Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-11-09 · Civilinė byla Nr. e2S-685-1136/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-09
Bylos Nr.
e2S-685-1136/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10494-2026-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Loreta Miltenytė
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-685-1136/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10494-2026-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.6.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dabkus, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. M. pateikė skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio priskaičiuotus mokesčius; grąžinti iš jos pensijos išskaičiuotas sumas; pateikti išsamų paaiškinimą bei dokumentus, pagrindžiančius atliktus veiksmus ir priskaičiuotas išlaidas.

Nurodė, kad ji apie skolą, teismo sprendimą bei vykdymo procesą nebuvo informuota nei registruotu laišku nei kitomis ryšio priemonėmis.

Aiškino, jog buvo pažeista jos teisė į gynybą, nes ji negavusi informacijos apie teismo procesą, neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų, ginčyti reikalavimo ar pasinaudoti kitomis teisėmis, kurias garantuoja įstatymai. Teigė, kad išieškojimo veiksmai buvo pradėti nesilaikant proporcingumo ir skaidrumo principų – išskaitos iš pensijos buvo vykdomos jai nežinant, nepaaiškinus jų pagrindo, dydžio ar trukmės.

Nurodė, jog kyla abejonių dėl antstolio išlaidų pagrįstumo, nes faktiniai vykdymo veiksmai nebuvo atlikti arba apie juos ji nebuvo informuota, todėl nėra aišku kokiu pagrindu šios išlaidos buvo apskaičiuotos ir jai priskirtos. Teigė, kad jos gyvenamoji vieta yra oficialiai deklaruota, o kontaktiniai duomenys pateikti atsakingoms institucijoms, todėl prieš pradedant vykdyti išskaitas iš pensijos, ji turėjo būti tinkamai ir laiku informuota apie visus susijusius veiksmus.

Antstolis Mindaugas Dabkus 2026 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S-26-28-12200 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visos vykdymo išlaidos, kurios atsirado atliekant antstolio vykdymo veiksmus, buvo apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, todėl sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos deklaratyviais teiginiais dėl vykdymo išlaidų neteisėtumo ir/ar neteisingumo.

Pažymėjo, jog 2022 m. lapkričio 10 d. vykdomajame rašte buvo nurodytas skolininkės adresas (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas ir 2022 m. lapkričio 22 d. išieškotojos pateiktame prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2022 m. gruodžio 28 d. turto arešto akte nurodyta, jog skolininkės gyvenamoji vieta – Jungtinė Karalystė, o areštuoto turto adresas yra (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas) bei (duomenys neskelbtini) (garažo boksas). Atsižvelgdamas į pateiktą informaciją teismas darė išvadą, jog antstolis turėjo teisę priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vykdomosios bylos dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis adresu, kuris buvo nurodytas vykdomajame dokumente bei išieškotojos pateiktame prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau grįžo neįteikti. Be to, 2022 m. lapkričio 23 d. patvarkyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100,00 eurų, išieškojimo Nr. S-22-28-33452 (išsiųstas registruota pašto siunta), skolininkei buvo išaiškinta, jog kiti procesiniai dokumentai jai bus įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis per Antstolių informacinę sistemą. Taip pat pareiškėjai buvo išaiškinta teisė pateikti antstoliui prašymą dėl procesinių dokumentų siuntimo nurodytu elektroninio pašto adresu bei pateikti prašymą dėl procesinių dokumentų siuntimo elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurie turėtų būti siunčiami registruota pašto siunta. Teismas nenustatė, kad minėtomis teisėmis pareiškėja būtų pasinaudojusi.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatė, jog administracinėje byloje Nr. eI-5358-535/2022 pareiškėja apie teisminį procesą buvo informuota registruotomis pašto siuntomis adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtu adresu skolininkei įteikti procesinių dokumentų nepavyko, taip pat nebuvo rasta duomenų apie jos darbovietę bei iš Gyventojų registro duomenų teismas nustatė, jog ji yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti laikantis CPK 130 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje. Teismas sprendė, jog pareiškėja apie teisminį procesą buvo informuota tinkamai, o antstolis nebuvo atsakingas už procesinių dokumentų siuntimą/įteikimą skolininkei teisminio proceso metu.

Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja, gyvendama kitoje šalyje ir žinodama, jog Lietuvoje turi nekilnojamo turto – garažo boksą, už kurį atsiranda/gali atsirasti tam tikros prievolės, t. y. rinkliavos, galėjo aktyviau domėtis savo turtu bei iš jo kylančiomis pareigomis. Be to, pareiškėja visą aktualią vykdomosios bylos informaciją galėjo gauti prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos, o aktualią administracinės bylos informaciją rasti specialiame www.teismai.lt tinklapyje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš Gyventojų registro duomenų galima matyti tik tai, jog pareiškėja yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, bet šioje sistemoje nėra rodomas jos konkretus gyvenamosios vietos adresas minėtoje šalyje; tuo labiau, jog nei teismai, nei antstolis neturėjo/neturi pareigos ieškoti asmenų, išvykusių iš Lietuvos, jų aktualių adresų užsienio valstybėse.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad antstolis Mindaugas Dabkus nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir gražinti bylą nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą; pripažinti vykdymo procesą neteisėtu dėl esminių procesinių pažeidimų; pripažinti nepagrįstomis ir neproporcingomis vykdymo išlaidas, susidariusias dėl netinkamo informavimo ir formalaus vykdymo proceso administravimo.

Teigia, kad antstolis privalėjo aktyviai nustatyti skolininkės buvimo vietą, naudotis visais prieinamais registrais, užtikrinti realų ir veiksmingą dokumentų įteikimą. Pažymi, jog buvus gautam aiškiam grąžinimui, nebuvo imtasi jokių papildomų veiksmų. Laiko, kad pakartotinis siuntimas į žinomai netinkamą adresą, nepaisant jo grąžinimo reiškia nesąžiningą procesinį elgesį, neproporcingą vykdymo būdą bei faktinį teisės į gynybą apribojimą.

Tvirtina, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnis (teisė į teisingą teismą), nes dokumentai nebuvo įteikti realiai pasiekiamu adresu, antstolis ignoravo žinomą įteikimo negalimumą, o apeliantė apie procesą sužinojo tik po kelių metų.

Nurodo, jog nebuvo informuota apie Vilniaus atliekų mokesčio taikymą garažams, nes negalėjo žinoti apie prievolės atsiradimą, jos ginčyti ar vykdyti savanoriškai, nes gyveno užsienyje ir objektu nesinaudojo.

Aiškina, kad apie vykdymo proceso talpinimą Antstolių informacinėje sistemoje jai nebuvo žinoma, apie tokią sistemą jį nežinojo, objektyviai negalėjo susipažinti su duomenimis, nebuvo jai užtikrintas realus informavimas apie vykdymo veiksmus. Teigia, jog dėl formalaus dokumentų įteikimo, buvo nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos, kurių būtų galima buvę išvengti tinkamai apeliantę informavus apie skolos egzistavimą ir vykdymo pradžią.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

Dėl skundžiamos nutarties

Nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 23 d. antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0028/22/01893 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI-5358-535/2022 dėl 55,51 Eur skolos ir 2,93 Eur delspinigių išieškojimo iš A. M. savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai. 2026 m. balandžio 7 d. antstolis Mindaugas Dabkus priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-28-11473 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-28-11474. Minėti patvarkymai buvo išsiųsti A. M. elektroniniu paštu.

Apeliantė, nesutikdama su antstolio apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio priskaičiuotus mokesčius, grąžinti iš jos pensijos išskaičiuotas sumas bei pateikti išsamų paaiškinimą bei dokumentus, pagrindžiančius atliktus veiksmus ir priskaičiuotas išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs antstoliui nepažeidus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikus teisėta ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuoja tuo, kad dokumentai buvo įteikti netinkamai bei pavėluotai, dėl ko pažeista jos teisė į teisingą teismą, vykdant formalų dokumentų įteikimą, buvo nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės atskirojo skundo turiniu, daro išvadą, jog minėtas dokumentas buvo parengtas pasinaudojant dirbtinio intelekto įrankiu, atskirajame skunde nenurodant konkrečių aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas, apeliantės vertinimu, netinkamai įvertino ir padarė klaidingas išvadas.

Vertinant apeliantės teiginius dėl netinkamo jos informavimo apie pradinės prievolės atsiradimą bei egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog teismo procesinio sprendimo vykdymo procese nėra nagrinėjamas prievolės atsiradimas, jos pagrįstumas, todėl nėra jokio pagrindo plačiau pasisakyti minėtu aspektu.

Apeliantė teigia, kad buvo pažeista EŽTK 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą teismą, tačiau nedetalizuoja, kokiame procese ši teisė buvo, jos manymu, pažeista. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, vertinami tik antstolio veiksmai, jų teisėtumas ir atitiktis įstatymų reikalavimams, bet ne teismo procesinio sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, priėmimo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, apeliantės teisė į teisingą teismą nebuvo pažeista, nes apeliantė, gavusi iš antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-28-11474, nedelsdama pasinaudojo teise teikti skundą dėl antstolio veiksmų, ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, papildomai teikė rašytinius paaiškinimus.

Taip pat apeliantė atskirajame skunde daug dėmesio skiria jai skirtų pašto siuntų grąžinimo su prierašu „Garažai“ faktams, ką vertina kaip nepagrįstai didinančius vykdymo išlaidas.

Nėra ginčo, kad antstolio siųsti jo parengti procesiniai dokumentai apeliantei grįžo neįteikti, nurodžius, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra garažai. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog toks įrašas atsirado tik gavus neįteiktus 2022 m. gruodžio 28 d. antstolio parengtus procesinius dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad ir toliau antstolis būtų siuntęs minėtu adresu savo procesinius dokumentus. Šiuo atveju apeliantės teiginiai dėl tokiu adresu siųstų pašto siuntų įtakos vykdymo išlaidoms nepagrįsti.

Apeliantė teigia, kad antstolis turėjo aktyviai imtis veiksmų tam, kad apeliantė būtų tinkamai informuota apie vykdymo procesą.

Nustatyta, kad apeliantė yra deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Gyventojų registre nėra nurodytas konkretus apeliantės gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adresas. Nors ir apeliantės manymu, antstolis galėjo sužinoti tikslų jos adresą, tačiau nenurodo jokių duomenų, kur konkrečiai antstolis turėjo rasti jos tikslų adresą užsienio valstybėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolis savo veikloje veikia laikydamasis įstatymų reikalavimų ir naudojasi tomis teisėmis, kurias suteikia antstolio veiklą nustatantys teisės aktai. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų netinkamą antstolio Mindaugo Dabkaus veikimą.

Kadangi apeliantė nepateikia jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų, apeliacinės instancijos teismas neapsisako dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo.

Kiti atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai vertintini kaip neturintys esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Miltenytė