Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. spalio 20 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), BK 25 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, tuo, kad organizavo „D.“ ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinės medžiagos kontrabandą, tuo, kad būdamas „D.“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu ir vienu iš organizatorių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais, ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusiais ir kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų — siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, šios medžiagos kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir iš jos, taip pat tuo, kad būdamas „D.“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu ir vienu iš organizatorių, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais, ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais ir kitais ikiteisminio tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. spalio 9 d. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų — kanapių dervos (hašišo) — įgijimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos Karalystės per Europos valstybių teritoriją į Lenkijos Respubliką ir laikymą Lenkijos Respublikoje, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą iš Lenkijos Respublikos į Rusijos Federaciją, neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų realizavimą Rusijos Federacijoje.

Be to, D. P. yra kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas „D.“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir jais disponavo.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi kaltinamojo D. P. gynėjo skundą, įvertinusi skundo nagrinėjimui aktualius baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 19 d. nutartis, kuria kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, D. P. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą trijų mėnesių laikotarpiui, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų, nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Pagrįstai skundžiamojoje nutartyje apygardos teismas pažymi, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, objektų apžiūrų bei kratos protokoluose, specialisto išvadose (dėl narkotinių medžiagų, šaunamųjų ginklų, DNR), tarnybiniuose pranešimuose, Europolo kanalo pasikeitimo informacija pranešimuose, informacijoje, gautoje Prancūzijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Lenkijos Respublikos pagal Europos tyrimo orderius ir vykdant tarptautines teisinės pagalbos prašymus, taip pat kitoje bylos medžiagoje.

Kaip jau ne kartą pasisakyta nutartyse, priimtose nagrinėjant skundus dėl D. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo, šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys vertinami tik ta apimtimi, kiek tai yra reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti D. P. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, dėl ko egzistuoja pagrindas kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei nustatomos suėmimo skyrimo (ar jo termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju D. P., be kitų nusikaltimų padarymo, yra kaltinamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimu, vadovavimu jo veiklai, disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Už šių nusikalstamų veikų padarymą gresia itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, iš kurių ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas D. P. nagrinėjamu atveju pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Pagal EŽTT praktiką, sprendžiant apie bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų turi būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo, ypatingą dėmesį skiriant asmens charakteriui, jo moralei, turimam turtui, ryšiams su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautiniams kontaktams (pvz., EŽTT 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje Gabor Nagy prieš Vengriją Nr. 2).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą – D. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir už jas gresiančių bausmių griežtumą. Nors nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą įvertino tinkamai kartu su kaltinamojo socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis aplinkybėmis.

D. P. turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, kurie šiuo metu gyvena ir lanko ugdymo įstaigas Lietuvoje. Nekyla abejonių, kad šiuo metu kaltinamojo šeima, kurdama gyvenimą Lietuvoje, čia nuolat stiprina savo socialinius ir ekonominius ryšius. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia aplinkybės dėl D. P. turimų ryšių užsienyje, kuriais jis, norėdamas išvengti itin griežtos gresiančios laisvės atėmimo bausmės, galėtų pasinaudoti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ilgą laiką D. P. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje, o Prancūzijoje. Iš D. P. pareikštų kaltinimų matyti, kad jis kaltinamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kurio veikla apėmė Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Nyderlandus, Belgiją, Šveicariją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Albaniją, Švediją, Norvegiją, Suomiją, Daniją, Islandiją, Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą, Centrines Azijos šalis, Pietų Amerikos šalis, JAV, Japoniją, organizavimu ir vadovavimu jam. Byloje taip pat yra duomenų, patvirtinančių, kad D. P. įgijo nekilnojamojo turto Rusijos Federacijoje, kreipėsi į Rusijos banką dėl kaupiamosios sąskaitos atsidarymo. Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina D. P. turimus, tiesioginius ar galimus per kitus asmenis, ryšius užsienio valstybėse, kurie jam gali tapti paskata vengti šiuo metu vykstančio teisminio proceso bei galimai apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės suvaržymų.

Be to, kaip pagrįstai pažymėjo žemesnysis teismas, D. P. šioje byloje taip pat yra pareikšti kaltinimai organizavus ir asmens tapatybės dokumentų – Ukrainos Respublikos pasų suklastojimą. Pareikštuose kaltinimuose nurodoma, kad tam tikslui D. P. buvo pagamintas ir išduotas suklastotas tikras Ukrainos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ukrainos Respublikos kelionės pasas Nr. (duomenys neskelbtini) O. K. vardu, su juose esančiomis D. P. nuotraukomis. Taip pat nurodoma, kad gavęs suklastotus tikrus Ukrainos Respublikos pasus, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki jo sulaikymo Prancūzijos Respublikoje, D. P. minėtais dokumentais nusikalstamais tikslais disponavo: juos laikė, gabeno ir panaudojo įvairiose šalyse. Europolo Siena apsikeitimo informacija kanalu gauti duomenys taip pat patvirtina, kad D. P. yra gavęs minėtus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus kaip Ukrainos Respublikos pilietis – O. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi D. P. sulaikymo aplinkybės, pareikštų kaltinimų pobūdis bei gauti duomenys iš kompetentingos Europos Sąjungos institucijos, suteikia pakankamo pagrindo manyti, jog D. P. turi prieigą ir galimybę gauti padirbtus asmens dokumentus, kas gali palengvinti kaltinamajam jo pabėgimą (pasislėpimą).

Gynėjas skunde akcentuoja, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, kad abu kaltinamojo D. P. vaikai šiuo metu Lietuvoje mokosi anglų kalba ir, remdamasis šia aplinkybe, grindė taikomos griežčiausios kardomosios priemonės būtinumą. Sutiktina su skundo argumentu, kad D. P. vaikams taikomo ugdymo ypatumai nėra tiesiogiai susiję su šiuo metu nustatinėjama kaltinamojo pabėgimo nuo teismo rizika, tačiau neatmestina, jog D. P. šeimos jau turima integracijos patirtis užsienio valstybėje, galėtų kaltinamąjį paskatinti, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo atveju, bėgti ir pasislėpti užsienyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad D. P. Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto bei paleidimo iš suėmimo atveju, jis būtų įdarbintas, nėra laikytinos pakankamomis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Be to, kaip pagrįstai nurodė žemesnysis teismas, D. P. nekilnojamam turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taip pat neatmestina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jis galimai bus paimtas valstybės nuosavybėn.

Kaltinamojo gynėjas skunde akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog D. P. iki sulaikymo būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, jog pasislėptų nuo teisėsaugos institucijų ir išvengtų baudžiamojo proceso, taip pat bėgti ar slėptis nuo proceso trukdytų kaltinamojo itin pablogėjusi sveikatos būklė ir būtina medikų priežiūra. Tačiau, kaip jau buvo pasisakyta nutartyse, priimtose nagrinėjant skundus dėl D. P. taikomo suėmimo, šios aplinkybės, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, nepaneigia rizikos, kad tokie veiksmai gali būti atlikti ateityje ir negali savaime būti pagrindu skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, įvertinęs ne tik kaltinamajam D. P. gresiančios bausmės griežtumą, tačiau atsižvelgęs ir į kitus pirmiau aptartus veiksnius, pagrįstai konstatavo, jog vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad egzistuoja tikimybė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, jog būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Kaip jau minėta, D. P., be kitų nusikalstamų veikų, yra kaltinamas organizavęs ir vadovavęs ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kurio viena iš pagrindinių veiklų buvo disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų dideliu mastu. Kaltinamajam inkriminuotas laikotarpis apima pakankamai ilgą laiko tarpą nuo 2014 m. iki 2022 m. Be to, D. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su ilgalaikiu materialinės naudos gavimu. Nusikaltimai, kurių padarymu D. P. yra kaltinamas, buvo kruopščiai suplanuoti, gerai organizuoti bei apėmė nuodugniai koordinuotus asmenų veiksmus ne vienoje užsienio valstybėje. Nekyla abejonių dėl to, kad nusikaltimai galimai buvo planuojami bei koordinuojami ne tik tiesioginių susitikimų metu, bet ir nuotoliu, pasitelkiant įvairias ryšio palaikymo priemones. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad galimai nusikalstamo susivienijimo veikla buvo tęsiama net ir po dalies narkotinių medžiagų sulaikymų. Todėl neatmestina, kad švelnesnės kardomosios priemonės ar jų viseto D. P. taikymas, jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikytų. Nors byloje yra duomenų, kad D. P. dirbo, tačiau įvertinus prabangų D. P. ir jo šeimos gyvenimo būdą bei jo iš veiklos UAB „S.“ gautas pajamas, galima spręsti, kad būtent piniginės lėšos, galimai gautos iš nusikalstamos veikos, buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis.

Sutiktina su gynėjo skundo argumentu, kad byloje esantys duomenys apie D. P. turėtą, tačiau jau išnykusį teistumą, negali būti vertinami kaip absoliuti sąlyga, patvirtinanti galimą kaltinamojo naujų nusikalstamų veikų darymą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, duomenys apie D. P. teistumą praeityje, vis dar išlieka pakankamai reikšmingi, vertinant kaltinamojo asmenybę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. P. praeityje buvo teisiamas ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Šie duomenys sustiprina manymą, kad D. P. yra linkęs nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Nors Lietuvos kalėjimų tarnybos viršininko 2026 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. NSN-25-423 dėl skatinimo priemonės skyrimo D. P. patvirtina, kad jis šiuo metu yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, jas vertinant kartu su nusikaltimų, dėl kurių galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu, gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme bei kitais duomenimis, nėra pakankamos D. P. pripažinti asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo šiuo metu būti paleistam. Todėl teisėjų kolegija, vertindama šias aplinkybes, pritaria apygardos teismo išvadai, kad yra pagrindas manymui, jog kaltinamasis D. P. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo D. P. gynėjas skunde kaip vieną iš pagrindinių motyvų, kodėl jo ginamajam turi būti panaikintas griežčiausios kardomosios priemonės taikymas, nurodo D. P. sveikatos būklę ir tvirtina, kad suėmimo metu kaltinamajam nėra užtikrinama būtina ir reikalinga sveikatos priežiūra, o jo buvimo suėmime sąlygos yra tiesiogiai susijusios su nuolatiniu kaltinamojo sveikatos blogėjimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam D. P. nustatytas (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, nuo 2024 m. gegužės 14 d. numatyta, kad kai valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose įstaigos nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikia, šios paslaugos suimtiesiems gali būti teikiamos arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Taigi spręsti, kad D. P., esant suimtam, negali būti užtikrinta tinkama ir būtina sveikatos priežiūra, nėra pagrindo.

Kaip pagrįstai pažymima skunde, BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad procesiniame sprendime, kuriuo skiriamas suėmimas, būtina nurodyti ne tik suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas, tačiau ir faktines aplinkybes bei motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, mastą, sunkumą bei pavojingumą, D. P. inkriminuotą vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, gresiančios bausmės dydį bei kitus bylos duomenis, pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad šioje proceso stadijoje kitų, BPK XI skyriuje įtvirtintų kardomųjų priemonių ar jų komplekso, taikymas kaltinamajam nebūtų efektyvus. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad už D. P. yra įmokėtas 200 000 Eur dydžio užstatas, kuris, pareikštų kaltinimų kontekste, negali būti pripažintas pakankamai reikšmingu ir, nagrinėjamu atveju, galinčiu užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį. Taigi, šioje baudžiamojo proceso stadijoje užstatas nei kaip savarankiška kardomoji priemonė, nei kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis nepadės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, iš byloje duomenų matyti, kad kaltinamieji ryšius palaikė susirašinėjimo platformose, todėl net ir maksimaliai apribojus D. P. judėjimo galimybes švelnesnėmis kardomosios priemonėmis, jų taikymas neužtikrintų kaltinamojo sulaikymo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Įvertinus kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimą įtakojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. P. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (užstatą, namų areštą, intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti), šiuo metu nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT praktikoje, vertinant asmenims taikomo suėmimo teisėtumą ir proporcingumą narkotikų prekybos bylose, iš esmės pripažįstama šių nusikaltimų ir kovos su jais sunkumo reikšmė nustatant naujų analogiškų nusikaltimų padarymo pavojų kaip suėmimo pagrindą (pvz., EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Sergey Denisov prieš Rusiją; 2021 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Ryazanov prieš Rusiją; 2019 m. kovo 26 d. sprendimas byloje Velečka ir kiti prieš Lietuvą), todėl nagrinėjamu atveju ir šioje proceso stadijoje teisėjų kolegija įžvelgia pagrindą tęsti kaltinamajam taikomo suėmimo terminą ir taip užtikrinti viešąjį interesą – apsaugoti visuomenę nuo galimų itin pavojingų nusikalstamų veikų ir įvykdyti teisingumą. Teismo vertinimu, šie interesai nusveria kaltinamojo interesus ir yra būtini, nes kitomis priemonėmis, bent jau šiuo metu, jų užtikrinti nėra galimybių.

Svarbu pažymėti, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Griežčiausia kardomoji priemonė D. P. taikoma beveik ketverius metus. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl asmeniui per ilgai taikomos kardomosios priemonės trukmės.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO 2) matyti, kad šiuo metu baudžiamojoje byloje teismo posėdžiai vyksta intensyviai ir yra suplanuoti iki 2027 m. birželio mėnesio. Pakankamai operatyvus bylos nagrinėjimas leidžia spręsti, kad D. P. taikomi suvaržymai netruks neribotą laiką. Esant aptartiems duomenims, D. P. laisvės suvaržymas, siekiant apsaugoti visuomenę, įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų, vis dar yra pateisinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju D. P. taikomo suėmimo bendra trukmė nėra per ilga, o taikomos kardomosios priemonės pobūdis yra adekvatus galimai padarytų nusikaltimų sunkumui bei viešojo intereso užtikrinimui. Priešingai nei tvirtina gynėjas, tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Konvencijos ar BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

Sutiktina su gynėjo skundo argumentu, kad ilgą laiką tęsiant griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą, kas kartą sprendžiant dėl tolesnio jos taikymo pagrįstumo, byloje esančios aplinkybės turi būti vertinamos iš naujo, jas vertinant taikomo suėmimo trukmės kontekste. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog skundžiamoje nutartyje pasikartoja tam tikri argumentai bei motyvai iš ankstesnių nutarčių, kuriomis buvo pratęstas D. P. taikomo suėmimo terminas, nedaro skundžiamos nutarties savaime neteisėta, nepagrįsta bei nereiškia, kad svarstant klausimą dėl tolesnio kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, duomenys nebuvo iš naujo analizuojami ir vertinami.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje D. P. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 19 d. nutartimi kaltinamajam D. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. spalio 20 d.