Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. K. dėl praleisto įstatymu nustatymo termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja prašo atnaujinti jai terminą priimti palikimą, po jos motinos S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini), jos mirties metu pareiškėjai buvo 21 metai. Tuo metu pareiškėja buvo labai jauna ir tik neseniai buvo išvykusi gyventi į užsienį. Po motinos mirties pareiškėja buvo sunkioje emocinėje situacijoje ir tuo metu nesirūpino teisiniais bei paveldėjimo klausimais. Tuo metu pareiškėjai buvo žinoma, kad jos motina neturėjo reikšmingo turto, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, kad yra paveldėjimo klausimų, kuriuos turėtų tvarkyti. Taip pat tuo metu pareiškėja nežinojo apie jos motinos pradėtą paveldėjimo procedūrą po jos motinos, pareiškėjos močiutės O. Š., mirties. O. Š. mirė (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjai buvo tik 12 metų. Būdama nepilnametė pareiškėja nedalyvavo paveldėjimo klausimų tvarkyme ir nežinojo, kokius veiksmus dėl savo motinos palikimo buvo atlikusi jos motina. Iki 2026 m. rugpjūčio mėnesio pradžios pareiškėja manė, kad jos močiutės palikimo klausimai po jos mirties taip ir nebuvo sutvarkyti ir kad, praėjus tiek daug metų, jos turtas galėjo būti perėjęs valstybei. Tik 2026 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje pradėjusi domėtis galimybe sutvarkyti močiutės O. S. palikimo klausimus, pirmą kartą pareiškėja sužinojo, kad po O. S. mirties paveldėjimo byla buvo užvesta Ignalinos rajono 2-ojo notaro biure, tačiau liko neužbaigta. Pareiškėja kreipėsi į notarą dėl galimybės toliau tvarkyti močiutės palikimo klausimus. Notaras pareiškėjai paaiškino, kad pirmiausia turiu tapti savo motinos S. K. įpėdine, o tada gali kreiptis dėl močiutės palikimo. Notaras taip pat nurodė, kad dėl praleisto termino palikimui po motinos mirties priimti pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Apie šią aplinkybę pareiškėja sužinojo tik dabar. Pareiškėja iš karto pradėjo tvarkyti reikalingus dokumentus ir kreipėsi į teismą, kad galėtų įgyvendinti savo paveldėjimo teises. Pareiškėjos neveikimas po motinos mirties nebuvo sąmoningas atsisakymas nuo palikimo. Tuo metu dėl savo amžiaus, nesenos emigracijos, tuometinės emocinės situacijos bei nežinojimo apie paveldėjimo aplinkybes pareiškėja nesuprato, kad turi atlikti veiksmus dėl motinos palikimo priėmimo. Po motinos S. K. mirties taip pat yra kitas galimas įpėdinis – pareiškėjos brolis V. K., kuris nėra suinteresuotas priimti palikimą. Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.Prašymas tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Būtina atsižvelgti į tai, ar pareiškėjas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Nagrinėjamu atveji terminas palikimui priimti praleistas žymiai, tačiau pareiškėjai buvo žinoma, kad jos motina neturėjo nekilnojamojo ar kito reikšmingo turto, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, kad yra paveldėjimo klausimų, kuriuos turėtų tvarkyti. Atsižvelgtina ir į tai, kad tuo metu pareiškėja nežinojo apie jos motinos pradėtą ir nebaigtą paveldėjimo procedūrą po pareiškėjos močiutės O. Š., mirties. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja savo teisių neįgyvendino dėl savo pačios aplaidaus ar nerūpestingo elgesio. Po S. K. mirties atsiradęs palikimas Lietuvos Respublikoje iki šiol nėra priimtas, teismas nenustatė aplinkybių, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas pripažįsta, kad pareiškėja dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą ir palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes yra protinga ir teisinga, kad mirusio asmens turėtą turtinę teisę perima jo šeimos nariai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudarė 8,10 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai iš pareiškėjos priteistina 8,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291, 443, 578 straipsniais,