Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėIeškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MOKAM“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Estetika 7“ (toliau – ir atsakovė): 1) 10 000 Eur baudą, 2) 726 Eur turtinę žalą, 3) 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota Apskaitos vedimo sutartis Nr. 2021/04/07/M468 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė teikė atsakovei apskaitos paslaugas. Šalys susitarė, kad apie Sutarties nutraukimą atsakovė praneš prieš 30 dienų ir kad ji neteiks ieškovės darbuotojams jokių darbo pasiūlymų, bet kokia forma nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nevilios ieškovės darbuotojų įsidarbinti kitur arba teikti paslaugas pagal bet kokią civilinę sutartį atsakovei ir (ar) kitam trečiajam asmeniui tiek šios Sutarties galiojimo metu, tiek tol, kol galioja ieškovės ir jos darbuotojo darbo ir (ar) kiti paslaugų teikimo santykiai (Sutarties 7.7. punktas). Pažeidus šią sąlygą atsakovė įsipareigojo paslaugų teikėjui sumokėti 10 000 Eur baudą bei atlyginti kitus nuostolius. Ieškovė su D. D. darbo sutartį, pagal kurią ji buvo priimta į buhalterės pareigas, sudarė 2021 m. liepos 12 d.. 2024 m. gegužės 23 d. D. D. pateikė ieškovei prašymą atleisti iš darbo nuo 2024 m. liepos 5 d., kuris buvo patenkintas. 2024 m. liepos 2 d. el. laišku atsakovė informavo ieškovę, kad nori nutraukti Sutartį. 2024 m. liepos 19 d. atsakovė atsiuntė į ieškovei pranešimą su 2024 m. liepos 8 d. susitarimu/patvirtinimu nutraukti Sutartį, kurį ieškovė pasirašė 2024 m. liepos 16 d.. Sutarties galiojimo termino paskutinė diena – 2024 m. liepos 31 d.. Po 2024 m. liepos 5 d. paaiškėjo, kad darbuotoja D. D. dar darbo santykių pas ieškovę metu, po prašymo ją atleisti iš darbo pateikimo į jai priklausančius asmeninius el. paštus persisiuntė atsakovės duomenis. Ieškovė gavo duomenis, kad minėta darbuotoja 2024 m. liepos 18 d. kreipėsi į UAB „Optimum Software“ su klausimu, ar ši gavo ieškovės sutikimą perleisti atsakovės duomenų bazę. 2024 m. liepos 22 d. el. Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pranešė, kad buvo pakoreguotos atsakovės D. D. suteiktos mokesčių mokėtojo atstovavimo teisės išmaniojoje mokesčių administravimo sistemoje. 2024 m. rugsėjo 20 d. į D. D. pas ieškovę buvusį darbinį el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) atėjo atsakovės laiškas su į buhalterinę apskaitą norima įtraukti sąskaita, todėl atsakovė akivaizdžiai pažeidė Sutarties 7.7. punktą. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, o nustačius galimai neteisėtus atsakovės veiksmus – mažinti baudą. Nurodė, kad jos vykdoma veikla yra visiškai nesusijusi su ieškovės, todėl šalys nėra tarpusavyje konkuruojantys juridiniai asmenys. Atsakovei nėra poreikio samdyti atskiro darbuotojo buhalterinės apskaitos tvarkymui, nes verslas nedidelės apimties, apyvarta nedidelė. 2024 m. birželio mėnesį ieškovės paskirta atsakovės apskaitai tvarkyti nauja buhalterė su atsakove nesusisiekė, nekontaktavo, todėl nutarė atsakovė nutarė su ieškove sutartinių santykių dėl apskaitos tvarkymo nebetęsti, o šias paslaugas pirkti iš UAB „Konin“, J. Š.. Atsakovė kreipėsi į D. D. su prašymu perduoti įmonės apskaitos duomenis bei suteikti visą būtiną informaciją naujajai buhalterei. Naujoji buhalterė prašė prieigos prie įmonės apskaitos programos, bet ieškovė informacijos nesuteikė. Sužinojus, kad D. D. UAB „MOKAM“ nebedirba, jos paprašė padėti išspręsti duomenų bazės perdavimo klausimą. D. D. geranoriškai pasiūlė pateikti atsakovės nulines deklaracijas už birželį, kad formaliai būtų laikomasi apskaitos vedimo tvarkos ir terminų, taip pat nurodė, kad, gavus pilną medžiagą bei „Optimum Software“ prisijungimą, pateiktas ataskaitas bus galima tikslinti. Kiek žino, po buhalterinės apskaitos duomenų perdavimo nauja įmonės buhalterė į D. D. kreipėsi tik vieną ar du kartus ir tik prašydama patikslinti apskaitos duomenis už ankstesnius laikotarpius. 2024 m. gruodžio mėnesį priėmė sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su UAB „Konin“ ir atnaujinti bendradarbiavimą su D. D.. Atsakovė jokia forma negalėjo daryti įtakos jos sprendimams, neturėjo ketinimų ar interesų siūlyti jai darbo vietą, kadangi įmonės finansinės galimybės to neleidžia. Pažymėjo, kad po D. D. ir ieškovės darbo santykių pabaigos darbuotoja buvo laisva pasirinkti klientus, kuriems teiks buhalterinės apskaitos paslaugas. Žalos dydžio skaičiavimai nepateikti, jų atsiradimo faktas nepagrįstas įrodymais, todėl vertino, kad ieškovė, reikšdama neadekvatų ir neproporcingą reikalavimą priteisti 10 000 Eur, siekia nepagrįstai praturtėti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 10 000 Eur baudą, 726 Eur turtinę žalą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 259,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų D. D., L. V., I. K. parodymus, šalių atstovų paaiškinimus, padarė išvadas, kad ieškovės darbuotoja D. D. žinojo apie atsakovės ketinimus nutraukti Sutartį su ieškove dar iki apie tai sužinant pačiai ieškovei, o atsakovė žinojo apie minėtos darbuotojos darbo sutartis nutraukimą dar iki jos darbo santykių pabaigos. Nustatė, kad D. D. iš savo darbinio elektroninio pašto pas ieškovę 2024 m. birželio mėnesį ir po darbo santykių nutraukimo su ieškove 2024 m. liepos 8 d. persisiuntė į savo įmonės elektroninį paštą atsakovės finansinės apskaitos dokumentus, nors tam nebuvo pagrindo, nes atsakovė juos turėjo, teikė atsakovės ataskaitas ir deklaracijas institucijoms už 2024 m. birželio – liepos mėnesius nepasibaigus Sutarčiai, 2024 m. liepos 18 d. rūpinosi atsakovės duomenų bazės perdavimu, 2024 m. liepos 22 d. koregavo savo atstovavimo atsakovei teises mokesčių administravimo sistemoje, 2024 m. rugsėjo 20 d. į buvusį darbinį paštą gavo atsakovės į buhalterinę apskaitą trauktiną sąskaitą. Vertino, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog atsakovė 2024 m. birželio mėnesį buvo sudariusi sutartį su UAB „Konin“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo ir kad atsakovei nebuvo jokio pagrindo nutraukti Sutartį su ieškove dėl apskaitos tvarkymo. Todėl teismas sprendė, kad nuo 2024 m. birželio mėnesio atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkė ne kita (nauja) buhalterė iš UAB „Konin“, bet buvusi ieškovės darbuotoja D. D., kurios susitarimas dėl buhalterinių apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo atsakovei buvo sudarytas dar jai dirbant pas ieškovę ir galiojant tarp šalių sudarytai Sutarčiai. Teismo vertinimu, šalis, siekdama įrodyti jos darbuotojo viliojimo veiksmus, praktiškai neturi galimybių pateikti tiesioginių įrodymų, nes kita sutarties šalis, žinodama apie gresiančią didelę baudą, yra ypatingai suinteresuota slėpti tokius savo veiksmus. Nurodė, kad byloje duomenų apie tai, kada tiksliai ir kokiu būdu atsakovė pasiūlė D. D. sudaryti sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, nėra, tačiau visų aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovė D. D. tokį pasiūlymą buvo pateikusi dar nepasibaigus darbo santykiams su ieškove ir tebegaliojant šalių sudarytai Sutarčiai dėl apskaitos vedimo. Tokius atsakovės veiksmus teismas vertino kaip atitinkančius Sutarties 7.7 punkte numatytus darbuotojo viliojimo veiksmus siūlant teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, kurių atlikimas lemia sutartinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymą CK 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pabrėžė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 10 000 Eur baudą yra kildinamas ne iš konkurencinių teisinių santykių, todėl tai, kad nebuvo konkurencijos pažeidimo, neturi teisinės reikšmės. Teismas sprendė, kad atsakovė esant tiesioginei tyčiai pažeidė Sutarties 7.7. punktą, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius. Šalys laisva valia Sutartyje iš anksto sutarė dėl baudos ir jos dydžio už kiekvieną pažeidimo atvejį. Sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti sutartinių netesybų, kurias teismas laikė minimaliais ieškovės nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia. Pažymėjo, kad kvalifikuoto darbuotojo netekimas ieškovei turėjo neigiamą įtaką, sumažino jos gebėjimą konkurencingai veikti rinkoje. Ieškovės darbuotojai D. D. pradėjus tiesiogiai teikti buhalterines paslaugas atsakovei, ieškovė neteko pajamų, kurias gaudavo už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, ieškovė buvo patyrusi tiesioginių išlaidų, susijusių su darbuotojų kvalifikacijos kėlimu ir mokymu. Teismas vertino, kad šalių sutartyje nustatytas baudos dydis yra proporcingas atsakovės padarytam Sutarties pažeidimui, įvertinus gautų pajamų iš atsakovės dydį, duomenis apie darbuotojai išmokėtą darbo užmokestį, į išlaidas darbuotojų apmokymams ir pan. Nurodė, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, turėjo įvertinti jos sąlygas, savo finansines galimybes ją vykdyti ir galimas Sutarties nevykdymo pasekmes. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 726 Eur turtinę žalą už advokato parengtą 2024 m. rugpjūčio 1 d. pretenziją ginčą sprendžiant ne teismine tvarka atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir teismų praktikos išaiškinimus dėl tokių išlaidų priskyrimo prie turtinės žalos.