Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pareiškėjas T. Š. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu prašymu prašė 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1092-1048/2025 T. Š. atžvilgiu; 2) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalis, susijusias su T. Š. civiline atsakomybe ir priimti naują sprendimą – ieškinį T. Š. atžvilgiu atmesti; 4) pasiūlyti ieškovei pateikti pareiškimą dėl ieškinio T. Š. atžvilgiu atsisakymo ir bylą T. Š. atžvilgiu užbaigti.Patikslintame prašyme ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose proceso atnaujinimo pagrindais pareiškėjas nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktus. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjant bylą, buvo padarytos esminės, akivaizdžios ir lemiamą reikšmę turėjusios materialinės ir procesinės teisės klaidos, dėl kurių: civilinė atsakomybė buvo sukurta asmeniui, su kuriuo ieškovė neturėjo jokio teisinio santykio; buvo ignoruotos pačios ieškovės pateiktos sutarties sąlygos; pati ieškovė kitoje civilinėje byloje jau pripažino, kad T. Š. nėra atsakovas, tik pamiršo atsiimti savo ieškinį praėjusioje civilinėje byloje; teismų sprendimai tapo logiškai prieštaringi. Dėl esminių ir nepašalintų procesinių pažeidimų ir materialinės teisės taikymo klaidų pareiškėjas nurodo ir tai, kad ieškovė ieškinyje teigė, jog T. Š. yra V. Š. sūnus ir kartu jie sudaro vieną šeimą, iš to buvo kildinama T. Š. civilinė atsakomybė – kaip šeimos nario. Tačiau prie ieškinio pridėtame priede „Nr. 5 Deklaruoti.pdf“ aiškiai nurodyta, kad deklaruotos dvi atskiros šeimos, o ne viena, V. Š. turi 0 (nulį) vaikų. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė ir savo procesiniuose sprendimuose rėmėsi dokumentu – Priedu prie ieškinio „Nr. 5 „Deklaruoti.pdf“, kuriame yra akivaizdžiai melagingi ir pačios ieškovės ieškinį paneigiantys duomenys. Esant tokiam akivaizdžiam prieštaravimui, teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį arba nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Tai nebuvo padaryta, todėl procesas pareiškėjo atžvilgiu negalėjo teisėtai prasidėti. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo pirmiausia patikrinti, ar byla apskritai galėjo būti nagrinėjama iš esmės, tačiau jis netikrino bylos dokumentų turinio, neįvertino akivaizdaus ieškinio ir jo priedo prieštaravimo, praleido privalomą procedūrinę stadiją. Pareiškėjo vertinimu, iš neatlygintino leidimo (dovanos) teismai sukūrė skolą pilnamečiui asmeniui, su kuriuo ieškovė neturėjo jokių sutartinių santykių. Ieškovė sudarė nuomos sutartį tik su V. Š.. Šioje sutartyje pilnametis T. Š. nėra nurodytas kaip nuomininkas ar solidariai atsakingas asmuo. Tačiau sutartyje ieškovė savo iniciatyva ir savo valia įrašė atskirą nuostatą, kuria leido (dovanojo) pilnamečiui T. Š. naudotis patalpomis. Minėtoje sutarties nuostatoje nenustatyta jokia mokėjimo pareiga pilnamečiui T. Š., nenustatyti jokie tarifai, įkainiai ar mokesčiai, nėra pilnamečio T. Š. parašo, nėra jokio įsipareigojimo ar atsakomybės mechanizmo, nėra jokios naudojimosi apskaitos ar kontrolės tvarkos.Naujai paaiškėjusi aplinkybė (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pareiškėjo teigimu, yra ta, kad 2025 m. gruodžio 17 d. kitoje civilinėje byloje Nr. e2-18826-1206/2025 ieškovės naujas atstovas, pasižiūrėjęs turimus įmonės dokumentus ir konstatavęs faktą, kad savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ neturi jokio teisinio ir (ar) juridinio ryšio su T. Š. mažiausiai nuo 2014 m. spalio 17 d. atsisakė T. Š. laikyti atsakovu, nebereikalavo jokios civilinės atsakomybės jo atžvilgiu. Ieškovės procesinė pozicija dėl to paties objekto ir to paties laikotarpio negali būti skirtinga skirtingose bylose.Prašyme pareiškėjas nurodė ir tai, kad ieškovės prieštaringas elgesys pareiškėjui objektyviai paaiškėjo tik 2025 m. gruodžio 24 d., kai pareiškėjo tėvas pranešė, kad jam 2025 m. gruodžio 17 d. yra pateiktas ieškinys kitoje byloje, kuriame ieškovė atsisakė T. Š. laikyti atsakovu, nebereikalavo jokios atsakomybės jo atžvilgiu, faktiškai paneigė savo ankstesnę procesinę poziciją. Aplinkybės, susijusios su priedu prie ieškinio „Nr.5 Deklaroti.pdf“, paaiškėjo 2025 m. gruodžio 2 d. Šios aplinkybės iki tol nebuvo aiškiai ir tiesiogiai nurodytos teismų motyvuose. Esminė materialinės teisės klaida paaiškėjo 2025 m. gruodžio 9 d., kaip buvo įvertinta ieškovės pateikta trečiojo asmens nuomos sutartis. Ankstesni teismų sprendimai buvo grindžiami pasenusiais (1982 m.) ir faktinės patalpų būklės neatitinkančiais kadastro duomenimis dėl patalpų, (duomenys neskelbtini), kurių tikrumas šiuo metu ginčijamas kitoje civilinėje byloje. Prokuratūrai pateiktame skunde prašoma įvertinti galimai neteisėtus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiksmus, susijusius su pasenusių ar melagingų duomenų teikimu teismams ir pareiškėjo įtraukimu kaip atsakovu. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita byla dėl tų pačių patalpų kadastro duomenų atnaujinimo, kurioje pateikti įrodymai apie faktinę patalpų būklę.