog apskritai nesutinka su kokia nors intervencija į jo nuosavybę. Atsakovo argumentai apie elektros linijos tiesimo darbų vykdymo paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonose, žemės sklypuose, kuriuose nustatyta dirvožemio apsauga ypatumus, leidimų gavimą / negavimą, jų teisėtumą / neteisėtumą, t. y. kokiu būdu rangovas įgyvendins projekte numatytus atlikti darbus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra teisiškai reikšmingi teismui sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo. Pats faktas, kad planuojamas tiesti elektros tinklas eitų per paviršinių vandens telkinių apsaugos juostą reiškia, kad atsakovo ūkinė veikla šioje žemės sklypo dalyje jau ir taip yra apribota pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnį.

Nėra duomenų apie kokius nors reikšmingus statinius netoli servitutų zonos, kurių statybai, rekonstrukcijai ar naudojimui galėtų būti taikomi ribojimai. Teritorijos konfigūracija, esami apsaugos zonų ribojimai nesudaro prielaidų manyti, kad statinių statyba objektyviai įmanoma servitutu apsunkintoje teritorijos dalyje. Tokių įrodymų byloje nepateikė ir atsakovas.

Atsakovas taip pat teigia, kad Žemės sklype 2 yra išvedžioti geoterminio šildymo vamzdžiai, siūloma tiesti elektros kabelių linija numatyta per įrengtus geoterminio šildymo vamzdžius. Kaip nustatyta, projektuojamą elektros liniją numatyta tiesti po žeme, vamzdyje, uždaro gręžimo būdu. Projekte nėra numatyta ir byloje nebuvo pateikta tokių įrodymų, kad požeminis elektros linijos tiesimas nėra galimas kitų inžinerinių įrenginių apsaugos zonose ar prie jų. Be to, iš 2025 m. sausio 10 d. Elektros tinklų trasos plano matyti, kad jis parengtas atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype įrengtas geoterminis šulinys ir iš jo į namą eina vamzdis, nurodyta susikirtimo vietą ir altitudes tikslinti darbų metu atsikasant. Kokiu būdu, nustačius servitutą, būtų apribotas atsakovo turto – geoterminio šildymo vamzdžių naudojimas, atsakovas nenurodė ir su tuo susijusių įrodymų taip pat nepateikė.

Vertinant naujojo vartotojo poreikį elektros tiekimui bei to sąlygotą ieškovės poreikį servituto nustatymui atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 išaiškinta, kad CK 4.123 straipsnyje reglamentuoto servituto tikslas – požeminių ir antžeminių komunikacijų tiesimas – leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas nustatė servituto panaudojimo galimybę ir situacijoms, kai konkretus viešpataujantysis daiktas dar nėra sukurtas, o pati komunikacija, kurią siekiama sukurti, gali tapti viešpataujančiuoju daiktu. Tokiu atveju vertinant servituto nustatymo poreikį (ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį) turi būti vertinamas tikėtinas viešpataujančiojo daikto (siekiamos sukurti komunikacijos) sukūrimas ir panaudojimas pagal teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nustatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad naujajam vartotojui apskritai nėra jokio poreikio užtikrinti elektros tiekimą į jo valdomą objektą.

Ištirtų bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tinkamiausias, racionaliausias ir optimaliausias yra ieškovės siūlomas nustatyti servitutas tiesiamai elektros kabelių linijai. Ieškovė įrodė, jog projektiniame sprendinyje siūlomas elektros kabelių linijos tiesimo būdas yra vienintelis racionaliai ir ekonomiškai įmanomas normaliomis sąnaudomis įgyvendinti projektą „Elektros energijos tiekimas (duomenys neskelbtini)“, kad servitutas atsakovo Žemės sklypuose 1, 2, 3 yra objektyviai būtinas, todėl ieškinio reikalavimai dėl servitutų nustatymo tenkinami.

Atsakovas atsiliepime kėlė abejones dėl reikalaujamų nustatyti servitutų turinio, nurodė, kad pagal tai, kaip reikalavimas suformuluotas, ieškovė įgytų teisę tiesti ne tik ieškinyje nurodytos 0,4 kV, bet ir bet kokios kitos galios kabelinę liniją, taip pat ne vien požeminius tinklus, prašoma suteikti teisę prižiūrėti tinklus, nors ieškinyje nurodoma, kad papildoma priežiūra nebus reikalinga. Ieškovė nurodė, kad siekia nustatyti konkrečius servitutus pagal konkrečius servitutų planus, kurie parengti pagal remiantis Elektros tinklų trasos planu, tinklų eksploatavimo metu gali kilti poreikis prieiti prie tinklų, galimi tam tikri techniniai sprendimai išorėje (sujungimai ir pan.). Teismas vertina, kad ieškovės poreikis ne tik nutiesti, bet ir aptarnauti nutiestą kabelinę liniją, taip įrengti su požemine kabelių linija techniniu požiūriu būtinas komunikacijas yra objektyvus ir pagrįstas, todėl ieškovės reikalavimo turinys atitinka ieškiniu siekiamus tikslus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtuose servitutų planuose nėra nurodoma planuojamos tiesti požeminės kabelių linijos įtampa, siekiant tikslumo, sprendimo rezoliucinėje dalyje patikslinama, kad nustatomi servitutai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtus servituto planus su 0,4 kV kabelių servituto zona, nurodant planų identifikacinius duomenis – metaduomenyse nurodytą plano parengimo datą ir registracijos numerį.

Dėl elektros apsaugos zonų nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau – ir SŽNSĮ) elektros tinklams, įskaitant požemines kabelių linijas, turi būti nustatomos apsaugos zonos (SŽNSĮ 23 straipsnio 3 punktas). Nustatytose elektros tinklų apsaugos zonose taikomos SŽNSĮ 25 straipsnyje reglamentuotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribojančios tam tikrą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą.

SŽNSĮ nurodytos (specialiųjų žemės naudojimo sąlygų) teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas (SŽNSĮ 7 straipsnio 1 dalis). SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalyje apibrėžti konkretūs išimtiniai atvejai, kai, tenkinant viešąjį interesą, įstatyme nurodyta teritorija gali būti nustatyta be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo.

Nagrinėjamu atveju nustačius servitutus pagal ieškovės siūlymą, būtų užtikrinti naujojo vartotojo teisėti interesai į aprūpinimą elektros energija pagal jo poreikius, todėl atsakovo nuosavybės teisės ribojimas servitutu apsunkintoje vietoje, įtvirtinant SŽNSĮ nurodytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, dėl nuosavybės objekto specifikos ir reikšmingumo, yra pateisinamas. Toks sprendimas atsakovo teisių iš esmės nepažeidžia ir yra proporcingas siekiamam tikslui užtikrinti galimybę vartotojui įsivesti elektros energiją. Atsakovas neturi teisinio pagrindo riboti kitų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie ieškovei priklausančių elektros tinklų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl apsaugos zonos pagal pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą „Elektros energijos tiekimas objektui (duomenys neskelbtini)“ be šio žemės sklypo savininko sutikimo nustatymo tenkinamas.

Atsakovo argumentai dėl netinkamo SŽNSĮ taikymo atmetami kaip nepagrįsti, kadangi atsakovo minimas 7 straipsnio 6 punktas kalba apie elektros energijos perdavimo, t. y. elektros energijos persiuntimo šios energijos perdavimo tinklais, siekiant ją pristatyti elektros energijos vartotojams arba skirstomųjų tinklų operatoriams, išskyrus elektros energijos tiekimą (EEĮ 2 straipsnio 40 punktas), tinklus ir jų nustatymą be žemės savininko sutikimo teritorijų planavimo dokumentuose. Tokių perdavimo tinklų operatorė yra triplike minima Litgrid. Tuo tarpu SŽNSĮ 23 straipsnis reglamentuoja elektros tinklų, t. y. visumos tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti (EEĮ 2 straipsnio 57 punktas), tarp jų ir iki 110 kV įtampos požeminių kabelių linijų, kuriais skirstoma elektros energija, apaugos zonų nustatymą.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto plano matyti, kad kabelio apsaugos zona planuojama po 1 m į abi puses nuo kabelio linijos, t. y. nepažeidžiant SŽNSĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatų. Iš plane ir servituto koordinačių žiniaraščiuose nurodytų posūkio taškų koordinačių galima daryti išvadą, kad, kaip ir nurodyta ieškovės reikalavimuose, prašomų nustatyti servitutų plotai sutampa su prašomos nustatyti požeminių kabelių apsaugos zonomis.

Nustačius servitutus, tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl elektros apsaugos zonų nustatymo.

Dėl servituto atlygintinumo

CK 4.129 straipsnis numato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Pareiga operatoriui apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją dėl servituto nustatymo kilusiems nuostoliams numatyta EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis EEĮ 75 straipsnio 3 dalimi, tinklų operatoriai žemės savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo ar nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti. Šių nuostolių dydžiai apskaičiuojami pagal atitinkamas Vyriausybės patvirtintas metodikas. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu pateikė 2025 m. spalio 30 d. parengtus Vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos vienkartinės kompensacijos suma už žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 23,29 Eur, žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 139,93 Eur, žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,60 Eur. Su dubliku pateikė ir Vienkartinės kompensacijos už pagal sutartį nustatyto servituto apskaičiavimo skaičiuokles.

Kompensacijos apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtinta Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika (toliau – ir Metodika).

Metodikoje nustatyta, kad vienkartinė kompensacija už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (19.3 punktas).

Vienkartinės kompensacijos dalis, mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (Nk), apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kp; šioje formulėje Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais), Vk – žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklių nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto, Kp – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą ribojimo laipsnis; kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, Kp lygus 1, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, Kp lygus 0,5 (Metodikos 25 punktas).

Ieškovė kompensacijas apskaičiavo pagal apskaičiavimo metu galiojusias masinio vertinimo būdu nustatytas žemės sklypų vertes, laikydama, kad koeficientas Kp lygus 0,5 (dėl servituto nustatymo žemės sklypų iš dalies nebus negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą). Atsakovas savarankiškų reikalavimų ieškovei nereiškė ir patirtinų nuostolių fakto bei dydžio neįrodinėjo - byloje nebuvo nurodytos aplinkybės ir pateikti jas patvirtinantys įrodymai apie atsakovo galimą patirtinų nuostolių dydį, kokiu mastu ir kokį konkrečiai nekilnojamąjį turtą, nustačius servitutą, galimybė naudoti pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį bus prarasta.

Pagal Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1248 (TAR, 2020, Nr. 2020-0725), kompensacijos apskaičiuojamos iš esmės pagal analogišką formulę kaip ir servitutų atveju, tik koeficientas, kuriuo gali būti įvertintas žemės sklypo naudojimo pagal pagrindinę paskirtį ir (ar) naudojimo būdą ribojimo laipsnis, kai galimybė naudoti žemės sklypą pagal paskirtį sumažėja, o ne visai prarandama, gali siekti 0,6, taip pat pridedamas įrodytų papildomų nuostolių, patirtų dėl prarastos ir (ar) sumažėjusios galimybės vykdyti vykdomą ir (ar) suplanuotą vykdyti veiklą, įvertinimas. Minėta, kad atsakovas patirtinų nuostolių fakto bei dydžio neįrodinėjo, o pagal šios metodikos 2 priedą nėra pagrindo daryti išvadą esant šio priedo 5 nustatytoms sąlygoms, dėl kurių reikėtų nagrinėjamu atveju priskirti didžiausią šio koeficiento parinkimo dydį. Nesant byloje duomenų, jog pagal būtent šią metodiką atsakovui galėtų būti priteisiama didesnė kompensacija už nustatomus servitutus, atsakovo argumentai dėl EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje minimos atsakovo pasirinkimo teisės atmetami kaip neturintys reikšmės ginčui išspręsti.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, kaip atsakovo argumentai dėl kitokio ieškovės mokėtinos piniginės kompensacijos dydžio atmetami kaip nepagrįsti bei už nustatomus žemės servitutus priteisia atsakovui ieškinyje nurodyto dydžio 165,82 Eur (23,29 Eur + 139,93 Eur + 2,60 Eur) kompensaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Pateiktais duomenimis, ieškovė už ieškinį sumokėjo 342 Eur žyminį mokestį. Atsakovas patyrė 2550 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1000 Eur už atsiliepimo parengimą, 850 Eur už tripliko parengimą,700 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teisme, 471,90 Eur už elektros tinklų tiesimo schemos ir požeminių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos parengimą (2026 m. vasario 26 d. Nr. DOK-6456, 2026 m. balandžio 1 d. Nr. DOK-10431, 2026 m. balandžio 24 d. Nr. DOK-13200, 2026 m. gegužės 27 d. Nr. DOK-17062). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 342 Eur žyminis mokestis. Byloje patirta 18,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, tenkinant ieškinį, valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti atsakovui ATS1 (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 144 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą servituto planą su 0,4 kV kabelių servituto zona (dokumento registracijos numeris ir data (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 27, ir pripažinti ieškovės teisę nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų 144 kv. m. ploto apsaugos zoną pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą „Elektros energijos tiekimas objektui (duomenys neskelbtini)“ be šio žemės sklypo savininko ATS1 sutikimo.

Nustatyti atsakovui ATS1 (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 226 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą servituto planą su 0,4 kV kabelių servituto zona (dokumento registracijos numeris ir data (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 24, ir pripažinti ieškovės teisę nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų 226 kv. m. ploto apsaugos zoną pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą „Elektros energijos tiekimas objektui (duomenys neskelbtini)“ be šio žemės sklypo savininko ATS1 sutikimo.

Nustatyti atsakovui ATS1 (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 13 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą servituto planą su 0,4 kV kabelių servituto zona (dokumento registracijos numeris ir data (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 4, ir pripažinti ieškovės teisę nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų 13 kv. m. ploto apsaugos zoną pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą „Elektros energijos tiekimas objektui (duomenys neskelbtini)“ be šio žemės sklypo savininko ATS1 sutikimo.

Priteisti atsakovui ATS1 (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) 23,29 Eur už žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatomą servitutą, 139,93 Eur už žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatomą servitutą ir 2,60 Eur už žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatomą servitutą, iš viso 165,82 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 82 ct) vienkartinę piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo ATS1 (gim. (duomenys neskelbtini)) 342 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) naudai.

Priteisti iš atsakovo ATS1 (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybei 18,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmoka turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Jurgita Šimonėlytė