Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Laisvė Jakšienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PAR1 pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, pareikšto suinteresuotiems asmenims SUA1 , SUA2 , SUA3 ir akcinei bendrovei Turto bankas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja PAR1 (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama dėl svarbių priežasčių atnaujinti pareiškėjai terminą priimti palikimą po jos tėvo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini). Jis testamento sudaręs nebuvo, todėl pareiškėja ir kiti jo vaikai, kaip pirmos eilės įpėdiniai paveldi po tėvo mirties likusį turtą pagal įstatymą. Kai pareiškėjos tėvas mirė ji buvo nepilnametė, jai tuo metu buvo 15 metų. Tuo metu prieš keletą metų ji buvo netekusi motinos, todėl po tėvo mirties jai buvo nustatyta rūpyba. Mirus tėvams ji patyrė stiprų netekties skausmą ir tuo metu dėl savo amžiaus bei dvasinės būsenos negebėjo suprasti paveldėjimo klausimų. Nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. jai buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir jos laikinuoju rūpintoju buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), o 2022 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jai nustatyta nuolatinė rūpyba ir rūpintoja paskirta (duomenys neskelbtini). 2026 m. balandžio mėnesį giminaitė pareiškėją informavo, kad paveldėjimo klausimai po tėvo mirties liko neišspręsti ir paragino juos tvarkytis. Tuomet ji sužinojo, kad nei tėvas po motinos mirties, nei rūpintojai po tėvo mirties neatliko tinkamai savo pareigų atstovaujant pareiškėjos interesus. Su brolio sutikimu, pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl motinos palikimo priėmimo. Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą niekam neišduotas, tačiau pareiškėjai notaras atsisakė priimti ir patvirtini pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, kadangi buvo praleistas trijų mėnesių terminas pareiškimo padavimui. Pareiškėja pažymi, kad terminą ji praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Pareiškėjos nuomone, tai, kad jos rūpintojai laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo. Nors bylos nagrinėjimo metu pareiškėja yra pilnametė, tačiau jos tėvas mirė jai būnant 15 metų amžiaus, dar tris metus po tėvo mirties ji buvo nepilnametė, todėl neturėjo jokios galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo pripažinti, kad palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sulaukus pilnametystės, pareiškėja visą laiką ir dėmesį skyrė mokslams, kadangi anksti netekus abiejų tėvų, savimi pasirūpinti ji turėjo pati, jai labai svarbu įgyti išsilavinimą, kad užsitikrintų geresnę ateitį. Natūralu, kad neturėdama teisinių žinių ir gyvenimiškos patirties vos sulaukusi pilnametystės nesuprato apie savo pažeistas teises ir tik dabar kreipiasi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėja nurodo, kad termino atnaujinimas reikalingas tam, kad notaras galėtų jai, kaip įpėdiniai, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, paveldėtą po tėvo mirties. Pareiškėjai nėra žinoma ar jos tėvas turėjo kreditorinių įsipareigojimų, todėl norėtų priimti palikimą su apyrašu. Jos žiniomis, tėvas turėjo ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendraturčiai dabar jie yra su broliu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, termino praleidimo priežastis prašo pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui priimti.

Suinteresuoti asmenys SUA1, SUA2 ir SUA3 atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai.

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Turto bankas pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad AB Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, gavo pranešimą dėl galimo palikėjo (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, AB Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašo bylą nagrinėti AB Turto banko atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas ištuokoje. Mirusysis turėjo keturis vaikus: SUA1 , gimusią (duomenys neskelbtini) ; SUA2 , gimusį (duomenys neskelbtini); SUA3, gimusį (duomenys neskelbtini), ir PAR1, gimusią (duomenys neskelbtini), kuri yra pareiškėja. Bylos duomenys patvirtina, jog po (duomenys neskelbtini) mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (Panevėžio rajono 3-ojo notaro biuro 2026 m. birželio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinių prašymą pratęsti (atnaujinti) terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (atnaujinimo). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido, nes palikėjo mirties momentu pareiškėja buvo nepilnametė, t. y. 15 metų amžiaus. Pagal CK 2.8 straipsnio 1 dalį, nepilnamečiai nuo keturiolikos metų iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Palikimo priėmimas vertinamas kaip vienašalis sandoris, kuriam atlikti reikalinga abiejų pusių – tiek paties nepilnamečio, tiek jo teisėtų atstovų (rūpintojų) – suderinta valia ir aktyvūs veiksmai. Atsižvelgiant į pareiškėjos amžių (15 metų) palikimo atsiradimo metu, ji objektyviai neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir procesinio teisinio subjektiškumo, kad galėtų savarankiškai, be rūpintojų pagalbos, realizuoti savo paveldėjimo teises įstatyme nustatytu laiku.

Pareiškėja nurodo, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. jai buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir jos laikinuoju rūpintoju buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), o Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja buvo paskirta (duomenys neskelbtini). Taigi įstatyminė pareiga užtikrinti nepilnametės interesų apsaugą ir atlikti reikiamus teisinius veiksmus teko jos rūpintojams (CK 3.163 straipsnis). Bylos aplinkybės rodo, kad pareiškėjos rūpintojai šios pareigos neatliko ir per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnametės vardu. Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad teisėtų atstovų pasyvumas ar neveikimas negali būti interpretuojamas prieš nepilnamečio vaiko interesus ir negali atimti iš jo teisės į paveldimą turtą. Rūpintojų neveikimas yra išorinės, nuo pačios nepilnametės valios nepriklausiusios aplinkybes, sudarančios savarankišką pagrindą praleistam terminui atnaujinti.

Pažymėtina, kad pareiškėja, sulaukusi pilnametystės ir sužinojusi apie įstatymų nustatyto termino praleidimą, per protingą terminą pati aktyviai ėmėsi ginti savo pažeistas teises ir kreipėsi į teismą, todėl konstatuotina, kad laiko tarpas nuo visiško civilinio veiksnumo įgijimo iki pareiškimo pateikimo nėra perteklinis ar neprotingas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nepilnametystė palikimo atsiradimo momentu ir jos rūpintojų neveikimas yra objektyvios, svarbios ir pateisinamos priežastys, sukliudžiusios jai laiku priimti palikimą. Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra įsitikinęs, jog terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50, 5.57 straipsniai). Suinteresuotas asmuo AB Turto bankas pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo byloje nepateikta, nenustatyta, kad termino atnaujinimas neproporcingai pažeistų kitų asmenų teises.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir atnaujina pareiškėjai praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo (duomenys neskelbtini) mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Pareiškėjai 2026 m. balandžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) skirta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai PAR1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal palikėjo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.