Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kristinos Latožienės ir Dainos Vaidachavičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir L. S. paskirta subendrinta bausmė – 70 (septyniasdešimt) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir L. S. paskirta subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. S. paskirta galutinė bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, L. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant L. S.:

- būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. S. A. K. priteista 7 629,54 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

L. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad:

2024 m. spalio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nukentėjusiosios A. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią bankui „Swedbank“, AB, kartu su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, kurią neteisėtai laikė iki 2024 m. lapkričio 12 d. imtinai, ir kurią tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai perdavė bei padiktavo šios mokėjimo priemonės jam žinomą PIN slaptažodį, tikslu atsiskaityti parduotuvėje už prekes, E. O., kuris 2024 m. lapkričio 3 d. 09.19 val., parduotuvėje SIA „Latvijas Mobilais Telefons“, adresu Rygos g. 9, Daugpilis, turėdamas tikslą atlikti finansinę operaciją ir kaltinamojo L. S. naudai įgyti svetimą turtą, panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti – A. K. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir suvedė jos PIN kodą, tokiu būdu inicijavo vieną finansinę operaciją ir už 769 Eur kaltinamojo L. S. naudai įgijo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), ir tokiu būdu kaltinamasis per E. O. neteisėtai inicijavo bei atliko vieną finansinę operaciją ir apgaulės būdu savo naudai įsigijo svetimą turtą, tuo A. K. padarydamas 769 Eur turtinę žalą;

be to, šią A. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią bankui „Swedbank“, AB, kartu su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN slaptažodį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai perdavė, tikslu atsiskaityti parduotuvėje už prekes, A. S., kuris 2024 m. lapkričio 4 d. 20.31 val. parduotuvėje „Ideal“, esančioje prekybos centre „Riga Plaza“, adresu Mukusalas g. 71, Ryga, manydamas, kad elektroninė mokėjimo priemonė priklauso kaltinamajam L. S., turėdamas tikslą atlikti finansinę operaciją ir kaltinamojo L. S. naudai įgyti svetimą turtą, panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti – A. K. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir suvedė jos PIN kodą, tokiu būdu inicijavo vieną finansinę operaciją ir už 1 902,45 Eur kaltinamojo L. S. naudai įgijo nešiojamąjį kompiuterį „B. A. 13.6“ (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu kaltinamasis per A. S. neteisėtai inicijavo bei atliko vieną finansinę operaciją ir apgaulės būdu savo naudai įsigijo svetimą turtą, tuo A. K. padarydamas 1 902,45 Eur turtinę žalą;

be to, šią A. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią bankui „Swedbank“, AB, kartu su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN slaptažodį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai perdavė, tikslu atsiskaityti parduotuvėje už prekes, E. O., kuris 2024 m. lapkričio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje „Ideal“, esančioje prekybos centre „Ditton“, adresu Cietokšna g. 60, Daugpilis, nežinodamas, kad elektroninė mokėjimo priemonė priklauso ne kaltinamajam L. S., turėdamas tikslą atlikti finansinę operaciją ir kaltinamojo L. S. naudai įgyti svetimą turtą, panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti – A. K. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir suvedė jos PIN kodą, tokiu būdu inicijavo vieną finansinę operaciją ir už 1 902,45 Eur kaltinamojo L. S. naudai įgijo nešiojamąjį kompiuterį „B. P. 14.2“ (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu kaltinamasis per E. O. neteisėtai inicijavo bei atliko vieną finansinę operaciją ir apgaulės būdu savo naudai įsigijo svetimą turtą, tuo A. K. padarydamas 1 902,45 Eur turtinę žalą;

be to, šią A. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią bankui „Swedbank“, AB, kartu su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN slaptažodį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai perdavė, tikslu atsiskaityti parduotuvėje už prekes, E. O., kuris 2024 m. lapkričio 7 d. 18.23 val., parduotuvėje „Ideal“, esančioje prekybos centre „Riga Plaza“, adresu Mukusalas g. 71, Ryga, nežinodamas, kad elektroninė mokėjimo priemonė priklauso ne kaltinamajam L. S., turėdamas tikslą atlikti finansinę operaciją ir kaltinamojo L. S. naudai įgyti svetimą turtą, panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti – A. K. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir suvedė jos PIN kodą, tokiu būdu inicijavo vieną finansinę operaciją ir už 1 250,82 Eur kaltinamojo L. S. naudai įgijo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 16 Pro“ (IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu kaltinamasis per E. O. neteisėtai inicijavo bei atliko vieną finansinę operaciją ir apgaulės būdu savo naudai įsigijo svetimą turtą, tuo A. K. padarydamas 1 250,82 Eur turtinę žalą;

be to, šią A. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią bankui „Swedbank“, AB, kartu su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN slaptažodį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai perdavė, tikslu atsiskaityti parduotuvėje už prekes, E. O., kuris 2024 m. lapkričio 7 d. 18.26 val., parduotuvėje „Ideal“, esančioje prekybos centre „Riga Plaza“, adresu Mukusalas g. 71, Ryga, nežinodamas, kad elektroninė mokėjimo priemonė priklauso ne kaltinamajam L. S., turėdamas tikslą atlikti finansinę operaciją ir kaltinamojo L. S. naudai įgyti svetimą turtą, panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti – A. K. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir suvedė jos PIN kodą, tokiu būdu inicijavo vieną finansinę operaciją ir už 149 Eur kaltinamojo L. S. naudai įgijo ausines „AirPods 4“ (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu kaltinamasis per E. O. neteisėtai inicijavo bei atliko vieną finansinę operaciją ir apgaulės būdu savo naudai įsigijo svetimą turtą, tuo A. K. padarydamas 149 Eur turtinę žalą;

be to, šią A. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią bankui „Swedbank“, AB, kartu su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN slaptažodį, turėdamas tikslą atlikti finansines operacijas ir savo naudai įgyti svetimą turtą atsiskaitant parduotuvėje už prekes, jis 2024 m. lapkričio 10 d. 10.49 val., parduotuvėje „Ideal“, esančioje prekybos centre „Akropolis“, adresu Latgalės g. 257, Ryga, panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti – A. K. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir suvedė jos PIN kodą, tokiu būdu inicijavo vieną finansinę operaciją ir už 1 380,82 Eur savo naudai įgijo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 16 Pro“ (IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini)), tai yra neteisėtai inicijavo bei atliko vieną finansinę operaciją ir apgaulės būdu savo naudai įsigijo svetimą turtą, tuo A. K. padarydamas 1 380,82 Eur turtinę žalą;

be to, šią A. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią bankui „Swedbank“, AB, kartu su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN slaptažodį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai perdavė, tikslu atsiskaityti parduotuvėje už prekes, M. S., kuris 2024 m. lapkričio 11 d. 19.06 val., SIA „Purnavu muiža“ priklausančioje parduotuvėje, adresu Marupės sen., Marupės sav., LV-2167, manydamas, kad elektroninė mokėjimo priemonė priklauso kaltinamajam L. S., turėdamas tikslą atlikti finansinę operaciją, panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti – A. K. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir suvedė jos PIN kodą, tokiu būdu inicijavo vieną finansinę operaciją ir už 275 Eur įgijo kelnių diržą, kabyklą, flisinį megztinį, tokiu būdu kaltinamasis per M. S. neteisėtai inicijavo bei atliko vieną finansinę operaciją ir apgaulės būdu M. S. naudai įgijo svetimą turtą, tuo A. K. padarydamas 275 Eur turtinę žalą.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo, skirtos galutinės bausmės dydžio ar procesinio sprendimo atidėti jam skirtos arešto bausmės vykdymą, tačiau nesutinka su teismo paskirta pareiga – būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio 6 dalie 7 punkte, kaip viena iš galimų skirti pareigų, numatyta pareiga neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Baudžiamasis įstatymas šios pareigos, kaip ir kitų, skyrimo pagrindų nereglamentuoja, tačiau tiek baudžiamojo poveikio priemonės, tiek pareigos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamai veikti nuteistojo elgesį.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam skirtinos bausmės rūšį atsižvelgė į jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį - padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), padarytų veikų motyvai savanaudiški, jis neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę, kurią vėliau panaudojo neteisėtai inicijuodamas net septynias finansines operacijas bei, pasinaudodamas kitais asmenimis, tokiais veiksmais atsiskaitė už prekes net 7 629,54 Eur sumai. Taip pat teismas L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto asmenybę nustatė, jog jis anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn vieną kartą, teistumas išnykęs, taigi laikomas neteistu, 5 metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka, sumokėjęs tik dalį paskirtų baudų, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti L. S. paskyrus tik vieną griežčiausių BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių – areštą, kurių dydžius nustatė arčiau maksimumo. Taip pat, pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad L. S. turi išnykusį teistumą, praeityje teistas vieną kartą laisvės apribojimo bausme, registruotas Užimtumo tarnyboje, darė išvadą, kad šį kartą dar galima suteikti kaltinamajam galimybę įrodyti teismui, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be kaltinamojo realaus izoliavimo nuo visuomenės, bei skirtos arešto bausmės vykdymą atidėjo 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį L. S. visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo byloje esančius, nuteistąjį L. S. charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertindamas L. S. asmenybę, tai yra skirdamas bausmę bei priimdamas procesinį sprendimą atidėti skirtos bausmės vykdymą, L. S. neteisingai laikė pirmą kartą teisiamu asmeniu.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Asmenims nuteistiems už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą teistumo terminas yra treji metai. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis). Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, L. S. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei nubaustas 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, šią bausmę jis atliko 2022 m. gegužės 27 d. (8 t., b.l.170-173). Naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, L. S. įvykdė laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2024 m. lapkričio 10 d., tai yra nepasibaigus BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytiems terminas. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, L. S. nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu turėjo neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė prieštaringus argumentus, o būtent, motyvuodamas arešto bausmės paskyrimą, teismas sprendė, jog nuteistojo asmenybė leidžia daryti išvadą, jog jis savo pragyvenimo šaltinį linkęs realizuoti iš nusikalstamų veikų, jo neteisėti veiksmai sunkėja, ir, visgi, nepaisydamas šių išvadų, atidėjo nuteistajam skirtos arešto bausmės vykdymą. Akcentuotina, jog BK 75 straipsnio taikymui yra reikšminga išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nors atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo motyvus lieka neaišku kuo ši išvada buvo pagrįsta. Visgi, kadangi ši byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo skundą ir jo teisinė padėtis negali būti sunkinama (BPK 320 straipsnio 4 dalis) labiau nei prašoma jo paties apeliaciniu skundu, procesinis sprendimas atidėti nuteistajam L. S. skirtos arešto bausmės vykdymą detaliau teisėjų kolegijos nėra vertinamas.

Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas argumentu, jog nuteistajam skirta pareiga būti namuose teismo nustatytu metu, nėra motyvuota, o pakankamą prevencinį bei auklėjamąjį poveikį padarytų kita pirmosios instancijos teismo paskirta savarankiška pareiga - pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Visgi, teisėjų kolegija sutikti su šiais argumentais neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde akcentuojama teigiama L. S. asmenybė, jo prisipažinimas ir gailestis jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą atidėti L. S. skirtos arešto bausmės vykdymą (šis procesinis sprendimas nesant apeliacinių skundų nėra vertinamas), tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam neskirti iš esmės jokių įpareigojimų, ko pastarasis siekia apeliaciniu skundu. Akcentuotina, jog procesinis sprendimas atidėti skirtos bausmės vykdymą nereiškia, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos toks asmuo neturi patirti jokių nepatogumų ar suvaržymų. Priešingai, baudžiamasis įstatymas numato, jog tokiam asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinti privalomą nusikaltusiam asmeniu pobūdį bei padedanti įgyventi bausmės paskirtį. Taigi, skiriant asmeniui baudžiamojo poveikio priemones ar nustatant pareigas, jomis yra siekiama tokio paties rezultato kaip ir kriminaline bausme. Vertindama nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija pažymi, jog jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja – pastarosios nusikalstamos veikos, susideda net iš 7 atskirų epizodų, kurias jungė vieninga nuteistojo tyčia, siekiant gauti sau turtinę naudą, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, naujas nusikalstama veikas jis įvykdė būdamas teistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien teismo paskirta pareiga pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje šiuo atveju nebūtų pakankama bausmės paskirčiai įgyvendinti, ypač įvertinus tai, kad baudžiamojoje byloje iš esmės nėra duomenų apie apelianto darbinius laikotarpius (Sodros duomenimis, dirbo tik itin trumpą laiką 2022 metais). Apeliantui skirta pareiga būti namuose 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nors pirmos instancijos teismo iš esmės nemotyvuota, tačiau vertinant L. S. asmenybę, gali būti taikoma kaip prevencinio poveikio priemonė, kartu prisidedanti ir prie teisingumo principo užtikrinimo, o jos paskyrimas, priešingai apeliacinio skundo argumentams, nebūtinai tiri būti išimtinai siejamas su nusikalstamų veikų darymu nakties metu. Pirmiau aptartų aplinkybių visumos kontekste, spręsti, jog L. S. skundžiamu nuosprendžiu kyla neproporcingai griežtos teisinės pasekmės nėra pagrindo.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant L. S. baudžiamąją atsakomybę nebuvo nustatyta.

Apeliaciniame skunde bei prokurorės atsiliepime taip pat dėstomi argumentai dėl skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryto rašymo apsirikimo, nurodant, kad L. S. pripažįstamas kaltu įvykdęs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o ne BK 182 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šis rašymo apsirikimas buvo ištaisytas pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo L. S. apeliacinį skundą.