Panevėžio apygardos teismo nutartis

Nr. 1S-229-581/2026Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.3; 2.12.4 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2026 m. spalio 6 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo KAL1 gynėjo Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria baudžiamojoje byloje Nr. 1-792-1082/2026 KAL1 skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje KAL1 pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 220 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Skundžiama nutartimi kaltinamajam KAL1 paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Apeliaciniu skundu kaltinamojo KAL1 gynėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (toliau ir Skundžiama nutartis) skirtas kardomąsias priemones. Apeliaciniame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta, kaltinamasis nuolat bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, visada atvykdavo pas tyrėją, kai buvo kviečiamas ir dalyvavo procesiniuose veiksmuose. Jokio vengimo ar slapstymosi kaltinimas nebuvo konstatavęs ir nelaikė, kad yra būtina kardomoji priemonė. Kaltinamasis atvyko ir į pirmąjį teismo posėdį, kuriame 2026 m. rugsėjo 7 d. teismas savo iniciatyva nusprendė nagrinėti kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, skyrimo klausimą. Prokuroras posėdyje prašė kaltinamajam skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o kaltinamasis ir jo gynėjas prašė kardomosios priemonės neskirti. Skundžiama nutartimi teismas paskyrė dvi kardomąsias priemones, iš kurių viena kaltinamajam ir jo gynėjui buvo siurprizinė, nes proceso dalyviai dėl kardomosios priemonės - periodiško registravimosi policijos įstaigoje, net negalėjo pasisakyti, nes tokia kardomoji priemonė teismo posėdžio metu net nebuvo svarstoma.Nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnio tikslai jau yra realiai pasiekti be jokios kardomosios priemonės. Tai patvirtina paties kaltinamojo elgesys per visą procesą: viso ikiteisminio tyrimo metu, kai nebuvo taikoma jokia kardomoji priemonė, jis netrukdė tyrimui, nesislėpė, o visada atvykdavo pas tyrėją; perdavus bylą teismui savo noru atvyko ir į pirmą teismo posėdį, t. y. niekada proceso nevengė. Toks nuoseklus kaltinamojo elgesys yra objektyvus įrodymas, kad jis dalyvaus procese ir be jokio papildomo suvaržymo. Jeigu asmuo ir neturint jokios kardomosios priemonės nuo pat tyrimo pradžios elgėsi nepriekaištingai, nėra jokio pagrindo teigti, kad jam vien perdavus bylą teismui staiga atsirado poreikis jį drausminti kardomosiomis priemonėmis.Skundžiamoje nutartyje teismas nemotyvavo, kokią konkrečią grėsmę BPK 119 straipsnio tikslams keltų kaltinamojo palikimas be kardomosios priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad būtent tokia padėtis buvo viso ikiteisminio tyrimo metu ir jokių problemų nesukėlė. Teismas taip pat realiai neįvertino ir nemotyvavo, kodėl BPK 119 straipsnio tikslų negalima pasiekti netaikant jokios priemonės. Kardomoji priemonė būtina, be konkrečių bylos aplinkybių, nelaikoma tinkamu kardomosios priemonės pagrindimu.Kaltinamąjį apibūdinantys duomenys yra teigiami, nes jis dirba (yra (duomenys neskelbtini) direktorius), turi nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), viso proceso metu bendradarbiavo su teisėsauga ir atvyko į teismo posėdį. Teismo nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis yra nevedęs, turi „glaudžių ryšių užsienyje“ (kokie tie ryšiai nekonkretizuota), yra teistas, baustas administracine tvarka, ikiteisminio tyrimo metu nepateikė faktinės gyvenamosios vietos adresu, o deklaruotu adresu siųstas šaukimas grįžo neįteiktas, tačiau nė viena iš šių aplinkybių savaime nepatvirtina, kad kaltinamasis vengs dalyvauti procese ar jam trukdys.Skundas tenkinamas iš dalies.Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo, kaltinamojo kaltės klausimas nėra svarstomas, nes kardomajai priemonei taikyti pakanka faktinių duomenų, kurie pagrįstai leidžia manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Šioje byloje esantys baudžiamosios bylos duomenys pakankami manyti, jog kaltinamasis KAL1 galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti byloje esančiuose liudytojų apklausų protokoluose, specialisto išvadoje, kituose tyrimo veiksmų protokoluose. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindas taikyti kaltinamajam KAL1 kardomąsias priemones yra.Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei baudžiamosios bylos Nr. 1-792-1082/2026 medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pagrįstai kaltinamajam KAL1 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvyti, todėl naikinti šią kardomąją priemonę skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, tačiau apygardos teismo vertinimu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvienos savaitės pirmadienį nuo 8 val. iki 15 val., yra neproporcinga vertinant baudžiamosios bylos proceso dinamiką, kaltinamojo KAL1 elgesį ikiteisminio tyrimo metu, bylą jau nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors ikiteisminio tyrimo metu KAL1 jokių kardomųjų priemonių nebuvo skirta, tačiau teismas turi teisę kaltinamajam skirti kardomąsias priemones. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas, svarstydamas kardomųjų priemonių skyrimo klausimą, teismo posėdyje pristatė nagrinėjamą klausimą ir suteikė teisę proceso dalyviams pasisakyti būtent dėl dviejų kardomųjų priemonių, t. y. rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, skyrimo kaltinamajam KAL1 (teisiamojo posėdžio garso įrašo 21 minutė). Dėl kardomųjų priemonių bendrai kiekvienos kardomosios priemonės atskirai neaptardamas, pasisakė ir prokuroras. Apygardos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas kaltinamajam KAL1 skundžiamą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir nustatydamas jo sąlygas, pakankamai detaliai įvertino tiek kaltinamojo asmenybę, tiek jo elgesį procese, atsižvelgė į tai, kad turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, yra nevedęs, turi ryšių užsienyje, yra teistas, baustas administracine tvarka bei tai įvertinęs pagrįstai nustatė nutartyje nurodytas kardomosios priemonės sąlygas. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos kaltinamajam, siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Vienas iš šių tikslų, yra siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės turi būti tarpusavyje suderintos tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo fiksuoti KAL1 neatvykimo pas tyrėją atvejai; taip pat skundžiamoje nutartyje nurodė, kad KAL1 nepateikė savo faktinės gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje ir ją nurodė tik teisme; teismui elektroniniu paštu siunčiant kaltinamajam šaukimą dėl atvykimo į teismą su prašymu patvirtinti gavimą, pastarasis patvirtinimas negautas, o šaukimas siųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteiktas. Šių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindo abejoti kaltinamojo teisme deklaruotu noru prisidėti prie sklandaus bylos nagrinėjimo teisme, netrukdant jo. Svarbu įvertinti ir tai, jog ikiteisminis šioje byloje buvo pradėtas 2024 m. liepos 25 d. (1 t., b. l. 1); pirma kaltinamojo KAL1 apklausa įvyko 2025 m. balandžio 29 d. (7 t., b. l. 117-119). Į šią apklausą KAL1 (duomenys neskelbtini) pas tyrėją atvykti 2025-12-18 ir KAL1 2025-12-17 atvyko pas tyrėją; 2025-12-17 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, atlikta KAL1 apklausa (7 t., b. l. 139, 145, 156). Iš bylos matyti, jog į 2026-01-16 apklausą KAL1 neatvyko, tačiau iš Tarnybinio pranešimo galima spręsti, jog su KAL1 gynėju, KAL1 buvo suderintas kitas apklausos laikas ir data – 2026 m. sausio 23 d. (7 t., b. l. 162-163). Apie neatvykimo priežastis 2026 m. sausio 23 d. KAL1 tyrėją informavo el. laišku (7 t., b. l.167, 170) ir į apklausą atvyko kitu suderintu laiku – 2026 m. sausio 30 d. (7 t., b. l. 176). Iš LITEKO duomenų matyti, jog teisminis bylos nagrinėjimas yra suplanuotas iki 2026 m. gruodžio 16 d., apie bylos nagrinėjimą pasirašytinai supažindintas kaltinamasis, informuotas jo gynėjas, į pirmą teisiamąjį posėdį (2026 m. rugsėjo 7 d.) kaltinamasis atvyko. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam KAL1 jokios kardomosios priemonės skirtos nebuvo. Paminėti duomenys, apygardos teismo vertinimu, leidžia teigti, jog kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – skyrimas kaltinamajam KAL1 neatitinka kardomosioms priemonėms keliamų tikslų ir pagal turimus bylos duomenis skundo nagrinėjimo momentu yra neproporcingas. Tačiau jeigu kaltinamasis KAL1 pažeis paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas, jam ši kardomoji priemonė gali būti pakeista griežtesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kaltinamasis KAL1 yra įspėtas apie galimą griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimą.Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam KAL1 kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta bei parinkta nepažeidžiant proceso įstatymo reikalavimų, todėl naikinti šią kardomąją priemonę skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Tačiau apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis keistina dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, skyrimo, šią kardomąją priemonę naikinant kaip neproporcingą.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi,