Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo klausimą.

Teismas, susipažinęs su Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu ir nuteistosios asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

NUT1 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 260 straipsnio 2 dalį (9 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos ir jai skirta subendrinta bausmė – 10 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 16 d., bausmės pabaiga – 2030 m. liepos 16 d., ¹/₂ paskirtos bausmės laiko sueis 2026 m. gruodžio 16 d.

Prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas tvirtintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metų, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki 9 mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse (BVK 82 straipsnio 4 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu nuteistoji dar nėra atlikusi ¹/₂ bausmės, nes pusė paskirtos bausmės laiko sueis 2026 m. gruodžio 16 d., bet kadangi ji sutinka, jog jai būtų taikoma intensyvi priežiūra, ir iki pusės bausmės atlikimo liko mažiau nei 9 mėnesiai, tai egzistuoja formalusis pagrindas svarstyti nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju yra ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, t. y. egzistuoja pagrindas manyti, kad nuteistąją įmanoma toliau laikyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistoji anksčiau teista 1 kartą už sukčiavimus, naujus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, padarė laisvės apribojimo laikotarpiu, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Dėl nusikaltimų padarymo prisipažįsta, gailisi. Nenustatyta, kad pati nuteistoji piktnaudžiautų psichiką veikiančiomis medžiagomis. Iš pradžių NUT1 bausmę atliko paprastojoje nuteistųjų grupėje, 2024 m. balandžio 30 d. ji buvo perkelta į lengvąją nuteistųjų grupę, o nuo 2025 m. balandžio 8 d., t. y. jau pusantrų metų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ((duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namuose). NUT1 bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebausta, skatinta 2 kartus.

Remiantis „OASys“ metodika gautais duomenimis, pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2023 m. NUT1 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri buvo išlikusi ir 2024 m., tačiau nuo 2025 m. kovo 21 d. jai nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2026 m. vasario ir rugsėjo mėnesio socialinio tyrimo išvadose nurodyta, kad egzistuoja 2 statiniai kriminogeniniai veiksniai (ankstesnis teistumas ir būdingas teisės pažeidimo modelis), tačiau dinaminių kriminogeninių veiksnių nefiksuojama. Minėtose socialinio tyrimo išvadose išskirti 5 apsauginiai veiksniai: gera savivoka probleminių sričių atžvilgiu; palaikantys ryšiai su artimaisiais; turimos profesinės kvalifikacijos; įgyti nauji darbo įgūdžiai bei turima darbo vieta; priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą.

Nuteistoji nuomojasi butą, į kurį važiuoja trumpalaikių išvykų metu (jų metu pažeidimų nefiksuota) ir kuriame planuoja gyventi lygtinio paleidimo atveju, todėl problemų, susijusių su gyvenimo sąlygomis, neturi. NUT1 pasižymi aukšta motyvacija užsiimti darbine veikla ir visą bausmės atlikimo laiką dirbo siūlomus darbus, o kai ji buvo perkelta į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, taip pat užsiima darbine veikla, gauna stabilias pajamas, yra motyvuota išlaikyti darbo vietą, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Nuteistoji nuosekliai mažina turimus finansinius įsiskolinimus bei yra motyvuota tai daryti ir ateityje. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, įvykdytų nusikaltimų motyvacija daugiau sietina ne su finansinėmis paskatomis, o su nuteistosios mąstymo ir elgesio, ryšių su partneriais ypatumais, tačiau bausmės atlikimo metu ryšius su sugyventiniu nutraukė, o jos požiūris į artimus santykius tapo labiau apgalvotas ir brandesnis. NUT1 bausmės atlikimo metu socialinius ryšius palaiko su mama, broliu ir dviem sūnumis, iš kurių vienas dar nepilnametis, tokie palaikantys ryšiai su artimaisiais įvertinti kaip galintys padėti sėkmingai jos integracijai į visuomenę.

Nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu patvirtina nuoseklias jos pastangas per bausmės atlikimo laikotarpį savo elgesį keisti teigiama linkme. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turi tendenciją mažėti, nes nuteistoji priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, NUT1 kryptingai orientuojasi į prosocialaus gyvenimo būdo palaikymą, asmeninę brandą bei socialiai palankios aplinkos kūrimą. Nors emocinės gerovės ypatumai netiesiogiai prisidėjo prie nusikalstamo elgesio raiškos, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistoji stiprino vidinius resursus ir demonstruoja toliau stiprėjantį psichologinį atsparumą, yra labai motyvuota dėti pastangas išlaikyti pasiektus teigiamus pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje ir mąstymo ir elgesio srities probleminiai aspektai yra suvaldyti ir nebėra aktualūs kaip kriminogeniniai veiksniai. Nors nuteistoji per gana trumpą laiką padarė daug nusikalstamų veikų, tačiau pirmą kartą ji nuteista būdama 37 metų amžiaus ir jos mąstyme nestebima įsitvirtinusių kriminalinį elgesį pateisinančių nuostatų. Taigi nuteistosios nuostatų ypatumai nėra sietini su jos nusikalstamo elgesio raiška ir daugiau atlieka apsauginį vaidmenį, nes NUT1 yra motyvuota išlaikyti prosocialias nuostatas ir tam deda konkrečias pastangas. Stebimi teigiami pokyčiai savęs suvokimo, emocinio sąmoningumo ir santykių vertinimo srityse, sustiprėjo jos gebėjimai atpažinti savo poreikius, nustatyti asmenines ribas, geba išvengti rizikingų situacijų.

Matyti, kad NUT1 iš esmės visos bausmės atlikimo metu išlaiko teigiamą dinamiką nuosekliai ir kryptingai dirbdama su pirminio vertinimo metu išskirtais kriminogeniniais veiksniais, susijusiais su gyvenimo stiliaus ir draugų, ryšių bei emocinės gerovės sritimis (netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas, probleminiai santykiai su vyrais ir psichologinio atsparumo stoka), kurie ir lėmė nusikalstamą jos elgesį. Teigiami nuteistosios pokyčiai fiksuojami jau gana ilgą laiką ir, kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, NUT1 yra motyvuota teigiamus pokyčius išlaikyti ilgalaikėje perspektyvoje.

Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nors nuteistajai labai svarbu ir toliau dėti pastangas, jog teigiami pokyčiai būtų išlaikyti ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau jau dabar nustatytų ją apibūdinančių aplinkybių visuma, jos elgesys bausmės atlikimo metu rodo jos pastangas bei pasiryžimą ateityje gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nenusikalsti bei sudaro pagrindą spręsti apie iš esmės visose probleminėse srityse padarytą akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Teismas daro išvadą, kad nustatytos nuteistąją apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog NUT1, atlikusi beveik pusę jai skirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali būti lygtinai paleista iš kalėjimo, t. y. jog nuteistoji toliau gali integruotis į visuomenę jau būdama laisvėje, nes atlikta laisvės atėmimo bausmės, kurią ji atlieka pirmą kartą, dalis padarė jai pakankamą poveikį, jog ateityje savo tikslų siektų tik teisėtomis priemonėmis ir būdais. Komisijos nutarime taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu bei tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta nuteistajai NUT1 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.