- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-17
- Bylos Nr.
- AN2-145-768/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00080-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Institucija
- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Panevėžio valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. N. atstovės advokatės Janinos Umbrasienės (toliau ir apeliantė) pateiktą apeliacinį skundą (toliau ir Skundas) dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir Institucija, Valstybinė mokesčių inspekcija) 2026 m. kovo 4 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau ir Skundžiamas nutarimas) G. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2026 m. kovo 4 d. buvo nustatyta, jog G. N., vykdantis individualią veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311) (toliau ir deklaracija) už 2024 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., atitinkamai iki 2025 m. gegužės 2 d., ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. G. N. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Nesutikdama su Institucijos nutarimu, G. N. atstovė pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutartimi (toliau ir Skundžiama nutartis), Institucijos 2026 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir skundas netenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teisme gautas apeliacinis skundas, kuriuo G. N. atstovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutartį, Institucijos 2026 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą G. N. atžvilgiu nutraukti. Skunde išdėstė šiuos esminius argumentus:
Šalies argumentai
apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog G. N. nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti deklaraciją. G. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2025 m. sausio 24 d., o deklaraciją turėjo pateikti iki tų pačių metų gegužės 2 d. Priminimas pateikti deklaraciją 2025 m. gegužės 7 d. G. N. buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, kuris nebuvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kaip viešai naudojamas G. N. kontaktinis adresas. Šiuo elektroninio pašto adresu G. N. ilgą laiką nesinaudojo, buvo praradęs prisijungimo duomenis, todėl neturėjo faktinės galimybės susipažinti su jokiais Valstybinės mokesčių inspekcijos siųstais pranešimais. Pasak apeliantės, dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo teigti, kad G. N. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti deklaraciją;
akcentuoja, kad Skundžiamas nutarimas 2026 m. kovo mėnesį G. N. buvo įteiktas kitu būdu, jis buvo tinkamai informuotas apie susidariusią situaciją, todėl nedelsiant ėmėsi veiksmų situacijai spręsti – kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją, įstaigos darbuotojams padedant, pateikė deklaraciją. Šie veiksmai, pasak apeliantės, patvirtina, kad G. N. nesiekė išvengti pareigos pateikti deklaraciją mokesčių administratoriui vykdymo, priešingai – vos tik sužinojęs ėmėsi veiksmų ją pateikti;
teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. N. buvo išleidžiamas į laisvę, todėl galėjo pateikti deklaraciją, nepagrįsta, nes į laisvę jis buvo išleidžiamas tik nuo 2026 m., be kita ko, išleistas buvo tik keturis kartus;
skundas taip pat grindžiamas argumentais, jog G. N. neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nes jis buvo paimtas ir laikomas įkalinimo įstaigoje, todėl neturėjo galimybės sudaryti elektroninės bankininkystės sutarčių ir prisijungti prie VMI savitarnos portalo;
akcentuoja, jog administracinė atsakomybė asmeniui gali būti taikoma tik tais atvejais, kai asmuo turi objektyvią, o ne teorinę galimybę laikytis teisės aktų reikalavimų. Šiuo gi atveju, G. N. galimybės buvo apribotos dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento paėmimo bei galimybės naudotis elektroninėmis identifikavimo priemonėmis apribojimo.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė L. Ž. atsiliepime su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, prašo palikti Skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, detaliai ir visapusiškai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino surinktų įrodymų visumą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Su pareiga teikti deklaracijas G. N. buvo informuotas registruojant individualią veiklą 2024 m. rugsėjo 12 d., todėl apie tokią prievolę žinojo iš anksto. Priminimai pateikti deklaracijas buvo siųsti elektroninio pašto adresu, kurį G. N. nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose. Be to, pateikti deklaraciją buvo galima telefonu, asmuo identifikuojamas kitu būdu, todėl nepagrįsti skundo argumentai dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas ar jo kvalifikavimas, t. y. nėra ginčijama aplinkybė, jog pajamų deklaracija nebuvo pateikta laiku. Apeliantė nesutinka su G. N. atžvilgiu priimtu Skundžiamu nutarimu, motyvuodama tuo, kad G. N. nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti deklaraciją, deklaracijos teikimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Teigia, kad jis nesiekė išvengti pareigos pateikti deklaraciją mokesčių administratoriui vykdymo, tačiau neturėjo objektyvios galimybės laiku įvykdyti šią pareigą.
Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, Skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga bei išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei padarė pagrįstas išvadas dėl G. N. kaltės, padarius ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, o Skundžiamos nutarties naikinti Skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi G. N., nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. Apygardos teismas pritaria Skundžiamo nutarimo ir Skundžiamos nutarties motyvams bei išsamiai jų nebekartoja.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. VA-75 redakcija) (toliau ir Taisyklės) 18 punktas numato, jog dokumentai laikomi įteiktais jų įkėlimo į Mano VMI dieną.
Bylos medžiaga nustatyta, jog 2025 m. balandžio 22 d. bei 2025 m. gegužės 7 d. priminimai pateikti deklaraciją buvo išsiųsti G. N. valstybės informacinėse sistemose ar registruose jo deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9, 55). Pastebėtina, jog Institucijos pateiktais duomenimis, G. N. elektroninis paštas buvo nurodytas valstybės informacinėje sistemoje, G. N. registruojant individualią veiklą, prisijungiant prie savitarnos portalo Mano VMI, jį nurodė pats G. N. (b. l. 56, 57). Taigi, laikytina, jog priminimai pateikti deklaraciją G. N. buvo išsiųsti tinkamu, leistinu būdu, kaip tai yra reglamentuota teisės aktuose. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma Skunde, elektroninio pašto adresą G. N. buvo deklaravęs prisijungdamas prie savitarnos portalo Mano VMI. Be to, sutinkamai su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, prisijungęs prie savitarnos portalo Mano VMI ir sutikdamas su Taisyklėmis, G. N. sutiko gauti dokumentus savitarnos portale Mano VMI. Apeliantės dėstomi deklaratyvūs teiginiai, kad G. N. buvo pametęs elektroninio pašto prisijungimo duomenis, ilgą laiką juo nesinaudojo, vertintini kritiškai ir šie argumentai nesudaro jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista G. N. teisė būti informuotam apie pareigą pateikti deklaraciją. Juolab, kad bylos duomenimis Skundžiamas nutarimas G. N. buvo siųstas tuo pačiu elektroninio pašto adresu (b. l. 7), jį G. N. nurodė gavęs, o tai, kad apeliantas nebuvo atidus ir rūpestingas ir nesidomėjo savo pareiga pateikti deklaraciją, nešalina G. N. atsakomybės. Šių išvadų nekeičia ir Skundo argumentai, jog G. N. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas buvo paimtas įkalinimo įstaigoje, jis negalėjo prisijungti prie sistemų. Sutinkamai su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, G. N. turėjo galimybę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją telefonu ir būti identifikuojamas kitais būdais. Vien tai, kad G. N. deklaracijos teikimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, nešalina jo atsakomybės, kadangi deklaraciją jis pateikė vėliau, po to kai gavo Skundžiamą nutarimą, būdamas įkalinimo įstaigoje, padedant įkalinimo įstaigos darbuotojams. Taigi apeliacinio skundo argumentas, jog G. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra paimtas, nepaneigia ankščiau nustatytos aplinkybės, kad jis buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti deklaraciją.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 5 punktus, mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.
Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, jog apie pareigą periodiškai teikti Metinę pajamų deklaraciją G. N. buvo informuotas įregistravęs individualią veiklą. Valstybinė mokesčių inspekcija aukščiau nurodytais būdais priminė G. N. apie pareigą pateikti deklaraciją, nors ši pareiga G. N. turėjo būti žinoma. Aptariamu atveju aukštesnysis teismas pritaria Skundžiamos nutarties argumentams, kad G. N. tyčinės kaltės nėra, nes nustatyta, kad G. N. nuo 2025 m. sausio 24 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo, G. N. nors numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. G. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl savo neteisėtų veiksmų, kuriais negalima pateisinti jo, kaip individualią veiklą įregistravusio asmens, įstatymų nustatytų pareigų nevykdymo.
Taigi, apygardos teismo vertinimu, G. N. buvo tinkamai informuotas apie deklaracijos pateikimą, be to, kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą nuo 2024 m. rugsėjo 12 d., turėjo žinoti apie pareigą pateikti deklaraciją, taip pat jis turėjo ir objektyvias galimybes tą padaryti, tačiau to nepadarė. Todėl laikytina, kad G. N. pažeidė pareigą laiku pateikti mokesčių administratoriui Metinę pajamų deklaraciją (forma GPM311) už 2024 metus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, todėl nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas pagrįstai, G. N. neatlikus įstatyme numatytos pareigos.
Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai dėl G. N. ir jo atstovės pateiktų aplinkybių vertinimo, su kuriais sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Todėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. N. atstovės advokatės Janinos Umbrasienės apeliacinio skundo netenkinti. Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.