Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vėsus oras“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „AdMinus“ (toliau – ir nemokumo administratorė).Likviduojama dėl bankroto UAB „Vėsus oras“, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti UAB „Vėsus oras“ bankrotą tyčiniu, dėl tyčinio UAB „Vėsus oras“ bankroto kaltu pripažinti buvusį pareiškėjos vadovą D. S. (toliau – ir vadovas, suinteresuotas asmuo) ir priteisti iš D. S. bylinėjimosi išlaidas. Nemokumo administratorė nurodė, kad:Suinteresuotas asmuo D. S. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Vėsus oras“ vadovas ir vienintelis akcininkas, todėl, kaip pareiškėjos vienasmenis valdymo organas, asmeniškai priėmė visus su bendrovės valdymu susijusius sprendimus ir turėjo galimybę užtikrinti, kad jo vadovaujamos bendrovės veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pagal bendrovės balanso, sudaryto bankroto bylos iškėlimo dieną (2025 m. rugpjūčio 14 d.), finansinius rodiklius, bendrovė turėjo turto už 158 162,29 Eur, tačiau įsipareigojimai buvo 212 977,77 Eur. Taigi, bendrovės įsipareigojimų suma viršijo turto vertę – bendrovė buvo nemoki balanso testo prasme. Be kita ko, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 25 d. nutartimi konstatavo, kad bendrovė neturi nei vieno darbuotojo, paskutiniai pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra iki 2023 m. gruodžio 31 d., turimas turtas yra areštuotas, o skolos kreditoriams nėra apmokamos nuo 2024 m. vasario mėn., todėl bendrovė nemokia tapo vėliausiai 2024 m. vasario mėn.Bendrovės sąskaitų likučių žiniaraštis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 14 d. patvirtina, kad D. S. sąskaitos debeto likutis buvo 13 228,65 Eur, o suteiktos paskolos – 40 000 Eur. Tai patvirtina, kad buvęs vadovas naudojosi pareiškėjos lėšomis asmeniniais tikslais arba jas pasisavino. 40 000 Eur paskola buvusiam bendrovės vadovui iš pareiškėjos lėšų suteikta net nesudarant paskolos sutarties, tokiu būdu pažeidus rūpestingumo, lojalumo pareigas bei pareigą nepainioti savo ir bendrovės interesų bei nesinaudoti bendrovės turtu asmeniniais tikslais. Panašūs debeto likučiai fiksuojami ir kitų asmenų vardu – 555,59 Eur ir 4 450,25 Eur, tai rodo, kad tokia praktika buvo sisteminė. Bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo patyrė 96 265,31 Eur nuostolių, todėl jos veikla ilgą laiką buvo nuostolinga, bendrovė nebuvo gyvybinga, tačiau suinteresuotas asmuo nesiėmė teisės aktuose nustatytų veiksmų.Buvęs bendrovės vadovas, nepaisant nemokumo administratorės raginimų bei teismo skirtos baudos, nemokumo administratorei neperdavė bendrovės turto. Nors buvęs vadovas perdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentus, tačiau tikėtina, kad didžioji dalis dokumentų nebuvo perduota arba buvo netinkamai tvarkyta buhalterinė apskaita, kadangi neperduoti turto perleidimo, nurašymo dokumentai, o tai suvaržė nemokumo administratorės galimybes identifikuoti bendrovės turto sudėtį ir įvertinti visas atliktas ūkines operacijas. Tokiu būdu buvęs vadovas elgėsi nesąžiningai, siekdamas išvengti teisinių pasekmių dėl neteisėtų veiksmų atlikimo.Be to, bendrovė ilgą laiką veikė nuostolingai, kaupdama skolas kreditoriams, tačiau buvęs vadovas neinicijavo bankroto bylos, nors bendrovė buvo nemoki ir nebuvo perspektyvų atkurti mokumą. Buvęs vadovas imperatyvios pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė, toliau tęsė bendrovės veiklą nuostolingomis sąlygomis, tuo pablogindamas jos finansinę padėtį ir kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus. Iš sąskaitų likučio žiniaraščio matyti, kad bendrovės kasoje bankroto bylos iškėlimo dieną buvo 21 236,79 Eur, tačiau buvęs vadovas šių lėšų nemokumo administratorei neperdavė. Lėšos galėjo ir turėjo būti naudojamos kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp buvusio vadovo sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir jos nemokumo (arba jau faktiškai nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo), nes: 1) buvęs vadovas, vadovaudamas bendrovei nuo 2021 m. birželio 30 d., turėjo galimybę laiku inicijuoti nemokumo bylą ir taip sumažinti kreditorių nuostolius, tačiau to nepadarė; 2) buvęs vadovas sistemiškai naudojosi bendrovės lėšomis asmeniniais tikslais (13 228,65 Eur debeto likutis jo vardu, 40 000 Eur paskola), taip sumažindamas pareiškėjos turtą ir pablogindamas kreditorių galimybes gauti finansinių reikalavimų patenkinimą; 3) pareiškėjos veikla ilguoju periodu generavo tik nuostolius (96 265,31 Eur), tačiau buvęs vadovas veiklą tęsė, sąmoningai prisiimdamas naujus įsipareigojimus kreditoriams; 4) pareiškėjos turtas – grynieji pinigai kasoje (21 236,79 Eur), transporto priemonės (56 033,83 Eur įsigijimo savikaina), suteiktos paskolos (40 000 Eur) – nėra perduotas nemokumo administratorei.Visuma nustatytų aplinkybių – naudojimasis bendrovės lėšomis asmeniniais tikslais, turto neperdavimas, pareigos inicijuoti bankroto bylą nevykdymas, veiklos tęsimas esant bendrovės nemokumui, atsisakymas vykdyti teismo nustatytus įpareigojamus – leidžia daryti išvadą, kad D. S. veiksmai atitinka tyčinio bankroto dėl sąmoningo blogo juridinio asmens valdymo požymius.Suinteresuotas asmuo D. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. UAB „Vėsus oras“ bankroto byloje buvo gautas prašymas pratęsti terminą dokumentams bei įrodymams pateikti, tačiau per pratęstą terminą teisme nebuvo gauti jokie dokumentai.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nutarė likviduojamos dėl bankroto UAB „Vėsus oras“ bankrotą pripažinti tyčiniu; pripažinti buvusį UAB „Vėsus oras“ vadovą D. S. kaltu dėl tyčinio bankroto.Teismas nustatė, kad UAB „Vėsus oras“ įregistruota 2019 m. liepos 5 d., o jos vadovo pareigas nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 14 d., ėjo D. S..Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 25 d. nutartimi UAB „Vėsus oras“ iškėlė bankroto bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „AdMinus“. 2025 m. spalio 31 d. nutartimi teismas patvirtino 63 551,74 Eur bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui D. S. paskyrė 1 000 Eur baudą už 2025 m. liepos 25 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Ta pačia nutartimi teismas trejiems metams apribojo vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė ir nustatytą apribojimo terminą sutrumpino iki vienerių metų.Teismas nustatė, kad UAB „Vėsus oras“ buvo nemoki ne vėliau kaip nuo 2024 m. vasario mėn., tačiau buvęs bendrovės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Teismas nenustatė pakankamo pagrindo išvadai, kad bendrovei jau esant nemokiai D. S. naudojo bendrovės lėšas asmeniniais tikslais, nes byloje nebuvo duomenų, leidžiančių nustatyti, kada tiksliai atsirado jo ir kitų atskaitingų asmenų skolos. Nors 13 228,65 Eur skola bendrovei, 40 000 Eur paskola ir kitų atskaitingų asmenų skolos yra nustatytos, byloje nėra duomenų nustatyti, kada įsipareigojimai atsirado. Be to, 2025 m. sausio 1 d.–2025 m. rugpjūčio 14 d. papildomų lėšų atskaitingiems asmenims nebuvo suteikta, o buvusio vadovo skola sumažėjo 183,59 Eur. Todėl teismas nenustatė, kad buvęs vadovas bendrovei jau esant nemokiai sąmoningai atliko veiksmus, pažeidžiančius bendrovės ir kreditorių interesus.Teismas pripažino, kad buvęs vadovas bendrovės lėšas naudojo neatsakingai ir asmeniniais tikslais. Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip ekonomiškai nenaudingi bendrovei sandoriai ar sprendimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus gali sudaryti vieną iš tyčinio bankroto požymių.Teismas nustatė, kad buvęs bendrovės vadovas priėmė bendrovei ekonomiškai nenaudingus sprendimus ir sudarė kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius. Tai, be kita ko, grindžiama aplinkybe, kad bendrovės apskaitoje buvo fiksuotas 13 228,65 Eur vadovo įsiskolinimas bendrovei, taip pat kitų atskaitingų asmenų 555,59 Eur ir 4 450,25 Eur įsiskolinimai. Be to, bendrovė buvo suteikusi 40 000 Eur paskolą, kuri nebuvo grąžinta, o paskolos sutartis nebuvo perduota nemokumo administratorei. Teismas taip pat įvertino, kad bendrovė ilgą laiką veikė nuostolingai (nuostoliai sudarė 96 265,31 Eur), tačiau vadovas laiku nesiėmė veiksmų nemokumo situacijai spręsti ir neužtikrino tinkamo bendrovės turto bei dokumentų išsaugojimo. Šias aplinkybes teismas įvertino kaip bendrovės interesams prieštaraujantį ir jos finansinę padėtį bloginusį valdymą, kuris, kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis, lėmė esminį jau nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimą.Teismas nustatė, kad buvęs vadovas iš esmės pablogino jau nemokios bendrovės padėtį, nes nemokumo administratorei neperdavė bendrovės turto ir visų dokumentų. Neperduoti 21 236,79 Eur ir 56 033,83 Eur už transporto priemones. Šių lėšų būtų pakakę padengti didžiąją dalį bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Be to, neperduoti dokumentai ir informacija apie turtą (paskolos sutartis, automobilių dokumentai ir jų buvimo vieta) neleido nustatyti turto likimo. Šias aplinkybes teismas įvertino ne tik kaip esminį bendrovės padėties pabloginimą, bet ir kaip savarankišką tyčinio bankroto požymį dėl netinkamo buhalterinės apskaitos pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą tvarkymo.Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo tris tyčinio bankroto požymius: ekonomiškai nenaudingų ir nuostolingų sandorių bei sprendimų priėmimą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atsiskaitymo už turtą atidėjimą bendrovei ekonomiškai nenaudingu laikotarpiu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl teismas UAB „Vėsus oras“ bankrotą pripažino tyčiniu ir atsakingu dėl tyčinio bankroto pripažino buvusį bendrovės vadovą D. S..