Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su atsakovės ATS1 atstovo advokato Mažvydo Misiūno pareiškimu civilinėje byloje Nr. e2-1372-392/2026 dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo ir civilinės bylos perdavimo kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1372-392/2026 nagrinėjimo bei civilinės bylos perdavimo kitam apygardos teismui.

Susipažinus su pareiškimo turiniu nustatyta, kad viename procesiniame dokumente, pasirašytame advokato AAT1 (toliau – ir pareiškėjas), pareikšti savarankiški prašymai nušalinti: 1) teisėją Loretą Braždienę nuo civilinės bylos Nr. eB2-1241-430/2026 nagrinėjimo; 2) teisėją Virginijų Kairevičių nuo civilinės bylos Nr. e2-1372-392/2026 nagrinėjimo; 3) nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjus nuo pirmiau nurodytų civilinių bylų nagrinėjimo; 4) perduoti pirmiau nurodytas civilines bylas nagrinėti kitam apygardos teismui. Pareiškime be teiginių, kuriais grindžiami teisėjų L. Braždienės ir V. Kairevičiaus nušalinimo pagrindai, nurodoma, kad civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios, todėl pareiškus nušalinimą nemokumo bylą nagrinėjančiai teisėjai, kuri yra Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, negalima situacija, kad bet kuris kitas, civilinę bylą naujai gavęs nagrinėti, teisėjas dirbtų tame pačiame teisme, kurio vidinį administravimą organizuoja ir prižiūri teisėja L. Braždienė. Pagrindinio uždarosios akcinės bendrovės „Laitus“ akcijų ginčo perdavimas Vilniaus apygardos teismui sukurtų situaciją, kai teismo pirmininkės vadovaujama institucija vienu metu kontroliuotų bankroto masę, reikalavimą dėl 286 194,77 Eur žalos atlyginimo ir civilinę bylą, galinčią nulemti milijoninės vertės turto grąžinimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad prašymas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjus grindžiamas būtinybe apsaugoti teisingumą nuo esamo hierarchinio ir organizacinio konteksto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2026 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1372-392/2026 ir pareiškimo turinį, pasisakys tik dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma nušalinti nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-1372-392/2026 nagrinėjimo ir prašymo perduoti civilinė bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1372-392/2026 nagrinėjimo ir prašymas perduoti civilines bylas nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnį teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, įtvirtinti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka nustatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas abejones dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo grindžia aplinkybėmis, kad civilinės bylos Nr. e2-1372-392/2026 ir Nr. eB2-1241-430/2026 yra tarpusavyje susijusios, todėl pareiškus nušalinimą civilinę bylą Nr. eB2-1241-430/2026 nagrinėjančiai teisėjai, kuri taip pat yra Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, pirmiau nurodytų civilinių bylų nagrinėjimas šiame teisme negalimas.

Pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Visų pirma, pareiškėjo argumentai dėl civilinių bylų sąsajumo yra grindžiami deklaratyviais argumentais ir prielaidomis – Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nenustatyta, kad pirmiau nurodytose civilinėse bylose spręsti atitinkami procesiniai klausimai ir pasisakyta dėl bylų tarpusavio ryšio. Antra, nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui negali būti grindžiamas atitinkamais teisėjų veiksmais, atliktais nagrinėjant kitą, o ne nagrinėjamą bylą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-109-943/2015). Todėl pareiškime dėl teismo (teisėjų) nušalinimo detalizuojamos aplinkybės, susijusios su kitos civilinės bylos nagrinėjimu, sprendžiant viso Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1372-392/2026 nagrinėjimo klausimą, nevertinamos. Trečia, vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje yra pareikštas nušalinimas teisėjai, kuri taip pat yra ir šio teismo pirmininkė, savaime nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjo pareiškimų dėl viso teismo nušalinimo kitoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga yra teisėjo procesinis nepriklausomumas ir savarankiškumas sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus. Nė vienas teisėjas, vykdydamas teisingumą, nėra ir negali būti pavaldus jokiam kitam teisėjui ar kurio nors teismo (nei to, kuriame dirba, nei aukštesnės grandies ar instancijos teismo) pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Taigi, pareiškėjo nurodomos subjektyvios aplinkybės dėl visų Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų pavaldumo teismo pirmininkei nepagrindžia, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą byloje. Kitų konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos išnagrinėjimu Vilniaus apygardos teisme, pareiškime nenurodoma.

Pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje Nr. e2-1372-392/2026 sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo nurodytos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1372-392/2026 nagrinėjimo bei bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

Pareiškėjas taip pat kelia abejones ir dėl civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo V. Kairevičiaus šališkumo. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 4 punkte, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Nesant pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl civilines bylas nagrinėjančio teisėjo nešališkumo vertintinos bendra CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareiškimo dalies dėl civilinę bylą Nr. e2-1372-392/2026 nagrinėjančio teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo nenagrinėja ir perduoda šią pareiškimo dalį nagrinėti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas papildomai atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad proceso dalyvio veiksmai, kai viename procesiniame dokumente nurodomos skirtingų civilinių bylų faktinės aplinkybės ir reiškiami keli savarankiški reikalavimai, nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat nurodant atstovavimo faktą asmens, kuris nėra civilinės bylos dalyvis, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis), apsunkina teismo darbą bei sudaro prielaidas nepagrįstai didinti kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas įspėjamas, kad pareiškus nepagrįstą pareiškimą dėl teismo (teisėjų) nušalinimo arba teismui nustačius kitus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. kai dalyvaujantis byloje asmuo veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti jam iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti atsakovės ATS1 atstovo advokato Mažvydo Misiūno pareiškimo dalies dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1372-392/2026 nagrinėjimo ir prašymo perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui.

Perduoti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jo paskirtam teisėjui spręsti atsakovės ATS1 atstovo advokato Mažvydo Misiūno pareiškimo dalį dėl civilinę bylą Nr. e2-1372-392/2026 nagrinėjančio teisėjo nušalinimo.