Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „PST GROUP” ieškinį dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kondena“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 3.1.1 punktu, per 2 darbo dienas nuo Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumokėjo atsakovei 60 000,00 Eur avansą (toliau – Avansas). Pagal Sutarties 2.2 punktą, įrangos tiekimo grafikas turėjo būti toks: tekstiliniai ortakiai – 5 -ios gamintojo darbo savaitės nuo Avanso sumokėjimo, vėdinimo įrenginiai – 12-a gamintojo darbo savaičių nuo Avanso sumokėjimo ir oro aušintuvai -14-a gamintojo savaičių nuo Avanso sumokėjimo. Ieškovės prašymu, atsakovė 2025 m. rugsėjo 18 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad įranga bus pristatyta Sutartyje numatytais terminais, t. y. atsakovė nurodė, kad vėdinimo įrenginys bus pristatytas 43 -ią savaitę (atitinkamai iki 2025 m. spalio 24 d.), o vėsinimo blokai 45-ą savaitę (atitinkamai iki 2025 m. lapkričio 7 d.).

Atsakovė 2025 m. gruodžio 18 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad iš gamyklos gavo atsakymą, jog vėsintuvams dar negavo trūkstamų komplektuojančių dalių. Gamykla nuo 2025 m. gruodžio 22 d. išeina atostogų. Planuojamas įrenginių pristatymas 3 sausio savaitę. Vėdinimo įrenginiai yra pagaminti, tik atsakovė viršija gamyklos kredito limitą. Įrenginius paimti ir atvežti būtų galima pasirašius trišalę sutartį. Reaguodama į šią atsakovės pateiktą informaciją, ieškovė 2025 m. gruodžio 19 d. el. laišku paprašė iki 2025 m. gruodžio 22 d. pateikti daugiau informacijos apie įrangos užsakymą ir kaip įmanoma operatyviau organizuoti nuotolinį ieškovės, atsakovės ir įrangos gamintojo susitikimą.

Remdamasis gauta informacija apie tai, kad gamykla išeina atostogų, o įrenginiai negali būti pristatyti dėl trūkstamų dalių, ieškovė tiesiogiai kreipėsi į įrangos gamyklos atstovą UAB „Baltic master“ su prašymu nurodyti, ar atsakovė yra pateikusi jiems užsakymą. Vis dėlto, UAB „Baltic master“ nurodė, jog nors atsakovė atsiuntė gamyklai užsakymus ir gavo išankstines sąskaitas dar 2025 m. rugpjūčio mėn., tačiau, pasak atsakovės, jos negalėjo būti apmokėtos, nes atsakovė laukia papildomų Europos Sąjungos lėšų.

Gamykla 2025 m. gruodžio 23 d. papildomai informavo ieškovę, kad atsakovės nurodyta informacija apie tai, kad laukiama trūkstamų komponentų ir/ar kad įrenginiai jau yra pagaminti yra neteisinga. Be to, gamykla pažymėjo, jog nėra sudariusi jokio kredito limito susitarimo su atsakove, todėl negalima jo viršyti. Užsakymai niekada nebuvo paleisti į gamybą, nes atsakovė nesumokėjo avanso.

Įvertinusi tai, jog atsakovė ne tik nevykdo Pirkimo-pardavimo sutarties, bet ir nurodo ieškovei melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad įrenginiai neva jau yra pradėti gaminti, bet tariamai negali būti pristatyti, nes trūksta atitinkamų dalių, ieškovė 2025 m. gruodžio 23 d. išsiuntė pranešimą atsakovei dėl Pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir reikalavimą grąžinti Avansą. Pranešime dėl sutarties nutraukimo ieškovė pakartotinai nurodė atsakovei, kad atsakovė nepristatė Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos įrangos, nepateikė patikimos informacijos apie konkretų planuojamą įrangos pristatymo terminą, nepašalino esminio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo, todėl ieškovė, remdamasis tuo, kad atsakovės atliktas pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis – nutraukė sutartį nuo pranešimo dėl sutarties nutraukimo išsiuntimo dienos. Minėtu pranešimu ieškovė dar kartą paprašė atsakovės grąžinti Avansą.

Nesutikdamas su Pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimu, atsakovė 2026 m. sausio 8 d. atsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, jog ieškovei yra žinoma, kad gamykla atostogauja, todėl ieškovė neva neturi teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė pažymėjo, jog įranga tariamai yra pagaminta ir tariamai yra sandėliuojama bei gali būti pristatyta ieškovei. Nepaisant to, kad atsakovė laikėsi pozicijos, jog įranga neva yra pagaminta ir sandėliuojama, todėl gali būti pristatyta ieškovei, pastaroji iki šio ieškinio rengimo dienos nebuvo ir nėra pristatyta. Atitinkamai, akivaizdu, jog atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų įsipareigojimų nėra įvykdžiusi.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo ieškovės vienašališkai nutraukta dėl jos esminio pažeidimo, atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą, t. y. 60 000,00 Eur. Kadangi atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, skolos negrąžino, ieškovė prašo priteisti iš jos 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog visiškai palaiko ieškinio reikalavimus, ir papildomai paaiškino, kad Avanso iš atsakovės nėra atgavusi iki šiol, o visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes yra nurodžiusi ieškinyje. Taip pat prašė priteisti ieškovės proceso metu patirtų 3 254,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių detalizacija pateikta 2026 m. birželio 29 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ruošiant atsiliepimą paaiškėjo, jog atsakovė, dėl aplinkybių nesusijusių su šia byla, turi finansinių sunkumų ir net ir šios bylos laimėjimo atveju negalės įvykdyti visų finansinių įsipareigojimų. Dėl šios priežasties, nors atsakovė ir turi prieštaravimų dėl skolos priteisimo, nutarė papildomai nesibylinėti ir pripažino savo skolą ieškovei, o 2026 m. kovo 12 d. pranešimu paprašė pagalbos visai 60 000,00 Eur sumai bei informavo ieškovę, kad jei pagalba iš ieškovės, o taip pat ir kitų kreditorių nebus suteikta – atsakovė bus priverstas inicijuoti nemokumo procesą.

Ieškovės atstovė 2026 m. gegužės 8 d. pateikė rašytinę nuomonę, jog neplanuoja sudaryti su atsakove susitarimo dėl pagalbos teikimo.

Atsakovės atstovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Byloje gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovės atstovui. Teismas nenustatė kliūčių nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovės atstovui.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais, todėl taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma ir surašomi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2025 m. liepos 31 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo joje numatytomis sąlygomis teikti įrangą (Sutarties 2 punktas), o ieškovė įsipareigojo tinkamai pateiktą įrangą priimti ir apmokėti atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka. Sutartis įgaliotų šalių atstovų pasirašyta 2025 m. liepos 31 d ir rugpjūčio 1 d. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 3.1.1 punktu, per 2 darbo dienas nuo Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumokėjo atsakovei 60 000,00 Eur avansą. Sutarties 3.1.2 punkte šalys nustatė, kad bendra pateiktos įrangos kaina apima visas išlaidas, susijusias su jos pakavimu ir pristatymu. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi šį įsipareigojimą per sutartyje numatytus terminus savo transportu ir lėšomis pristatyti įrangą, atitinkančią Pirkimo-pardavimo sutarties prieduose nurodytus techninius reikalavimus (Sutarties 4.4.4 punktas). 2025 m. gruodžio 10 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją dėl vėluojančios įrangos pristatymo. 2025 m. gruodžio 23 d. ieškovė išsiuntė pranešimą atsakovei dėl Pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir reikalavimą grąžinti Avansą. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, įrangos ieškovei neperdavė, Avanso negrąžino. Atsakovė skolos ir jos dydžio neginčijo, atsiliepime nurodė, kad pripažįsta ieškinį.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityvią CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (Sutarties 4.4 punktas). Tinkamai įvykdžius šią prievolę, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo–pardavimo sutarties objektą. Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį nurodyta ir CK 6.317 straipsnyje, kiti straipsniai detalizuoja pardavėjo pareigos perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jų įvykdymą (daiktų perdavimo vieta ir momentas nustatyti CK 6.318 straipsnyje, daiktų perdavimo terminas – CK 6.319 straipsnyje, pardavėjo pareiga patvirtinti daiktų nuosavybės teisę aprašyta CK 6.321 straipsnyje). Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir pirkto daikto realų perdavimą. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ne tik veiksmus, kurie reikalingi daiktui faktiškai perduoti, bet ir daikto valdymo perdavimą pirkėjui, bei bet kokių pirkėjo valdymo teisės kliūčių pašalinimą, kad pirkėjas galėtų valdyti daiktą nuosavybės teise. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.

Jeigu sutartis numato, kad pirkėjas visą ar dalį kainos turi sumokėti iki daiktų perdavimo jam (išankstinis mokėjimas), tai pirkėjas kainą privalo sumokėti sutartyje nustatytu laiku (CK 6.315 straipsnio 1 dalis). Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą (CK 6.315 straipsnio 3 dalis).

Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė 60 000,00 Eur avansą atsakovei sumokėjo taip įvykdydama Sutarties 3.1.1. punkte numatytą įsipareigojimą. Tą patvirtina ir į bylą pateikti rašytinis įrodymas – 2025 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal Sutartį byloje nėra. Sutarties objekto, joje nurodytais terminais ir tvarka atsakovė ieškovei nepristatė. Šių aplinkybių neginčijo.

CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Esminiais pažeidimais laikoma tai, kad sutarties šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ar neįvykdymas duodą pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6. 305 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovei šiurkščiai pažeidus esminius sutartinius įsipareigojimus ir neperdavus Sutartyje numatytais terminais įrangos ieškovei, Sutartis buvo teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukta.

Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį.

Išnykus šalių sutartiniams teisiniams santykiams (Sutartį nutraukus), atsakovės gautas avansas neteko savo tikslinės paskirties ir teisinio pagrindo, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovei viską ką gavo pagal Sutartį, t.y. 60 000,00 Eur sumą (CK 6.221 straipsnio 1 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už bendrą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi 1 125,00 Eur žyminio mokesčio (įmokos įskaitymo Lietuvos teismų sistemoje LITEKO kodai ZP10914 (338,00 Eur) ir ZP24378 (787,00 Eur). Taip pat, ieškovė nurodo, kad patyrė 580,80 Eur teisinių išlaidų už teismo įsakymą parengimą, kurias grindžia 2026 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 548,80 Eur už ieškinio parengimą (2026 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos apmokėjimą patvirtinantis 2026 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymas).

Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgus į parengtų procesinių dokumentų turinį, tikėtinas laiko sąnaudas jiems parengti teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti už procesinių dokumentų parengimą suma yra protinga ir pagrįsta, todėl šias išlaidas kartu su ieškovės patirtomis išlaidomis žyminiam mokesčiui sumokėti, viso 3 254,60 Eur teismas priteisia iš atsakovės pilna apimtimi (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėjus teismo sprendimui apie tai ne vėliau kaip per tris darbo dienas informuotinas nemokumo bylą ((duomenys neskelbtini)) UAB „Kondena“ iškėlęs Vilniaus apygardos teismas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kondena“, juridinio asmens kodas 303163475, ieškovei akcinei bendrovei „PST GROUP“, juridinio asmens kodas 147732969, 60 000,00 Eur (šešiasdešimt tūkstančių eurų 00 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 254,60 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui apie tai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoti nemokumo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Kondena“ (byla Nr. (duomenys neskelbtini)) iškėlusį Vilniaus apygardos teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.