Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-3043-1128/2026 (teisminio proceso Nr. 1-05-6-00005-2024-5), kurioje KAL1 kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, o uždaroji akcinė bendrovė „Alarus“ kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, medžiaga, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, kuria baudžiamoji byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kuria kreiptasi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu išspręsti klausimą dėl šios baudžiamosios bylos teismingumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams 2026 m. rugpjūčio 26 d. su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje KAL1 kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o UAB „Alarus“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji byla paskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjai Renatai Maziliauskienei, kuri baudžiamosios bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 226 straipsnio 1 dalį perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamajame akte nėra detalizuota, kokioje konkrečioje vietoje kaltinamieji galimai atliko nusikalstamus veiksmus. Pagal suformuluotus kaltinimus tiriamuoju laikotarpiu UAB „Alarus“, kurios registracijos adresas yra Vilniuje, veiklą vykdė tiek Šiauliuose, tiek ir Vilniuje. Todėl, vadovaudamasis BK 4 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, konstatavo, jog kaltinime nurodyti padariniai – negalima iš dalies nustatyti UAB „Alarus“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., turėjo atsirasti Vilniaus mieste, kuriame registruota UAB „Alarus“ buveinė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 226 straipsnio 1 dalimi baudžiamąją bylą nutarta perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, nesutikdamas su tokia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos nutartimi, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas išspręsti klausimą dėl bylos teismingumo. Nutartyje nurodyta, kad iš kaltinamojo akto duomenų matyti, jog UAB „Alarus“ veiklą faktiškai vykdė Šiaulių mieste – įmonės parduotuvė buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur pardavėju dirbo ir kaltinamasis KAL1, tuo pačiu adresu veikė ir įmonės biuras, sandėliai taip pat buvo Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Alarus“ buhalterinę apskaitą tvarkė M. M., kurios gyvenamosios vietos adresas taip pat yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kur buvo laikoma UAB „Alarus“ buhalterinė apskaita. Iš liudytojos M. M. parodymų matyti, kad buhalterinę apskaitą ji tvarkė savo namuose, gyvenamosios vietos adresu, ten ji laikė įmonės dokumentus, įmonės dokumentus kartą per mėnesį ji pasiimdavo įmonės biure arba jai į namus atveždavo direktorius KAL1. Teismas pažymėjo ir tai, kad nors tiriamuoju laikotarpiu UAB „Alarus“ Vilniuje turėjo vieną saloną, tačiau jis veikė trumpai, be to, nė vienas iš apklaustų liudytojų nedavė parodymų apie piniginių operacijų, kurios galimai nebuvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, buvimą Vilniaus mieste. Dauguma ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodė, kad pinigus už baldus perdavė UAB „Alarus“ parduotuvėje Šiauliuose, kur pagal kaltinimą, šių pinigų operacijos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad iš 62 byloje apklaustų liudytojų net 47 gyvena Šiauliuose arba Šiaulių rajone, tuo tarpu Vilniuje – tik 3. Baudžiamoji byla perduotina nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.Nagrinėjamoje situacijoje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai ir Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės skirtingai vertino teismui su kaltinamuoju aktu perduotos baudžiamosios bylos teismingumo klausimą. Ginčas iš esmės kilo dėl kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo vietos, t. y. jos nustatymo, kuri turi esminės reikšmės, sprendžiant, kuriam apylinkės teismui teisminga minėta baudžiamoji byla.Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja sprendė, kad pagal kaltinamojo akto turinį UAB „Alarus“ veikė tiek Šiauliuose, tiek ir Vilniuje, todėl nustatydama bylos teismingumą vadovavosi padarinių atsiradimo vieta, t. y. UAB „Alarus“ buveinės registracijos vieta, kuri yra Vilniuje. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, bylos duomenimis tiriamos nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Šiauliuose, kur įmonė faktiškai vykdė veiklą – prekiavo baldais, turėjo biurą, sandėlį, kur dirbo ne tik kaltinamasis KAL1, bet ir buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonės buhalterė, be to, pagal liudytojų, kurių didžioji dauguma gyvena Šiauliuose ir Šiaulių rajone parodymus, būtent šio miesto salone atliktos galimai į buhalterinę apskaitą neįtrauktos piniginės operacijos.Bylų teritorinio teismingumo taisykles reglamentuoja BPK 226 straipsnio nuostatos. Jose numatytas bendras teritorinio bylų teismingumo principas – baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika (BPK 226 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 4 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai.Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad KAL1 kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o UAB „Alarus“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį tęstinės nusikalstamos veikos padarymu, t. y. kad KAL1, eidamas UAB „Alarus“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, veikdamas bendrovės naudai ir interesais, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu ir kontroliuoti jos veiklą, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., į UAB „Alarus“ finansinę apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių bendrai 63 790 Eur sumai, atitinkamai į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 17 242 Eur mokesčių, iš jų 11 069 Eur PVM ir 6 173 Eur pelno mokesčio, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „Alarus“ veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už minėtą laikotarpį, tokiu būdu kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis kaltinamieji kaltinami tyčia apgaulingai tvarkę UAB „Alarus“ buhalterinę apskaitą. Bylos duomenimis apgaulingos apskaitos tvarkymo veiksmai iš esmės pasireiškė tuo, kad iš pirkėjų gautos pajamos už parduotas prekes nebuvo apskaitytos UAB „Alarus“ buhalterinėje apskaitoje. Aptariamu atveju sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartyje išdėstytais argumentais, kad bylos duomenimis UAB „Alarus“ veiklą – prekybą baldais faktiškai vykdė Šiauliuose esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo ir pats kaltinamasis KAL1, šiuo adresu veikė ir įmonės biuras, be to, šiame mieste įmonė nuomojosi prekių sandėlį. Didžioji dauguma iš UAB „Alarus“ baldus pirkusių liudytojų parodė, kad prekes įsigijo ir avansą ir / ar galutinį atsiskaitymą už jas mokėjo būtent Šiauliuose veikusiame salone. Be to, UAB „Alarus“ buhalterinė apskaita taip pat buvo tvarkoma Šiauliuose, įmonės buhalterės M. M. gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad bylai reikšmingi buhalterinės apskaitos dokumentai kratų metų buvo rasti UAB „Alarus“ biure, kaltinamojo KAL1 bei įmonės buhalterės M. M. gyvenamosiose vietose, esančiose Šiauliuose bei Šiaulių rajone. Nors iš bylos duomenų ir matyti, kad kurį laiką UAB „Alarus“ turėjo saloną ir Vilniuje, tačiau nė vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė prekes pirkęs bei už jas atsiskaitęs šiame mieste. Sprendžiant bylos teismingumo klausimą svarbu įvertinti ir tai, kad iš 62 byloje apklaustinų asmenų net 47 gyvenamoji vieta yra Šiaulių mieste ar Šiaulių rajone, tuo tarpu tik 3 gyvena Vilniuje. Todėl esant šioms aplinkybėms, sprendžiamo ginčo kontekste, smulkmeniškas bandymas ieškoti aplinkybių dėl bylos perdavimo pagal teismingumą kitam apylinkės teismui yra pakankamai formalus ir neturėtų būti pagrindu kilti teismų ginčams dėl teritorinio bylos teismingumo. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į kaltinamojo akto turinį ir kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra glaudžiai susijusi ir sietina būtent su Šiaulių miestu. Tokių aplinkybių kontekste visiškai pagrįstai ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, o byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnio 1 dalimi, 230 straipsniu, teisėjas, laikinai einanti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas,