Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-510-1020/2026 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-000256-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.15.1.2; 2.15.1.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atmestas A. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus pradėti baudžiamąjį procesą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Teisėjas, susipažinęs su pateikta skundo medžiaga bei išnagrinėjęs skundą,n u s t a t ė : Nagrinėjamo klausimo esmėA. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 60 MGL dydžio (2259 Eur) bauda. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi A. D. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžio atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi A. D. kasacinis skundas taip pat atmestas.Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – ir Generalinė prokuratūra) persiųstas Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 5 d. prašymas su priedu – DVD laikmena (garso įrašas) dėl baudžiamosios bylos Nr. 1A-369-365/2016 atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Taip pat 2026 m. rugpjūčio 6 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas analogiškas pareiškėjo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1A-369-365/2016. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė, prašymo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių netenkino, nes nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių.Nesutikdamas su prokurorės atsakymu, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2026 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 17.2-2129 „Dėl 2026 m. rugpjūčio 5 d. prašymo ir 2026 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 5 d. prašymą ir 2026 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Taip pat Vilniaus apygardos teisme 2026 m. rugsėjo 8 d. gautas pareiškėjo skundas dėl Generalinės prokuratūros 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo (rašto Nr. 17.2.-244) atsisakyti atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo ir praleisto atskundimo termino. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo A. D. skundas dėl Generalinės prokuratūros 2026 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. 17.2-2129 „Dėl 2026 m. rugpjūčio 5 d. prašymo ir 2026 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimo nagrinėjimo“ atmestas.Skundo argumentaiPareiškėjas A. D. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. įpareigoti Generalinę prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms arba grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Skundas grindžiamas šiais trimis esminiais argumentais:Pareiškėjo skundą nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Paužaitė buvo šališka ir nepagrįstai atmetė jai pareikštą nušalinimą. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepakankamai įvertino aplinkybių visumą – tai, kad pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo pateiktas ne kaip reakcija į procesinį nepasitenkinimą, o dėl konkrečių jos tarnybinių pažeidimų, susijusių su teisėjos priimtu procesiniu sprendimu.Pareiškėjas taip pat nesutinka su apygardos teismo argumentais dėl BPK 445 straipsnyje nustatyto baudžiamosios bylos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimo termino skaičiavimo. Apygardos teismas nepagrįstai vertino tik objektyvų dešimties metų terminą nuo aplinkybių dėl jo bylą nagrinėjusio teisėjo Gintaro Dzedulionio šališkumo atsiradimo momento ir neįvertino subjektyvaus šių aplinkybių suvokimo bei kvalifikavimo momento. Pareiškėjo nuomone, toks vertinimas nepagrįstai sutapatina objektyvų aplinkybės faktą su subjektyviu jos teisiniu kvalifikavimu. Apygardos teismas nepagrįstai sutiko su prokurorės išvada, kad aplinkybė dėl teisėjo Gintaro Dzedulionio galimo šališkumo neturi pakankamos įrodomosios reikšmės, galinčios pakeisti pareiškėjo kaltės vertinimą. Pareiškėjo manymu, ši aplinkybė nebuvo išnagrinėta nei kasaciniame teisme, nei skundžiamoje nutartyje, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pagrįsti šios aplinkybės reikšmę bylos baigčiai. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados Pareiškėjo A. D. skundas atmetamas.Aukštesnysis teismas, įvertinęs pareiškėjo A. D. skundo argumentus, pateiktą skundo medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus dėl baudžiamojo proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms yra pagrįsta ir teisėta, joje aiškiai ir itin išsamiai pasisakyta dėl visų aukštesniajam teismui pateiktų skundo argumentų. Visų pirma, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad skundą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Šį klausimą sprendė ir pats apygardos teismas, pasisakydamas dėl jam pareikšto nušalinimo skundžiamos nutarties 9 – 11 pastraipose. Pareiškėjas teigia, kad pareiškimas dėl teismo nušalinimo grindžiamas ne nepasitenkinimu dėl jo atžvilgiu anksčiau priimto sprendimo, bet teisėjos tarnybiniais pažeidimais, kurie pareiškėjui kelia abejones dėl jos nešališkumo. Visgi, tokia pareiškėjo pozicija yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokiais nustatytais faktais apie tariamus teisėjos tarnybinius pažeidimus ar pareiškėjo nurodomus nusikaltimus (klastojant dokumentus, piktnaudžiaujant, slepiant nusikaltimus ir pan.). Tokie pareiškėjo teiginiai, nenustačius jokių tai pagrindžiančių faktų, tėra tas pats nepasitenkinimas jo atžvilgiu priimtais sprendimais, o ne kokie nors tarnybiniai teisėjos pažeidimai, todėl šis skundo argumentas atmetamas.Aukštesnysis teismas nesutinka ir su pareiškėjo pozicija, kad apygardos teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl anksčiau jo bylą nagrinėjusio teisėjo Gintaro Dzedulionio šališkumo atsiradimo momento ir praėjusio dešimties metų termino (nagrinėjamo skundo kontekste yra aktualus BPK 445 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas per kurį gali būti atnaujinta baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių). Dėl šių skundo argumentų apygardos teismas pasisakė itin išsamiai ir detaliai paaiškino tiek aktualius teisės taikymo aspektus, tiek konkrečias šioje situacijoje svarbias faktines aplinkybes (skundžiamos nutarties 12 – 21 pastraipos). Visų jų kartoti aukštesnysis teismas neįžvelgia jokio pagrindo ir pasisakys tik dėl skunde nurodytų argumentų apie aplinkybes dėl bylą nagrinėjusio teisėjo Gintaro Dzedulionio šališkumo paaiškėjimo momento. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pats pareiškėjas savo skunde aukštesniajam teismui nenurodo jokio konkretaus momento, nuo kurio nurodytas aplinkybes vertina kaip teisiškai reikšmingas. Skunde nurodytas teisėjas Gintaras Dzedulionis buvo teisėjų kolegijos, nagrinėjusios A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžio ir priėmusios Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį, sudėtyje. Aplinkybę apie teisėjo Gintaro Dzedulionio galimą šališkumą pareiškėjas nurodė ir 2016 m. rugsėjo 6 d. kasaciniame skunde. Tai patvirtina, kad pareiškėjas jau prieš dešimt metų, t. y. pateikdamas kasacinį skundą, aiškiai žinojo ir suvokė šiuo metu jo nurodomas aplinkybes, dėl kurių prašo atnaujinti baudžiamąją bylą ir, priešingai nei teigia savo skunde, pasinaudojo savo teise ginčyti teismo sprendimą būtent šiuo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kuria pareiškėjo kasacinis skundas buvo atmestas, be kita ko, konstatuota, jog skundo argumentai dėl šališko teismo iš esmės yra deklaratyvūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451- 895/2016 9 pastraipą). Atsižvelgiant į visa tai, spręstina, kad nagrinėjamoje situacijoje jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatytos, be to, terminas baudžiamajai bylai atnaujinti seniai yra pasibaigęs. Taigi, naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartį nėra jokio pagrindo. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a: atmesti pareiškėjo A. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartį. Teisėjas Ernestas Rimšelis