Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jūratės Jakubonienės ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui, kaltinamojo A. B. (A. B.) gynėjams advokatams Ramūnui Mikulskui ir Raimundui Jurkai, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. B. gynėjų advokatų Ramūno Mikulsko ir Raimundo Jurkos skundus dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 19 d.

A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 260¹ straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis, veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje su R. K. (R. K.), neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir nepateikdamas muitinės kontrolei bei neturėdamas leidimo jas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: jis, turėdamas tikslą į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos, įgytų iš tyrimo metu nenustatyto asmens, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. bendraudamas tiesiogiai bei mobiliojo ryšio telefonu su R. K., nurodė jam neteisėtai, jo (A. B.) nurodytoje vietoje Lenkijos Respublikoje paimti labai didelį kiekį iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgytų narkotinių medžiagų ir neteisėtai jas atgabenti į Lietuvos Respubliką. Po ko jis (A. B.) perdavė R. K. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. K., veikiant pagal iš anksto sutartą nusikalstamos veikos planą, 2024 m. lapkričio 21 d. šiuo automobiliu nuvykus į Lenkijos Respubliką ir apie 15 val. 39 min. Lenkijos Respublikoje nurodytoje vietoje paėmus jo (A. B.) nurodytą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,5894 g kanapių dervos, bei jas paslėpus automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip šiuo automobiliu neteisėtai jas gabenant bei nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo tą pačią dieną neteisėtai pergabenus šį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijos pasienio postą, esantį Salaperaugio km, Kalvarijos sav., 2024 m. lapkričio 21 d., 16.00 val., Kalvarijos sav., Salaperaugio km. ribose, 96-ajame kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (A5) kilometre, apie 500 m nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika, R. K. vairuojamą automobilį sustabdžius Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams bei 2024 m. lapkričio 21 d., 16 val. 35 min., Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams atlikus jame kratą, automobilio bagažinėje ir salone buvo rastas ir paimtas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,5894 g kanapių dervos. A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė narkotines medžiagas, o būtent: jis, 2025 m. vasario 19 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai, įvairiose namo ir garažo-stoginės vietose, laikė narkotines medžiagas – bendrai 56,8076 g. kanapių (antžeminių dalių), 8,7543 g kanapių dervos bei tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinį, kuriame yra 0,0208 g grynos psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (mišiniuose ar tirpaluose), kurias 2025 m. vasario 19 d., 17 val. 1 min., atliktos kratos metu rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai. A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 253 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė vieną šaudmenį – pramoninės gamybos 9 mm kalibro ‚,LUGER“ (9x19 mm) šovinį, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo, iki 2025 m. vasario 19 d., 17 val. 1 min., kol kratos metu šį šaudmenį rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai. Kaltinamasis A. B. 2025 m. vasario 19 d., 16 val. 10 min., buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka. 2025 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimas buvo tęsiamas. Paskutinį kartą suėmimo terminas kaltinamajam A. B. pratęstas apskųsta Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 19 d. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas A. B. paskirta, o vėliau pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis A. B., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, o taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekta BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis.

Visų pirma pažymėtina, kad didžioji dalis teismo nurodytų aplinkybių egzistavo nuo pat baudžiamojo proceso pradžios. Jos nėra naujos ir savaime neparodo, kad būtent šiuo proceso etapu pasislėpimo rizika yra padidėjusi arba apskritai reali. Esant tokiai suėmimo trukmei, vien pakartotinis kaltinimo sunkumo, gresiančios bausmės, pilietybės, šeimos ryšių ar nekilnojamojo turto neturėjimo nurodymas negali būti laikomas pakankamu pagrindu toliau riboti asmens laisvę. Teismas privalo remtis konkrečiais kaltinamojo elgesio duomenimis, objektyviai patvirtinančiais, kad jis, būdamas laisvėje, iš tikrųjų gali siekti pasislėpti nuo teismo. Šiuo atveju tokių konkrečių duomenų skundžiamoje nutartyje nėra. Teismas nenurodė jokių naujų kaltinamojo veiksmų, ketinimų, bandymų išvykti, ryšių su užsienyje esančiais asmenimis ar kitų konkrečių aplinkybių, kurios po tokio ilgo suėmimo laikotarpio leistų pagrįstai teigti, kad pasislėpimo rizika tebėra reali.

Šiuo aspektu esminę reikšmę turi faktinis kaltinamojo elgesys iki jo sulaikymo. Kaip nurodyta procesiniuose dokumentuose, kitas kaltinamasis R. K. buvo sulaikytas dar 2024 m. lapkričio 21 d., o A. B. sulaikytas tik 2025 m. vasario 19 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams. Per šį laikotarpį pastarasis, žinodamas apie asmens, su kuriuo jis siejamas pagal pareikštą kaltinimą, sulaikymą, nepasislėpė, neišvyko iš Lietuvos Respublikos, nesiėmė priemonių savo buvimo vietai nuslėpti, nesiekė išvengti teisėsaugos institucijų ir neatliko kitų veiksmų, kurie galėtų objektyviai patvirtinti ketinimą vengti baudžiamojo proceso. Priešingai, jo elgesys iki sulaikymo yra objektyvus faktinis duomuo, kuris paneigia teismo daromą hipotetinę prielaidą apie jo ketinimą pasislėpti. Jeigu asmuo, žinodamas apie atliekamą baudžiamąjį procesą ir kito su byla siejamo asmens sulaikymą, beveik tris mėnesius lieka Lietuvoje ir nesiekia pasislėpti, tokia aplinkybė negali būti ignoruojama sprendžiant dėl realios pasislėpimo rizikos.

Skundžiamoje nutartyje teismas reikšmingą dėmesį skiria tam, kad byloje esą nėra pakankamai duomenų apie oficialias A. B. ir jo šeimos narių pajamas. Kartu su šiuo skundu pateikiami dokumentai patvirtina, kad A. B. tėvas vykdo veiklą ir iš šios veiklos gauna pajamas. Taigi, byloje yra objektyvūs duomenys apie realų ir teisėtą šeimos pajamų šaltinį. Pažymėtina ir tai, kad iki suėmimo A. B. prisidėjo prie šios veiklos vykdymo, padėjo savo tėvams, sesei ir dalyvavo šeimos ekonominėje veikloje. Šios aplinkybės patvirtina ne tik faktinius kaltinamojo ryšius su šeima, bet ir jo įsitraukimą į Lietuvoje vykdomą ūkinę-ekonominę veiklą. Todėl teismo išvada negali būti grindžiama vien tuo, kad pajamos nebuvo gaunamos darbo užmokesčio forma arba nebuvo registruotos tiesiogiai paties A. B. vardu.

Teismas nepakankamai įvertino byloje anksčiau pateiktus duomenis apie A. B. vykdytą ir planuotą ekonominę veiklą Lietuvoje. Kaltinamasis vykdė individualią veiklą, teismui buvo pateiktas ūkininko ūkio registravimo pažymėjimas. Jis kartu su šeimos nariais planavo toliau plėtoti agroturizmo veiklą. Šios aplinkybės reikšmingos ne tik kaip galimo būsimo pajamų šaltinio požymis. Jos patvirtina kaltinamojo ilgalaikius ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika ir jo interesą tęsti savo bei šeimos ekonominę veiklą būtent Lietuvoje. Teismas taip pat tinkamai neįvertino A. B. sesers piniginių pervedimų kaltinamajam. Šie pervedimai savaime nepatvirtina neaiškios kilmės lėšų gavimo. Priešingai, tai yra identifikuojami ir dokumentais atsekami finansiniai sandoriai tarp šeimos narių. Todėl vien aplinkybė, kad kaltinamasis gaudavo pinigines lėšas iš šeimos narių, negali būti vertinama kaip savaime patvirtinanti neaiškų jo pajamų šaltinį ar didesnę naujų nusikalstamų veikų darymo riziką.

Teismui taip pat jau buvo pateikti konkretūs duomenys apie realias A. B. įsidarbinimo galimybes tuo atveju, jeigu jam taikomas suėmimas būtų pakeistas švelnesne kardomąja priemone. Minėti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. balandžio mėnesį buvo ir yra pasirengusios priimti A. B. į vadybininko pareigas. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. B. yra baigęs (duomenys neskelbtini) ir įgijęs kompetencijų verstis žemės ūkio, žuvininkystės ir (ar) miškininkystės veikla. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant ne tik kaltinamojo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, bet ir teismo nurodomą galimų naujų nusikalstamų veikų darymo riziką. Asmuo, turintis realias teisėto įsidarbinimo ir ekonominės veiklos galimybes, nėra objektyviai pastatytas į situaciją, kurioje vienintelis jo pragyvenimo šaltinis būtų neteisėta veikla. Esant byloje duomenims apie teisėtus šeimos pajamų šaltinius, kaltinamojo vykdytą ir planuotą ekonominę veiklą, realias įsidarbinimo galimybes bei jo socialinius ir šeiminius ryšius Lietuvoje, nėra pakankamo faktinio pagrindo išvadai, kad, paleistas iš suėmimo, A. B. neturėtų teisėto pragyvenimo šaltinio ir dėl to būtų realiai linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skundžiamos nutarties motyvų visuma, kuria sutelkiamas dėmesys vien tik į tai, kad pats kaltinamasis ir jo šeimos nariai yra Rusijos Federacijos piliečiai, kad byloje nėra duomenų, ar šie asmenys minėtoje valstybėje neturi nekilnojamojo turto, kad sumokėta užstato suma neva yra nereikšminga ir t. t., parodo, kad ir kokios bebūtų susiklosčiusios aplinkybės, teismas jokiomis aplinkybėmis nėra nusiteikęs kaltinamojo atžvilgiu taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Nutarties argumentų visuma patvirtina, kad teismas visuomet akcentuoja kaltinamojo pilietybę, jo ir jo šeimos turtinę padėtį, galimybę išvykti iš Lietuvos. Visi šie teiginiai yra kartotiniai, kuriais teismas ir toliau bando grįsti suėmimo termino pratęsimo būtinybę, nors argumentacijoje pasigendama aiškaus atsakymo – kokios realios, tikėtinos ar akivaizdžios kliūtys neleidžia A. B. atžvilgiu taikyti švelnesnes kardomąsias priemones ir taip nustoti pažeidinėti šio asmens teisę į šeimą, teisę į laisvę.

A. B. Lietuvoje kartu su savo šeima – sutuoktine ir dviem nepilnamečiais vaikais, su abiem savo tėvais, gyvena šešerius metus, puoselėja ir bendromis jėgomis, lėšomis ir kitokiu prisidėjimu vysto komercines veiklas. Kaltinamasis Vilniuje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo vaikai jau keletą metų lanko ugdymo įstaigas, jiems Lietuva tampa nuolatine jų brandos ir vaikystės vieta, kurioje yra jų tėvai, seneliai. A. B., priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, vykdo veiklą kartu su savo tėvais, todėl teismo teiginiai apie tai, kad kaltinamasis neturi pajamų, yra deklaratyvūs.

Iš prie skundo pridėtų iš Rusijos Federacijos Federalinės valstybinės registracijos, kadastro ir kartografijos tarnybos raštų su vertimu į lietuvių kalbą kopijų matyti, kad nei suimtasis, nei jo sutuoktinė ar tėvai šioje valstybėje neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto. Ši aplinkybė taipogi šalina bet kokias menamas grėsmes ir prielaidas šioms grėsmėms, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti ar slėptis.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas R. Mikulskas prašė kaltinamojo gynėjų skundus tenkinti, o prokuroras prašė gynėjų skundus atmesti.

Kaltinamojo A. B. gynėjų advokatų R. Mikulsko ir R. Jurkos skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi žemesniojo teismo nutarties, skundo ir proceso dalyvių argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apygardos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė esant riziką, jog kaltinamasis A. B., būdamas laisvėje, gali bėgti ar slėptis nuo prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų bei formuojamos teismų praktikos.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Suėmimą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra užfiksuoti liudytojų A. K. (A. K.), E. M. parodymuose, kratos protokoluose, specialistų išvadose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, apžiūros protokoluose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis teisėjų kolegija vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės tolesnio taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

Suėmimo terminas kaltinamajam A. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis suėmimo pratęsimo pagrindas buvo nustatytas pagrįstai ir šiuo metu nėra išnykęs. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas pagal formuojamą teismų praktiką yra priskiriami prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. A. B. kaltinamas penkių nusikalstamų veikų padarymu. Veikos priskiriamos nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), apysunkių (11 straipsnio 4 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) ir labai sunkių (11 straipsnio 6 dalis, 260 straipsnio 3 dalis, 260¹ straipsnio 5 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Už sunkiausią iš nusikaltimų, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kaltinamajam gresia laisvės atėmimo iki penkiolikos metų bausmė. Sutiktina su kaltinamojo gynėjų skunduose nurodytais argumentais, kad vien reiškiamų kaltinimų sunkumas bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindu kaltinamajam taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šias aplinkybes apygardos teismas pagrįstai vertino kartu su kitomis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimui konstatuoti reikšmingomis aplinkybėmis, nurodytomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje, t. y. A. B. socialiniais-ekonominiais ryšiais, jo asmenybę apibūdinančiais duomenimis ir kitomis bylos aplinkybėmis. Šių duomenų visuma pagrindžia aptariamo suėmimo pagrindo buvimą.

Apygardos teismas, konstatuodamas vis dar esant pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nurodė, jog A. B. yra Rusijos Federacijos pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2021 metų, oficialiai Lietuvoje nėra dirbęs, negavęs jokių oficialių pajamų, deklaruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, jo šeima ir artimieji taip pat yra Rusijos Federacijos piliečiai. Kaltinamojo gynėjai skunduose su nurodytų aplinkybių vertinimu nesutinka, gynėjų teigimu, nurodytos aplinkybės egzistavo nuo pat baudžiamosios bylos pražios, be to, pačios savaime nepagrindžia išvados, kad kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Taip pat teismas nenurodė jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių, kad A. B. gali bėgti ar slėptis. Teisėjų kolegija, įvertinusi gynėjų nurodytus argumentus ir baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė vis dar esant minėtą suėmimo taikymo A. B. pagrindą.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. B. ir jo šeima, tėvai iki atvykimo į Lietuvą 2021 m. gyveno ir kūrė gyvenimą Rusijos Federacijoje, yra šios šalies piliečiai. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad Rusijos Federacijoje praleistas reikšmingas laiko tarpas leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis vis dar gali turėti reikšmingų ir artimų ryšių šioje šalyje ir, siekdamas išvengti jam gręsiančios griežtos bausmės, šiais ryšiais pasinaudoti ir bėgti ar slėptis nuo teismo. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjų skunduose, baudžiamosios bylos duomenys taip pat leidžia spręsti, kad kaltinamasis net ir po to, kai pradėjo gyventi Lietuvoje, vis dar aktyviai lankėsi Rusijos Federacijoje. 2025 m. vasario 20 d. apklausoje A. B. patvirtino, kad gyvendamas Lietuvos Respublikoje labai dažnai važinėjo į Rusiją, kadangi užsiima muzikine veikla. Bylos duomenimis, Rusijoje gyvena jo žmonos tėvai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis vis dar turi artimų ryšių Rusijos Federacijoje, kuriais gali pasinaudoti net ir kaltinamojo šeimai (sutuoktinei, vaikams, tėvams) tebegyvenant Lietuvoje. Nors kaltinamojo gynėjai kartu su skundais pateikė ir informaciją apie tai, kad kaltinamasis ir jo artimieji (sutuoktinė, tėvai) neturi jokio nekilnojamojo turto Rusijos Federacijoje, tačiau šios aplinkybės neapriboja kaltinamojo galimybių slėptis šioje valstybėje ir gyventini nuomojamame būste. Be to, kaip minėta, Rusijoje gyvena jo žmonos tėvai. Neabejotina ir dėl to, kad, būdami Rusijos Federacijos piliečiais, į šią šalį be jokių apribojimų galėtų nedelsiant grįžti ir kaltinamojo artimieji, šiuo metu gyvenantys Lietuvoje.

Pažymėtina, kad kaltinamojo galimi ryšiai Rusijos Federacija vertintini ir Lietuvos santykių su šia valstybe kontekste. Vadovaudamasi savo nacionalinės teisės nuostatomis, minėta valstybė neišduoda (neekstradituoja) savo piliečių kitoms valstybėms. 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2810 buvo denonsuota Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Taigi, šiuo metu Lietuvos Respublikos teisinis bendradarbiavimas su Rusijos Federacija yra praktiškai neįmanomas, todėl kaltinamajam išvykus į savo pilietybės valstybę, būtų apsunkintas ir tolesnis jo baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje.

Sutiktina ir su apygardos teismo vertinimu, kad ir aplinkybės, rodančios, jog kaltinamasis Lietuvoje neturi jokio nuolatinio pragyvenimo šaltinio, darbo, registruoto nekilnojamojo turto, sustiprina išvadą, jog kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Kaltinamojo gynėjai su šiais argumentais nesutinka ir nurodo, kad kaltinamasis gauna atlygį dirbdamas pas seserį nuomojant jai priklausančią sodybą, taip pat įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirengusios priimti A. B. dirbti, be to, kaltinamasis yra įgijęs kompetencijų verstis žemės ūkio, žuvininkystės, miškininkystės veikla, šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo ekonominius ryšius su Lietuva. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo gynėjų nurodyti argumentai apygardos teismo išvadų nepaneigia. Minėti duomenys nors ir leidžia spręsti, kad, kaip nurodoma, kaltinamasis gaudavo pajamų padėdamas seseriai, turi galimybę įsidarbinti, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra pakankamai tvirtos, ekonomiškai su Lietuva kaltinamąjį saistančios aplinkybės. Bylos duomenimis nuo atvykimo į Lietuvą iki sulaikymo A. B. niekur oficialiai nedirbo. Buvę ekonominiai ryšiai su seserimi pagal nurodytas aplinkybes buvo grindžiami vien žodiniu jų susitarimu. Tai vertintina atsižvelgus ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie A. B. sesers, taip pat ir apie kaltinamojo tėvų gautas oficialias pajamas, tad oficialus jų pajamų šaltinis nėra nustatytas. Taigi, nei žodžiu įvardytas iki sulaikymo buvęs kaltinamojo pajamų šaltinis, nei nurodomas galimas įsidarbinimas nėra pakankamai svarios aplinkybės, kurios visų aptariamų duomenų kontekste būtų vertinamos kaip pakankamos galimai pabėgimo rizikai užkardyti.

Išvadą, kad A. B. gali turėti ryšių ir kitose užsienio valstybėse, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Apžiūrėjus jo mobiliojo ryšio telefoną „HMD Global Oy Nokia 3310“, jame buvo rastas galimam jo bendrininkui R. K. parašytas SMS pranešimas: „Aš negaliu tau prisiskambinti, dviem savaitėms išskridau į Ispaniją, pinigus teisininkui palikau tavo žmonai 1500, ko tu nori, kad aš dar padaryčiau?“. Kaltinamasis patvirtino, kad jis važinėja į Ispaniją, kur gyvena jo sesuo. Šie kaltinamojo palaikomi ryšiai su užsienio valstybėje gyvenančia artima giminaite papildo padarytas išvadas dėl galimo jo slapstymosi nuo teismo.

Skunduose kaip kaltinamojo ketinimą slapstytis paneigianti aplinkybė akcentuojama ir tai, kad A. B., net ir žinodamas, jog buvo sulaikytas R. K., niekur nesislėpė, nesiėmė jokių tiesioginių ar netiesioginių priemonių vengti galimo sulaikymo ar baudžiamojo teisinio persekiojimo, nenaikino jokių galimų pėdsakų. Šie skundo argumentai taip pat turi būti vertinami kitų bylos duomenų kontekste. 2025 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. B. sulaikymo metu jis bandė pasišalinti savo vairuojamu automobiliu, t. y. grįžęs į savo gyvenamąją vietą ir pamatęs joje pareigūnus, jis apsisuko ir didesniu greičiu bandė pasišalinti, dėl ko sulaikymo metu buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai.

Kaltinamojo gynėjai skunduose taip pat nurodo, kad apygardos teismas, iš esmės kiekvieną kartą vertindamas kaltinamojo pasislėpimo ar pabėgimo riziką, atsižvelgia į tas pačias aplinkybes – kaltinamojo pilietybę, jo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, būtinybę įvertinti šias aplinkybes numato jau minėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Šių aplinkybių reikšmė kaltinamojo pabėgimo ar pasislėpimo rizikai yra nuosekliai įvertinta ir aptarta. Vien tai, kad šios aplinkybės egzistavo nuo pat kaltinamojo sulaikymo, nereiškia, jog praėjus tam tikram laikui jos tampa nereikšmingos suėmimo pagrindų buvimo vertinimui. Kiekvieną kartą jos yra įvertinamos iš naujo visų sprendžiamam klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste, be kita ko atsižvelgus ir į kardomosios priemonės suėmimo taikymo terminą. Pagrindo išvadai, kad taip yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamas suėmimo pagrindas konstatuotas pagrįstai, taikomu suėmimu siekiama ne tik užkirsti kelią galimam kaltinamojo išvykimui iš šalies, bet ir apskritai jo pasislėpimui nuo teisėsaugos institucijų bei proceso apsunkinimui. Šiuo metu tai įmanoma užtikrinti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę.

Skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. B. pratęstas nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu bei kiti duomenys.

Apygardos teismas, nustatydamas pagrindą, kad, kaltinamajam taikant švelnesnio pobūdžio kardomąją priemonę, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, finansinę padėtį. Kaltinamojo gynėjai nurodo, kad nurodytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė nepagrįstai, kadangi iki sulaikymo kaltinamasis lėšų pragyvenimui gaudavo padėdamas seseriai, be to, teismas nenurodė, kokio konkretaus pobūdžio naują nusikalstamą veiką ir dėl kokių objektyvių priežasčių A. B. realiai galėtų padaryti būdamas laisvėje. Teisėjų kolegija su apygardos teismo atliktu vertinimu sutinka. Labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas A. B., be kita ko, susiję su narkotinių medžiagų kontrabanda iš Lenkijos Respublikos, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, todėl formalių kliūčių kaltinamojo atžvilgiu taikyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą nėra. Be to, galimai padaryta nusikalstama veika veikiant kartu su bendrininku, inkriminuotų veikų mastas bei pobūdis (inkriminuotos kelios veikos, sietinos su galimai neteisėtu disponavimu draudžiamomis medžiagomis), A. B. vaidmuo jose, taip pat patvirtinimas, kad jis pats yra vartojęs narkotines medžiagas, leidžia spręsti apie didesnį jo pavojingumą visuomenei bei galimą polinkį nusikalsti.

Aptartos aplinkybės vertintinos kartu su duomenimis, kad kaltinamasis iki sulaikymo neturėjo jokio oficialaus pragyvenimo šaltinio, kas, pasak apygardos teismo, atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, sudaro manymą, jog jis, neturėdamas nuolatinio pajamų šaltinio, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Sodros duomenimis, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, kaltinamasis oficialiai niekur nedirbo. Nors nuo 2022 m. balandžio 20 d. jis buvo užregistruotas ūkininko partneriu, tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 4 d. jokių mokesčių jis nemokėjo, mokesčių deklaracijų už 2023 metus neteikė, o 2024 m. kovo 31 d. buvo pradėtas ūkio išregistravimas. Nors, kaltinamasis teigė dirbdavęs pas seserį, tačiau tai nebuvo oficialiai gaunamos pajamos. Be to, yra nurodoma, kad kaltinamasis atlygį gaudavo už sesers vaikų nuvežimą į ugdymo įstaigas, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus neturint teisės vairuoti. Taip pat jau buvo minėta, kad byloje nėra duomenų apie legalų kaltinamojo sesers ar jo tėvų pajamų šaltinį Lietuvoje. Šios aplinkybės papildo manymą, kad iki sulaikymo kaltinamasis lėšų pragyvenimui galėjo gauti neteisėtais būdais – gaudamas neoficialų atlygį, paslaugas teikdamas neturėdamas tam teisės. Vertindama šias aplinkybes visumoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę, inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, todėl padarė teisingą išvadą, kad ir šis tolesnio suėmimo taikymo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo kaltinamajam A. B. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindai neišnyko. Pratęsto suėmimo terminas yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis ne tik gali bėgti (slėptis) nuo teismo, bet ir gali daryti naujus nusikaltimus.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Pagal BPK 139 straipsnio 1 dalį paskirta kardomoji priemonė yra panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kaltinamojo gynėjai prašo teismo paskirtą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone nurodydami, kad kaltinamajam A. B. galėtų būti paskirtas 80 000 Eur dydžio užstatas, intensyvi priežiūra, namų areštas, dokumentų paėmimas ir (ar) kitos kardomosios priemonės.

Nagrinėjamoje byloje vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 punkto 1 ir 3 dalyse įtvirtinti suėmimo pagrindai, pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas. Esant šiems suėmimo pagrindams, taip pat visoms reikalingoms suėmimo sąlygoms, būtent suėmimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamiausia kardomoji priemonė siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Švelnesnės kardomosios priemonės, iš esmės nevaržančios nukentėjusiojo judėjimo laisvės, veiksmų, gyvenimo būdo, nebūtų pakankamos siekiant efektyviai užtikrinti, kad kaltinamasis nebandys išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, nedarys naujų nusikalstamų veiksmų. Be to, kaltinamajam esant laisvėje ir naudojantis ryšio priemonėmis, bendravimas ir susitikimas su asmenimis nebūtų ribojimas, todėl kaltinamasis vėl galėtų vykdyti nusikalstamas veikas ar rengtis jų padarymui, taip pat laisvai susisiekti su užsienyje esančiais asmenimis ir planuoti galimą pasislėpimą nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nurodytas 80 000 Eur užstatas nebūtų pakankamas kaltinamojo pasislėpimo ar pabėgimo ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizikai užkardyti. Atsižvelgiant į neteisėtai disponuotų, kontrabanda gabentų narkotinių medžiagų kiekį, yra pagrindas manyti, kad net ir didelės užstato sumos (80 000 Eur) praradimas nesulaikytų kaltinamojo nuo bandymo pasislėpti ar naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo A. B. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena jų (ar jų kompleksas) nebus pakankama siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

A. B. laikomas suimtas nuo 2025 m. vasario 19 d. Toks terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. A. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti bausmė yra laisvės atėmimas iki penkiolikos metų, todėl suėmimo taikymo terminas atitinka BPK reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas šiuo atveju yra adekvatūs kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo (BPK 11 straipsnis) bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotų kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Nors suėmimas A. B. bus taikomas ilgiau nei pusantrų metų, tačiau nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas siekiu apginti viešąjį interesą, apsaugoti visuomenę nuo galimų naujų nusikalstamų veikų darymo bei siekiu netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir teisiškai įvertinti galimai padarytą nusikalstamą veiką. EŽTT praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų (pavyzdžiui, EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96). Taigi, įvertinusi šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, taip pat tai, kad baudžiamojoje byloje posėdžių grafikas sudarytas iki 2026 m. spalio 30 d., byloje intensyviai atliekami įrodymų tyrimo veiksmai, bylos vilkinimo požymių iš teismo pusės nėra nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi kaltinamajam A. B. (A. B.) pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.