Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 22 d., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fiberton“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Algsta“ (toliau – ir nemokumo administratorė). 2026 m. vasario 18 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartis likviduoti bendrovę dėl bankroto.Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Fiberton“ 2026 m. gegužės 26 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas nustatyti bendrovės turto pardavimo tvarką: parduoti turtą varžytynėse, pirmosioms varžytynėms nustatant likutinės turto vertės kainą – 477 938 Eur, antrosioms – 20 proc. mažesnę, t. y. 382 350 Eur; kainos kėlimo intervalas 200 Eur; nepardavus varžytynėse, parduoti laisvo pardavimo būdu, nustatant 30 proc. mažesnę kainą nei antrosiose varžytynėse, t. y. 267 645 Eur; nepardavus per tris savaites, kainą sumažinti dar 30 proc., t. y. iki 187 352 Eur; nepardavus, organizuoti pavienių staklių pardavimą didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesne negu metalo laužo kaina; apie pardavimą skelbti interneto portale www.skelbiu.lt.Pareiškėja (kreditorė) UAB „Macro Investment“ 2026 m. birželio 11 d. pateikė skundą, prašydama panaikinti LUAB „Fiberton“ 2026 m. gegužės 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo. Nurodė, kad ginčijamo sprendimo projektą pasiūlė bendrovės nemokumo administratorė, o sprendimas iš esmės priimtas su bendrove susijusios kreditorės UAB „Farmus“ balsais (89,85 proc. nuo visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos). Ginčijamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 85 straipsnio 1 punktui, nes turto kaina nustatyta ne pagal analogiško turto rinkos kainą, o pagal likutinę turto vertę (įsigijimo vertė minus nusidėvėjimas), t. y. nustatyta turto kaina neužtikrina turto pardavimo už didžiausią kainą. Bendrovės nemokumo administratorė atsisakė atlikti turto vertinimą ir nesiekė nustatyti turto vertės pagal rinkos kainą. Parduodamą turtą sudaro 17 skirtingų įrengimų, o kai kurie įrengimai (staklės) skirtos tai pačiai funkcijai atlikti. Ginčijamu sprendimu nuspręsta visus įrengimus parduoti kaip vieną turtinį vienetą, todėl toks sprendimas pažeidžia JANĮ 85 straipsnio 2 punkte nustatytą reikalavimą parduoti turtą už didžiausią galimą kainą. Bendrovė stakles pirko už rinkos kainą, todėl jos turi būti įvertintos ir parduotos atskirai kaip savarankiški daiktai. Bendrovės nemokumo administratorė neįvertino visų staklių nei kaip turto komplekso, nei kaip atskirų daiktų. Ginčijamu sprendimu nuspręsta, kad turto nepardavus antrosiose varžytynėse, parduoti jį laisvo pardavimo būdu. Tokia pardavimo tvarka yra neaiški, nes nenustatyta kiek laiko, kokiu būdu bus renkami pasiūlymai, kaip bus nustatyta didžiausia pasiūlyta kaina, už kurią pasiūliusiam bus parduotas turtas. Pagal teisės aktų reikalavimus varžytynių skaičius iš esmės yra neribojamas, nes tik turto pradinei pardavimo kainai tapus mažesnei nei 10 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) turtas galėtų būti parduodamas ne varžytynėse kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Taigi, ginčijamo sprendimo nuostata dėl turto laisvo pardavimo būdo yra neteisėta, pažeidžia kreditorių teises, nes neužtikrina, kad turtas bus parduotas už didžiausią rinkos kainą ir bus patenkinta įmanomai didžiausia kreditorių finansinių reikalavimų dalis.Atsakovė LUAB „Fiberton“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Algsta“, prašė atmesti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad pareiškėja nesiūlė kitokio bendrovės turto realizavimo būdo ir tvarkos. Ginčijamas sprendimas priimtas kreditorių daugumos balsais, todėl jis atitinka kreditorių daugumos interesus ir nepažeidžia pareiškėjos interesų. Bendrovės turtas buvo įsigytas ir pradėtas eksploatuoti 2021 m. balandžio mėn., jis buvo skirtas gaminti neaustines medžiagas, kurios buvo paklausios COVID-19 pandemijos metu. Kadangi įranga buvo eksploatuojama, buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas. Šiuo metu nėra paklausos neaustinėms medžiagoms ir apsaugos priemonėms bei atitinkamai tokių priemonių gamybai reikalingai įrangai. Įrangos paklausos rinkoje analizę atliko tiek nemokumo administratorė, tiek buvę bendrovės valdymo organai, bandydami gelbėti bendrovės finansinę situaciją iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi, pasirinkta pradinė turto pardavimo kaina (likutinė vertė) yra pagrįsta, neprieštarauja turto pardavimo principams, nes yra realiausia. Turtą nuspręsta parduoti elektroninėse varžytynėse, taip užtikrinant JANĮ 85 straipsnio reikalavimus dėl rinkos kainos ir didžiausios kainos principų. Visos įrangos kaip vieno turtinio vieneto pardavimas suteikia didžiulį pranašumą, lyginant su pavienių staklių realizacija, nes taip sutaupomas ne tik laikas, bet ir žymiai sumažėja administravimo išlaidos. Įsigijęs visą įrangos kompleksą, pirkėjas galės tęsti gamybą be papildomų leidimų ar įrenginių derinimo, nes visa linija sukomplektuota ir veikia kaip vieninga sistema. Neaustinių medžiagų, naudotų medicininių kaukių ir respiratorių filtrams gaminti linijos susideda iš specializuotos įrangos, kurios dalį pardavus, niekas nepirks likusių staklių, kurios nėra tokios specifinės. Pagal ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą pavienės staklės būtų parduodamos tik jei jų, kaip komplekso, nepavyktų parduoti varžytynėse. Šiuo metu nėra galimybės numatyti, kiek laiko užsitęs pavienių staklių pardavimas. Bendrovės likvidavimo procedūra turi būti užbaigta iki 2027 m. vasario 18 d., todėl pareiškėjos elgesys vilkina bankroto procesą ir nėra suderinamas su šio proceso veiksmingumu.Suinteresuotas asmuo UAB „Farmus“ prašė atmesti pareiškėjos skundą, nes ji, kaip didžiausia bendrovės kreditorė, yra labiausiai suinteresuota, kad bendrovės turtas būtų parduotas už didžiausią įmanomą kainą, o tai gali užtikrinti viešosios varžytynės.