- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-25
- Bylos Nr.
- e2YT-8585-1250/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02738-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Laisvė Jakšienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- SUA1, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Laisvė Jakšienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims SUA1, akcinei bendrovei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja PRS1 (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas TĖV1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės PAL1 mirties faktiškai priėmė palikimą, pradėjęs jį valdyti, juo rūpintis ir jį prižiūrėti.
Pareiškime nurodo, kad pareiškėjos tėvas TĖV1 ir motina PAL1 buvo susituokę, jų santuoka nebuvo nutraukta iki pareiškėjos motinos mirties. Pareiškėjos tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1984 m. kovo 30 d. Panevėžio m. liaudies deputatų tarybos vykdomojo orderio pagrindu. Pareiškėjos motina PAL1 mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina nebuvo surašiusi testamento, todėl butas buvo paveldėtas pagal įstatymą. PAL1 buto dalis nuosavybės teise pereiti turėjo lygiomis dalimis ne tik pareiškėjai ir jos broliui, tačiau ir sutuoktiniui TĖV1. Tačiau po PAL1 mirties buto faktinį valdymą kaip savo gyvenamosios vietos ir šeimos turto toliau nuosekliai vykdė tik pareiškėjos tėvas TĖV1. Būtent jis liko gyventi bute, juo naudojosi kaip savo turtu, rūpinosi jo išlaikymu ir priežiūra, o kiti įpėdiniai buto kaip paveldimo turto faktinio valdymo neperėmė. Jis bute nuolat gyveno iki pat savo mirties, butą naudojo savo asmeniniams ir šeimos poreikiams, reguliariai mokėjo visus su buto išlaikymu susijusius komunalinius ir kitus privalomus mokesčius, rūpinosi jo priežiūra bei palaikymu tinkamos būklės. Pareiškėja ir jos brolis po motinos mirties buto faktinio valdymo neperėmė, jo kaip savo turto nevaldė, su buto išlaikymu susijusių pareigų nevykdė ir savo veiksmais neišreiškė valios priimti palikimą. Galimi atskiri trumpalaikiai apsistojimo ar buvimo bute epizodai nekeičia esminės aplinkybės, kad nuolatinį ir realų buto valdymą, naudojimą bei priežiūrą po PAL1 mirties vykdė TĖV1. Šios aplinkybės patvirtina būtent TĖV1, o ne kitų įpėdinių, faktinį paveldimo turto valdymą. Tai patvirtina komunalinių ir kitų su buto eksploatavimu susijusių paslaugų teikėjų duomenys – tinkamai apmokėtos komunalinių ir kitų paslaugų teikėjų sąskaitos.
Pažymi, kad TĖV1, nors faktiškai priėmė palikimą ir visą laiką valdė bei naudojo butą kaip savo, dėl teisinių žinių trūkumo neatliko jokių formalių veiksmų palikimo priėmimui įforminti – nesikreipė į notarą ir neįregistravo nuosavybės teisės savo vardu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad palikimas buvo priimtas faktiniais veiksmais, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalies ir 5.51 straipsnio 2 dalies nuostatos. (duomenys neskelbtini) mirė TĖV1. TĖV1 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašęs testamentą, kuris buvo patvirtintas Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro. Testamente TĖV1 aiškiai nurodė, jog „Visą savo turtą, kur jis bebus ir iš ko besusidės, aš po savo mirties palieku savo dukrai PRS1 , a. k. (duomenys neskelbtini) .“ Taigi, visas TĖV1 turtas, įskaitant butą, po mirties turi atitekti pareiškėjai. Susiklostė situacija, kad nors pareiškėjos tėvas po pareiškėjos motinos mirties faktiškai priėmė palikimą ir visą laiką valdė bei naudojo butą kaip savo, palikimo priėmimas nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl teisinių žinių trūkumo pareiškėjos tėvas TĖV1 nesikreipė į notarą ir neatliko veiksmų, reikalingų paveldėjimo teisėms formalizuoti, todėl nėra dokumento, patvirtinančio palikimo priėmimo faktą. Dėl šios priežasties po TĖV1 mirties susiklostė situacija, jog pareiškėja negali įgyvendinti savo paveldėjimo teisių, kadangi nėra nustatytas juridinis faktas, jog pareiškėjos tėvas TĖV1 buvo priėmęs palikimą po pareiškėjos motinos PAL1 mirties. Todėl, siekiant įteisinti nuosavybės teises į butą bei užtikrinti galimybę pareiškėjai priimti visą palikimą po pareiškėjos tėvo mirties, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas TĖV1 po savo sutuoktinės, pareiškėjos motinos PAL1, mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė jai, kaip sutuoktinei, priklausiusią buto dalį.
Suinteresuotas asmuo SUA1 per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos PAL1 palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį PAL1 paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad TĖV1 priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų apie PAL1 palikimo perėjimo valstybei faktą. Neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad TĖV1 priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Tarnyba neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodo, kad neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad PAL1 ir TĖV1 santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu abu sutuoktiniai vedė bendrą ūkį ir gyvendami santuokoje įgijo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą TĖV1 nuosavybe 1983 m. sausio 24 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (2026 m. kovo 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).
PAL1 mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su TĖV1. TĖV1 po sutuoktinės mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. PAL1 testamento nepaliko, ką patvirtina duomenys iš testamentų registro. Kaip matyti iš VĮ Registro centro pateiktos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis palikėja PAL1 turėjo du pirmos eilės įpėdinius pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.11 straipsnio 1 dalis) – sūnų SUA1 ir dukrą PRS1 (buvusi (duomenys neskelbtini)). Po PAL1 mirties pirmos eilės įpėdiniai į palikėjos turtą nepretendavo, į notarą dėl paveldimo turto priėmimo nesikreipė ir PAL1 turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta. TĖV1 – palikėją pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis), dėl paveldėjimo į notarą taip pat nesikreipė, tačiau bendrą su PAL1 įsigytą ūkį tvarkė toliau, tęsė naudojimąsi bei prižiūrėjo iš savo asmeninių santaupų (mokėjo reikiamus mokesčius).
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad po PAL1 mirties paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, mirusioji nebuvo sudariusi testamento, į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo bylą nėra užvesta (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Taigi, TĖV1 po jo sutuoktinės PAL1 mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau mirusios sutuoktinės palikimą jis priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po PAL1 mirties likusį jai, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise, priklausiusį nekilnojamąjį turtą valdė, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti nuoseklūs paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir pateikti įrodymai - nekilnojamojo turto dokumentai, 2025 m. spalio 23 d. UAB „Aukštaitijos vandenys“ pardavimų tarnybos raštas dėl pateikto prašymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 31 d. UAB „Elektrum Lietuva“ pažyma, 2016 m. rugpjūčio 2 d. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Panevėžio energija“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, AB „Panevėžio butų ūkis“, AB „Panevėžio specialus autotransportas“ išrašytos sąskaitos, kuriuose matyti, kad teikėjų pateiktos sąskaitos buvo apmokamos tinkamai, susidariusių įsiskolinimų nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nebuvo.
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų, todėl palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas pažymi, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Nenustačius prašomo fakto, pareiškėja netenka teisinės galimybės įgyvendinti savo paveldėjimo teisių ir priimti tėvo TĖV1 palikimo, atsiradusio po jo sutuoktinės PAL1 mirties.
Pažymėtina, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir palikimo priėmimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad TĖV1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės PAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (mirusios (duomenys neskelbtini)), jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, 578 straipsniu,
nutaria:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad TĖV1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės PAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas pareiškėjai PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.