Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vaidai Matulionei, atsakovui ATS1 ,

žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui ATS1 dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu.

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir ieškovė arba VMI prie FM) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ATS1 (toliau – atsakovas) 2 540,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti el. paštu 2026 m. gegužės 8 d. vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi. Atsakovas per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dėl to, ieškovės prašymu, Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. gegužės 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7219-1206/2026 ieškinį tenkino visiškai.

2026 m. gegužės 28 d. atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2026 m. gegužės 26 d. sprendimą už akių. Nurodė, kad nesiekė vengti dalyvavimo procese ar ignoruoti teismo bei ieškovės reikalavimų. Po ieškinio gavimo aktyviai bendravo su VMI dėl galimos taikos sutarties sudarymo ir ginčo sprendimo taikiu būdu. Atsakovui buvo susidaręs pagrįstas įspūdis, kad vyksta derybos dėl taikaus susitarimo, todėl tikėjosi, kad byla nebus nagrinėjama priimant sprendimą už akių.

2026 m. birželio 14 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas, kuriame ji nurodo, jog nesutinka su atsakovo pateiktu prašymu peržiūrėti sprendimą už akių ir prašo šį prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepime nurodė, kad atsakovas nepateikia objektyvių ir svarbių priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusios jam laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovo argumentai dėl transporto priemonės vertės nepaneigia ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Žalos dydis buvo grindžiamas VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, o atsakovo pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis savaime nepaneigia ieškinyje nurodyto žalos apskaičiavimo pagrįstumo.

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartimi patenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimas už akių ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas.

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas ATS1 priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . VMI prie FM specialistui nuvykus rašte nurodytu automobilio laikymo adresu Sausio 13-osios g. 11, Vilnius, automobilio nerado. Ieškovė 2025 m. birželio 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupę dėl automobilio buvimo vietos patikslinimo ir perdavimo, o pastaroji kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus AVPK) dėl dingusio Automobilio tyrimo ir aplinkybių išaiškinimo. Ieškovė 2026 sausio 28 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupė raštą, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus AVPK Vilniaus penktasis policijos komisariatas procesinių veiksmų, susijusių su konfiskuoto automobilio dingimu, neatliks. VMI prie FM 2026 m. vasario 27 d. raštu kreipėsi į Vilniaus AVPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tikslingumo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnį. VMI prie FM 2026 m. kovo 16 d. gavo Vilniaus AVPK raštą, kuriuo informavo, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, kadangi remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-816 patvirtintų ieškomų transporto priemonių registro nuostatų 16 punktą, administracinio nusižengimo byloje konfiskuotos transporto priemonės nėra šio registro objektai, todėl nėra teisinio pagrindo skelbti automobilio paiešką. Akcinės bendrovės „Regitra“ duomenimis automobilio nuosavybės teisė 2026 m. vasario 20 d. buvo perleista kitam fiziniam asmeniui, todėl objektyviai nebeliko galimybės jo perimti valstybės nuosavybėn. Dėl šios priežasties VMI prie FM laikytina tinkama ieškove, turinčia teisę reikšti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Remiantis pateiktais dokumentais konfiskuotinas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nėra išsaugotas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarimas, kuriuo atsakovui paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, administracinio nusižengimo byloje negali būti įvykdytas. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutiniška automobilio (duomenys neskelbtini) vertė yra 2 540,00 Eur. Teismo posėdyje papildomai nurodė, kad negalėjo su atsakovu sudaryti taikos sutarties, nes atsakovas siūlė sumokėti mažesnę sumą, tuo tarpu ieškovė pagal teisės aktų reglamentavimą gali sudaryti taikos sutartį tik dėl sumos išdėstymo, bet ne dėl sumažinimo. Taip pat paaiškino, kad žalą apskaičiavo pagal vidutinę automobilio vertę, nustatytą VšĮ „Emprekis“, tuo tarpu automobilio pardavimo kaina neįrodo tikrosios automobilio vertės. Manė, kad automobilio vertę galėtų pagrįsti nepriklausomas turto vertinimas ar automobilių serviso išklotinės.

Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, manė, kad prašoma priteisti suma yra per didelė. Paaiškino, kad pats automobilį pirko lyg ir už 1 900 Eur. automobilis stovėjo nenaudojamas, be techninės apžiūros, turėjo daug defektų, nebuvo prasmės mokėti už jo remontą. Kadangi už stovintį automobilį nuolat reikėjo mokėti baudas po 120 Eur per mėnesį, nusprendė jį parduoti. Tvirtino, kad nežinojo, jog automobilis buvo konfiskuotas. Dokumentus gavo, bet neperskaitė iki galo. Automobilį pardavė kažkokiam žmogui, užsiimančiam automobilių perpardavinėjimu. Iš pradžių automobilio pirkimo pardavimo sutartyje įrašė, kad automobilio vertė 1 000 Eur. Tačiau tas žmogus pradėjo derėtis. Kadangi atsakovui nebuvo svarbu, už kiek automobilį parduos, svarbu, kad šis nebestovėtų ir nebereikėtų už jį mokėti baudų, sutiko parduoti automobilį už 400 Eur.

2026 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad automobilį pirko už 1 200 Eur, kaip ir nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje. Automobilis buvo važiuojantis, bet turėjo trūkumų. Papildomai į jį investavo dar apie 500 Eur, tačiau vis tiek automobilis labai „dūmijo“. Kai pirko automobilį, dar apie 6 mėn. galiojo techninė apžiūra. Jai pasibaigus, naujos techninės apžiūros praeiti nebepavyko. Norint pašalinti nurodytus trūkumus, vėl reikėjo investuoti apie 500 Eur, todėl nusprendė nusipirkti kitą automobilį. Šis taip ir stovėjo be techninės apžiūros.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2025 m. gegužės 8 d. priėmė nutarimą Administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) 1, kuriuo konfiskavo ATS1 priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , ir perėmė automobilį valstybės nuosavybėn. VMI prie FM specialistui nuvykus rašte nurodytu automobilio laikymo adresu Sausio 13-osios g. 11, Vilnius automobilio nerado. Ieškovė 2025 m. birželio 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupę dėl automobilio buvimo vietos patikslinimo ir perdavimo, o pastaroji kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus AVPK) dėl dingusio Automobilio tyrimo ir aplinkybių išaiškinimo.

Ieškovė 2026 sausio 28 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupė raštą, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus AVPK Vilniaus penktasis policijos komisariatas procesinių veiksmų, susijusių su konfiskuoto automobilio dingimu, neatliks. VMI prie FM 2026 m. vasario 27 d. raštu kreipėsi į Vilniaus AVPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tikslingumo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnį. VMI prie FM 2026 m. kovo 16 d. gavo Vilniaus AVPK raštą, kuriuo informavo, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, kadangi remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-816 patvirtintų ieškomų transporto priemonių registro nuostatų 16 punktą, administracinio nusižengimo byloje konfiskuotos transporto priemonės nėra šio registro objektai, todėl nėra teisinio pagrindo skelbti automobilio paiešką.

Akcinės bendrovės „Regitra“ duomenimis automobilio nuosavybės teisė 2026 m. vasario 20 d. buvo perleista kitam fiziniam asmeniui, todėl objektyviai nebeliko galimybės jo perimti valstybės nuosavybėn. Dėl šios priežasties VMI prie FM laikytina tinkama ieškove, turinčia teisę reikšti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Remiantis pateiktais dokumentais konfiskuotinas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nėra išsaugotas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarimas, kuriuo atsakovui paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, administracinio nusižengimo byloje negali būti įvykdytas.

2022 m. balandžio 29 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas ATS1 nupirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , iš MB „Gusas“ už 1 200 Eur.

2025 m. gegužės 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas ATS1 pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , MB VadAuto už 400 Eur.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutiniška automobilio (duomenys neskelbtini) vertė 2025 m. birželio mėnesį buvo 2 540,00 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė įgyjama konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą). Konfiskuotas turtas nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento tampa valstybės nuosavybe. Valstybei perimant sprendimu konfiskuotą turtą atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 straipsniai).

CK 6.246 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 straipsnio 1, 5 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR N-7576-2025 ATS1 nubaustas 220 Eur bauda už tai, kad Bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę, kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarytas pakartotinai. Taip pat skirtas administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Buvo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. priimtas nutarimas, kai nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK (duomenys neskelbtini)) už ANK 414 straipsnio 1 dalį – asmeniui skirtas įspėjimas. 2024 m. lapkričio 20 d. surašytas protokolas (ROIK (duomenys neskelbtini)) už 414 straipsnio 2 dalies pažeidimą. 2024 m. gruodžio 23 d. ATS1 įvykdė administracinį nurodymą – sumokėjo 140 eurų baudą. Apie pareigą pasirūpinti Sausio 13-osios g. 11, Vilniaus m. sav. bendro naudojimo vietoje laikoma neeksploatuojama ir (ar) palikta be priežiūros transporto priemone (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , ATS1 žinojo iš jam surašytų administracinių nusižengimų protokolų ir paskirtų nuobaudų, tačiau nesiėmė veiksmų automobilį patraukti ar kitaip išspręsti šį klausimą. Prieš bylos nagrinėjimą buvo paprašyta Viešosios tvarkos grupės patikrinti, ar ATS1 patraukė negalimą eksploatuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , iš bendrojo naudojimo teritorijos adresu Sausio 13-osios g. 11, Vilniaus m. sav. Viešosios tvarkos grupės vyr. specialistai 2025 m. gegužės 8 d. nuvykę adresu Sausio 13-osios g. 11, patvirtino, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš bendro naudojimo teritorijos Sausio 13-osios g. 11, Vilniaus m. sav. nepatraukta.

Į bylą pateikti dokumentai patvirtinta, jog konfiskuotinas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nėra išsaugotas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali būti įvykdytas. Atsakovas, įpareigotas išsaugoti turtą šios pareigos nevykdė, dėl to valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, patyrė turtinę žalą. Tarp valstybės patirtos žalos ir atsakovo pareigos tinkamo nevykdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovas yra atsakingas už valstybei padarytą žalą.

Ieškovė nurodo, jog atsakovas nevykdė pareigos perduoti valstybei 2 540,00 Eur vertės turtą, todėl iš atsakovo ieškovei, kaip valstybę atstovaujančiai institucijai, turėtų būti priteista 2 540,00 Eur žalos atlyginimo suma. Žala apskaičiuota pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, nurodant, kad jei transporto priemonė būtų išsaugota, ją pardavusi valstybė būtų galėjusi gauti būtent tokią sumą.

Atsakovas nurodo, kad transporto priemonė 2022 m. balandžio 29 d. buvo įsigyta už 1 200 Eur, vėliau buvo nepraeita techninė apžiūra, automobilis nebebuvo naudojamas. Mano, jog ieškovės nurodoma 2 540,00 Eur suma yra per didelė, nes transporto priemonė tiek nekainavo net perkant 2022 m.

Iš 2022 m. balandžio 29 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas ATS1 nupirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , iš MB „Gusas“ už 1 200 Eur. Iš pirkimo – pardavimo sutarties darytina išvada, kad transporto priemonė turėjo trūkumų, joje nurodyta, jog „trūkumai sužiūrėti“. Kaip matyti, jau transporto priemonės pirkimo metu, jos vertė (sumokėta kaina) pirkėjo ir pardavėjo buvo nustatyta 1 200 Eur, t. y. gerokai mažesnė, nei VšĮ „Emprekis“ duomenis nurodyta 2 540,00 Eur. Pažymėtina, jog tuo metu automobilis dar turėjo galiojančią techninę apžiūrą ir galėjo dalyvauti eisme.

Iš 2025 m. gegužės 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas ATS1 pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , MB VadAuto už 400 Eur. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį, kad pradinė transporto priemonės kaina buvo nurodyta 1 000 Eur, vėliau ši suma nubraukta, apačioje parašant sumą 400 Eur. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jam nebuvo svarbu, už kokią sumą parduos transporto priemonę, svarbu buvo, kad transporto priemonė nebestovėtų kieme ir atsakovas nebegautų naujų baudų. Pačioje pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyti jokie esminiai transporto priemonės trūkumai, dėl kurių būtų objektyvus pagrindas mažinti pradinę jo kainą daugiau kaip per pusę. Jokių paskaičiavimų, dėl kokių priežasčių transporto priemonės kaina galėjo būti sumažinta taip ženkliai, atsakovas teismui nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje tik nurodė, kad techninės apžiūros transporto priemonė nepraėjo, kadangi labai „dūmijo“, tačiau įrodymų, kiek tokio gedimo remontas kainuotų, atsakovas į bylą nepateikė.

Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas), automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė neįvykdė jai tekusios įrodinėjimo pareigos ir nepagrindė, jog žalos padarymo dieną automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vertė atitiko VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą kainą 2 540,00 Eur. Minėta, kad automobilį atsakovas įsigijo su trūkumais, ką patvirtina 2022 m. balandžio 29 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi sulygta transporto priemonės kaina – 1 200 Eur. Be to, 2025 m. gegužės 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu transporto priemonės dalyvavimas eisme buvo draudžiamas, kas taip pat mažino jos vertę. Nurodytų argumentų pagrindu nepagrįsta pripažintina ieškovės pozicija, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , buvo analogiškas VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytam automobiliui jo vertės prasme.

Kita vertus, teismas nesutinka ir su atsakovo argumentais, kad 2025 m. gegužės 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu transporto priemonės vertė buvo 400 Eur. Minėta, kad pradinė transporto priemonės kaina buvo nurodyta 1 000 Eur, sutartyje nebuvo nurodyti jokie esminiai transporto priemonės trūkumai, dėl kurių būtų objektyvus pagrindas mažinti pradinę jo kainą daugiau kaip per pusę, o atsakovas nurodė, kad jam apskritai nebuvo svarbu, už kokią sumą transporto priemonė bus parduota.

Remiantis išdėstytais motyvais, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vertė nustatoma 1 000 Eur. Atsakovui, įpareigotam išsaugoti konfiskuotiną transporto priemonę, šios pareigos nevykdžius, teismas sprendžia, jog valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, patyrė 1 000 Eur turtinę žalą, kuri priteisiama iš atsakovo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio normomis iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o teismas ieškinį patenkino iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistinas 24,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. gegužės 6 d.) d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , naudai, šias sumas sumokant į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pasirinktinai esančią bet kuriame Lietuvos banke), nurodant įmokos kodą 6610.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , valstybės naudai 24,00 Eur (dvidešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmoko kodas – 5665, mokėjimo paskirtis žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.