Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. S. ir M. M. skundą dėl antstolės Santos Selezniovenės veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Mano Bankas“, Aktiva Finance Group OU, mažoji bendrija „Arteo LT“, PlusPlus Capital AS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Santa Selezniovenė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Antstolė Santa Selezniovenė 2026 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. S1J26-8153 atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantės vykdomosiose bylose buvo vykdomas jos žemės sklypo, esančio Joniškės k., Tauragės r., pardavimas iš viešųjų varžytynių, siekiant padengti jos skolas. 2025 m. balandžio 17 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 285692, antstolė pardavė apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausantį areštuotą turtą už pasiūlytą didžiausią kainą. Gautos iš parduoto turto piniginės lėšos 2025 m. gegužės 9 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu buvo paskirstytos ir 2025 m. gegužės 12 d. išmokėtos išieškotojams. Pažymėjo, kad vykdomosiose bylose buvo vykdomas kiekvienos iš pareiškėjų skolų išieškojimas, o ne bendras skolų išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad yra būtina išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su jos informavimu apie vykdymo procesą, ir pateikti papildomus paaiškinimus.

CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus, kai pripažįstama esant būtinam žodiniam nagrinėjimui.

Apeliantė turėjo procesinę teisę visus savo argumentus bei paaiškinimus dėl bylos aplinkybių išdėstyti savo atskirajame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo pripažinti, kad šį atskirąjį skundą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą įvertinti aplinkybes, susijusias su jos informavimu apie vykdymo procesą, ir pridėjo Tauragės seniūnijos 2026 m. birželio 9 d. pažymą.

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Nagrinėjamu atveju apeliantė, teikdama naują įrodymą, nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę apeliacinės instancijos teismui jį priimti, t. y. nepaaiškino, ar šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo, ar pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, apeliacinės instancijos teisme jie gali būti priimti tik esant aukščiau nurodytoms išimtinėms aplinkybėms.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo priimti naujai pateiktą apeliantės įrodymą. Pažymėtina, kad ši pažyma buvo išduota jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, o apeliantė nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl atitinkamų duomenų (seniūnijos pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą) negalėjo surinkti ir pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

Dėl skundžiamos nutarties

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Santa Selezniovenė vykdo išieškojimus iš skolininkės M. M. vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/18428 dėl 123,50 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo išieškotojos PlusPlus Capital AS naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/25/02327 dėl 7 155,45 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo išieškotojos PlusPlus Capital AS naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/18126 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išieškotojos PlusPlus Capital AS naudai.

Taip pat nustatyta, jog antstolė Santa Selezniovenė vykdo išieškojimus iš apeliantės vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/14353 dėl 20 000,00 Eur skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojos akcinės bendrovės „Mano Bankas“ naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/14679 dėl 500,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/14724 dėl 62 051,00 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo išieškotojos Aktiva Finance Group OU naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/15424 dėl 62 051,00 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo išieškotojos mažosios bendrijos „Arteo LT“ naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/15559 dėl 1 156,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/16311 dėl 7 613,44 Eur skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojos PlusPlus Capital AS naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/18427 dėl 123,50 Eur skolos išieškojimo išieškotojos PlusPlus Capital AS naudai.

Apeliantė teigia, kad buvo pažeistos jos teisės dalyvauti vykdymo procese, nes dokumentai buvo siunčiami senuoju adresu, todėl ji negalėjo sužinoti apie turto areštą ir vykdytas varžytynes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0184/24/16311 medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-16388-1067/2024 vykdomojoje byloje apeliantės kuratoriumi buvo paskirtas advokatas Giedrius Ulinskas, nežinant apeliantės buvimo vietos, jai esant išsiskyrus bei nedeklaravus savo gyvenamosios vietos bei jai nedirbant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą (CPK 601 straipsnio 4 dalis). Ši speciali vykdymo proceso norma suteikia paskirtam kuratoriui procesinį teisinį pagrindą pilna apimtimi veikti už skolininką konkrečiame procese, todėl visi antstolio procesiniai dokumentai privalo būti teikiami būtent jam.

Vykdomosios bylos Nr. 0184/24/16311 duomenys patvirtina, kad 2024 m. gruodžio 12 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos vykdymo, 2025 m. sausio 13 d. patvarkymai dėl parduodamo turto kainos nustatymo ir turto pardavimo iš varžytynių, 2025 m. sausio 13 d. pranešimas apie varžytynes, 2025 m. vasario 12 d. patvarkymas dėl neįvykusių varžytynių bei siūlymas priimti neparduotą iš pirmųjų varžytynių turtą, 2025 m. kovo 18 d. patvarkymai dėl parduodamo turto kainos nustatymo ir turto pardavimo iš varžytynių, 2025 m. kovo 18 d. pranešimas apie varžytynes, 2025 m. gegužės 8 d. pranešimas dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų sudarymo buvo siunčiami tiek teismo paskirtam kuratoriui, tiek pačiai apeliantei paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu.

Atsižvelgdamas į šios nutarties 30-31 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vykdymo procese apeliantės informavimo tvarkos pažeidimų nebuvo padaryta. Antstolė visiškai įvykdė įstatyme nustatytą pareigą informuoti skolininkę apie atliekamus procesinius veiksmus per jos vardu veikiantį teismo paskirtą kuratorių. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, kad ji asmeniškai negavo dokumentų senuoju adresu ar apie procesą sužinojo vėliau, neturi teisinės reikšmės vykdymo veiksmų teisėtumui vertinti.

Taip pat atmetamas apeliantės argumentas, kad, jei ji būtų buvusi tinkamai informuota, būtų sumokėjusi skolas bei išsaugojusi turtą. Apeliacinės instancijos teismas primena, jog vykdymo procese visi patvarkymai ir pranešimai buvo siunčiami skolininkės vardu veikiančiam kuratoriui, o tai, kad apeliantė minėta teise nepasinaudojo, lėmė ne antstolės procesiniai pažeidimai, o pačios apeliantės faktinis nedalyvavimas procese ir duomenų apie gyvenamąją vietą nepateikimas, gyvenamosios vietos nedeklaravimas (tai ir tapo teisiniu pagrindu paskirti kuratorių). Be to, vykdymo bylų duomenys patvirtina, kad apeliantė turi neįvykdytų turtinių įsipareigojimų pagal kelis vykdomuosius dokumentus ir su kreditoriais neatsiskaito ilgą laiką, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ji būtų operatyviai padengusi skolas ir išsaugojusi turtą.

Nepagrįstais pripažintini ir apeliantės argumentai, kad vykdymo proceso metu buvo sumokėtos lėšos skoloms padengti, tačiau, nepaisant to, buvo realizuotas jai priklausantis nekilnojamasis turtas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į nutarties 27-28 punktuose nurodytas aplinkybes, iš kurių matyti, jog antstolės kontoroje buvo vykdomas individualus ir savarankiškas kiekvienos iš pareiškėjų skolų išieškojimas pagal visiškai skirtingus vykdomuosius dokumentus. Pabrėžtina, jog apeliantės žemės sklypas iš varžytynių buvo parduotas 2025 m. balandžio 17 d., siekiant padengti išskirtinai jos pačios asmeninius įsiskolinimus, kurie tuo metu buvo nepadengti. Aplinkybė, kad pareiškėja M. M. 2026 m. sausio 14 d. įmokėjo 7 789,01 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji padengė apeliantės skolas. Priešingai, pareiškėjos M. M. sumokėtos lėšos buvo nukreiptos būtent į jos asmeninių įsipareigojimų vykdymą. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, dvigubo išieškojimo faktas vykdomosiose bylose nėra nustatytas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė vykdė turto realizavimo procesą laikydamasi imperatyvių išieškojimo tvarką reglamentuojančių teisės normų, o apeliantės interesai vykdymo procese buvo visiškai užtikrinti per teismo paskirtą kuratorių. Apeliantė atskirojo skundo motyvais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.