Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Byla Nr. eAN2-140-1083/2026Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00018-2026-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 13 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marius Jankauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutarimo.Teismasnustatė:Bylos esmėInstitucijos 2026 m. sausio 28 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 85 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106 ir 108 punktų reikalavimus, t. y. 2025 m. lapkričio 28 d. 23.09 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Ligier“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido pagrindiniu keliu priešpriešais tiesiai atvažiuojančios transporto priemonės „Aixam“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (privertė šios transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį, greitį bei staigiai stabdyti (siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą)) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu transporto priemonė „Aixam“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio atitvarus; eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Aixam“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio atitvaras.Nesutikdamas su Institucijos 2026 m. sausio 28 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. įgaliotas atstovas advokatas G. R. pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas skundą tenkino – panaikino Institucijos 2026 m. sausio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. D. nutraukė.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentaiApeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2026 m. sausio 28 d. nutarimą arba pakeisti Institucijos 2026 m. sausio 28 d. nutarimą dalyje dėl atsakomybės taikymo. Institucija cituoja skundžiamą nutarimą, ANK 569 straipsnį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 ir 13 straipsnius, KET 9 punktą, dėsto apie priežastinio ryšio nustatymą ir apie teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.Apeliaciniame skunde nurodyta, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog eismo įvykis įvyko nereguliuojamoje sankryžoje, kai važiuodamas pagrindiniu keliu sankryžoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. suko į kairę pusę, o nukentėjusysis A. G. važiavo tiesiai pagrindiniu keliu. Todėl sukdamas į kairę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Eismo įvykio metu (2025 m. lapkričio 28 d. apie 23.09 val., tamsiu paros metu, esant sniegui, transporto priemonėms važiuojant su įjungtomis transporto priemonių šviesomis (esant papildomam dirgikliui priešpriešais važiuojančių transporto priemonių vairuotojams)) eismo sąlygos buvo sudėtingos, todėl prieš atlikdamas manevrą (posūkį į kairę) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. privalėjo būti ypač sutelkęs dėmesį ir maksimaliai atidus, jis turėjo imtis visų būtinų atsargumo priemonių. Tačiau jis to nepadarė ir neabejotinai nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, todėl laiku nepastebėjo paskui automobilį „Volkswagen“ (kuris sankryžoje nusuko į kairę) tiesiai pagrindiniu keliu važiavusios nukentėjusiojo A. G. vairuojamos transporto priemonės „Aixam“ ir jos nepraleido. Liudytojo M. P. pateiktame vaizdo registratoriaus įraše taip pat užfiksuota, kaip prieš atlikdamas posūkį į kairę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. sankryžoje nebuvo visiškai sustojęs ir iš esmės atliko posūkio manevrą nesiimdamas jokių papildomų veiksmų, leidžiančių įsitikinti, ar nėra priešpriešine eismo juosta tiesiai važiuojančių transporto priemonių, kurioms būtų sudaryta kliūtis. Šiuo atveju būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, jis sudarė kliūtį transporto priemonių eismui ir pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Byloje užfiksuotų duomenų visuma rodo, kad vairuodamas transporto priemonę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. nebuvo maksimaliai atsargus, jis neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir matomumą bei atlikdamas posūkio manevrą nepasirinko saugaus greičio, kad tuo nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir nesudarytų kliūčių jų eismui ir būtent jis sukėlė aptariamą eismo įvykį.Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad sukeldamas pavojingą situaciją administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. privertė nukentėjusįjį A. G. keisti važiavimo kryptį, greitį bei staigiai stabdyti (siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą), dėl ko pastarojo vairuota transporto priemonė „Aixam“ atsitrenkė į kelio atitvarus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nebuvo vien tik formalūs – jie lėmė materialias pasekmes (buvo padaryti turtiniai nuostoliai). Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. sukelta pavojinga situacija atitinka ne ANK 417 straipsnio 3 dalyje, o ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, nes atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį užtraukia tik KET reikalavimų nevykdymas nesukeliant pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams.Apibendrinant pirmiau paminėtas aplinkybes Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepilnai bei selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesusiedamas jų į vientisą loginę visumą, todėl padarė klaidingą išvadą ir priėmė neteisingą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. įgaliotas atstovas advokatas G. R. su skundu nesutinka, jis prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atstovas cituoja Institucijos 2026 m. sausio 28 d. nutarimą, skundžiamą nutarimą ir nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, o ne selektyviai pasirenkant tik dalį jų. Aptariamoje situacijoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad iš už automobilio „Volkswagen“ staiga į dešinę pusę nepersirikiuos jokia kita transporto priemonė ir tokiu būdu jis netaps kliūtimi, kurios numatyti kaip kliūties nebuvo objektyviai įmanoma. Institucija visiškai nevertindama nukentėjusiojo A. G. veiksmų vairuojant transporto priemonę deklaratyviai laiko, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. sukėlė eismo įvykį, nes jis nedavė kelio tiesiai važiavusiai transporto priemonei. Tokia Institucijos pozicija yra paviršutiniška, nepagrįsta išsamiu ir objektyviu bylos medžiagos vertinimu. Be to, įvažiavęs į sankryžą ir pamatęs nukentėjusiojo A. G. vairuojamą transporto priemonę, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. savo vairuotą transporto priemonę iškart stabdė, todėl pastarasis buvo atidus ir eismą stebėjo atidžiai. Atstovo manymu, vairuodamas transporto priemonę nukentėjusysis A. G. turėjo važiuoti ne paskui liudytojo M. P. vairuotą automobilį „Volkswagen“ ir po to iš už jo staiga, netikėtai persirikiuoti, o jau iš anksto važiuoti kuo arčiau dešiniojo eismo juostos krašto. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nes neturėjo galimybės numatyti nukentėjusiojo A. G. staigių ir neprognozuojamų manevrų kelyje. Be to, Institucija netinkamai kvalifikavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ji netinkamai aiškino bei taikė ANK nuostatas ir nukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes įgaliotas atstovas mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prieš atlikdamas manevrą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. sulėtino greitį, stebėjo eismo situaciją, rodė posūkio signalą, manevrą atliko laikydamasis KET reikalavimų, o pastebėjęs netikėtai atsiradusią transporto priemonę nedelsdamas stabdė savo vairuotą automobilį. Institucija nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. galėjo anksčiau pamatyti nukentėjusiojo vairuotą transporto priemonę, numatyti jos staigų persirikiavimą iš už automobilio „Volkswagen“ ar išvengti susidariusios situacijos kitais veiksmais. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamame nutarime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą. Šiuo atveju visos nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės, faktinių aplinkybių ar jų teisinio vertinimo turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. naudai.Apygardos teismo argumentai ir išvadosApeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aptariamo eismo įvykio aplinkybių – nėra ginčo dėl to, kad 2025 m. lapkričio 28 d. 23.09 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuodamas transporto priemonę „Ligier“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. sankryžoje suko į kairę (savo važiavimo kryptimi) ir sudarė kliūtį priešpriešais lygiareikšmiu keliu tiesiai atvažiuojančiai transporto priemonei „Aixam“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas nukentėjusysis A. G., vengdamas transporto priemonių susidūrimo, nusuko į dešinę (savo važiavimo kryptimi) bei atsitrenkė į kelio atitvarus; eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Aixam“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio atitvaras. Šiuo atveju kilo ginčas dėl teisinio aptariamos situacijos įvertinimo, t. y. dėl to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo ir dėl jo veikos kvalifikavimo pagal atitinkamus KET punktus bei ANK straipsnį (ir jo dalį).Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. kaltėsSkundžiamame nutarime apylinkės teismas padarė išvadą, jog vairuodamas transporto priemonę „Ligier“ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. negalėjo numatyti, kad už iš automobilio „Volkswagen“ (kuris važiuodamas toje pačioje sankryžoje priešpriešais suko į kairę (savo važiavimo kryptimi) ir savo eismo juostoje buvo pasitraukęs bei sustojęs kiek įmanoma kairiau) išvažiuos tiesiai važiavusi nukentėjusiojo A. G. vairuota transporto priemonė „Aixam“; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. D. nebuvo matoma paskui automobilį „Volkswagen“ važiavusi, pastarąjį automobilį dešine puse apvažiavusi ir toliau sankryžoje tiesiai važiavusi nukentėjusiojo A. G. vairuota transporto priemonė „Aixam“; todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. nėra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo. Tačiau apygardos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. KET 137 punkte nustatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės <...>.KET 157 punkte nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę <...>.Sprendžiant dėl asmens kaltės sukėlus eismo įvykį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir jo (jų) padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Administracinė atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su eismo įvykio padariniais bei nustačius eismo dalyvio kaltę. Pagal suformuotą teismų praktiką seka, jog asmens veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais (su eismo įvykio sukėlimu), jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Priežastinio ryšio nustatymas paprastai apima, be kita ko, būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų buvusios pažeistos KET (pašalinus iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą).Pagal šioje byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus (pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D., nukentėjusiojo A. G., liudytojų A. Ž., M. P., J. D., A. G. ir A. Ž. parodymus, vaizdo įrašus, eismo įvykio vietos schemą, tarnybinį pranešimą, administracinio nusižengimo protokolą) seka, jog eismo įvykio seka buvo tokia – nukentėjusysis A. G. paskui priekyje važiavusį automobilį „Volkswagen“ (vairuojamą liudytojo M. P.) važiavo savo eismo juostoje; byloje nėra abejonių dėl nukentėjusiojo A. G. vairuotos transporto priemonės „Aixam“ greičio, t. y. kad jis neviršijo gyvenvietėje leistino maksimalaus 50 km/h greičio (jo vairuotos transporto priemonės „Aixam“ konstrukcinis greitis yra nedidesnis kaip 45 km/h); pamatęs, kad priekyje važiavęs automobilis „Volkswagen“ parodė kairįjį posūkio signalą ir persirikiavo arčiau kairiojo eismo juostos krašto, t. y. kad šis automobilis sankryžoje ketina sukti į kairę, įvertinęs, kad jo eismo juostoje pakanka vietos ir vykdydamas KET 137 punkto reikalavimus, nukentėjusysis A. G. sankryžoje į kairę sukantį automobilį „Volkswagen“ apvažiavo iš dešinės pusės (savo važiavimo kryptimi) ir sankryžoje toliau važiavo tiesiai; tuo pačiu metu, toje pačioje sankryžoje vairuodamas transporto priemonę „Ligier“ ir važiuodamas priešinga kryptimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. suko į kairę (savo važiavimo kryptimi); jo vairuota transporto priemonė „Ligier“ kirto sankryžoje esančią punktyrinę liniją (skiriančią skirtingų krypčių eismo juostas) ir ši transporto priemonė visa (visu savo ilgiu) įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą; administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. laiku nepastebėjo jam iš priekio (priešpriešais) tuo pačiu keliu tiesiai atvažiuojančios transporto priemonės „Aixam“ ir sudarė kliūtį šiai transporto priemonei (taip pažeisdamas KET 9 ir 157 punktų reikalavimus); vengdamas abiejų transporto priemonių susidūrimo nukentėjusysis A. G. savo vairuotą transporto priemonę „Aixam“ pasuko dešinėn (savo važiavimo kryptimi) ir atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje buvusius kelio atitvarus. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju sankryžoje sukdamas į kairę transporto priemonės „Ligier“ vairuotojas (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D.) privalėjo nesudaryti kliūties priešpriešais tuo pačiu keliu tiesiai atvažiuojančiai transporto priemonei „Aixam“. Tačiau jis to nepadarė. Taip jis pažeidė KET 9 ir 157 punktų reikalavimus. Tuo tarpu nebuvo nustatyta jokių transporto priemonės „Aixam“ vairuotojo (nukentėjusiojo) A. G. padarytų KET pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tiek techniniu, tiek teisiniu požiūriu būtinoji eismo įvykio kilimo ir kilusių padarinių sąlyga buvo ne transporto priemonės „Aixam“ vairuotojo (nukentėjusiojo) A. G., o transporto priemonės „Ligier“ vairuotojo (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) M. D. veika (jo padaryti KET pažeidimai). Būtent jis (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D.) turėjo ir galėjo laiku numatyti, kad už priešpriešais atvažiuojančio ir sankryžoje ketinančio sukti į kairę (savo važiavimo kryptimi) automobilio „Volkswagen“ gali būti kitų transporto priemonių, ketinančių važiuoti tiesiai ir būtent jis, prieš pradėdamas posūkio į kairę manevrą, turėjo ir galėjo laiku įsitikinti, kad priešpriešais neatvažiuoja transporto priemonių, kurioms jo posūkis į kairę gali sukliudyti važiuoti savo kryptimi (tam administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. turėjo pakankamai sumažinti savo vairuotos transporto priemonės „Ligier“ greitį arba visiškai sustoti ir posūkio į kairę manevrą pradėti tik visiškai įsitikinęs, kad už automobilio „Volkswagen“ nėra transporto priemonių, kurių judėjimui posūkiu į kairę būtų sudaryta kliūtis). Būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo laiku pastebėti sankryžoje priešpriešais tuo pačiu keliu tiesiai atvažiuojančią transporto priemonę „Aixam“ ir nesudaryti kliūties šios transporto priemonės judėjimui. Tačiau jis to nepadarė, nes nebuvo pakankamai atidus, pastabus, dėmesingas ir atsargus. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. nebūtų pažeidęs KET 9 ir 157 punktų reikalavimų (jeigu jis nebūtų sudaręs kliūties sankryžoje priešpriešais tiesiai atvažiavusiai transporto priemonei „Aixam“), eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes transporto priemonė „Aixam“ be kliūčių savo kryptimi būtų pravažiavusi sankryžą. Todėl šiuo konkrečiu atveju būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. veika yra priežastiniame ryšyje su aptariamu eismo įvykiu ir šio įvykio pasekmėmis, būtent jis yra kaltas dėl aptariamo eismo įvykio sukėlimo, o tai, kad jis nebuvo pakankamai atidus, pastabus, dėmesingas, atsargus ir (priešingai, nei nurodyta skundžiamame nutarime) posūkio į kairę manevrą jis pradėjo neįsitikinęs tokio manevro saugumu, negali eliminuoti jo administracinės atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą bei tokios veikos pasekmes.Apibendrindamas visas pirmiau paminėtas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, jog Institucija tinkamai išanalizavo ir įvertino KET reikalavimams prieštaraujančią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. veiką, atskleidė šios veikos priežastinį ryšį su aptariamu eismo įvykiu, išanalizavo įvykio mechanizmą, nustatė būtinąją eismo įvykio kilimo ir kilusių padarinių sąlygą, t. y. tinkamai atliko visų bylos aplinkybių vertinimą bei pagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukė transporto priemonės „Ligier“ vairuotoją M. D.. Todėl skundžiamu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. D. nebuvo pagrindo.Dėl veikos kvalifikavimo ir kitų klausimųTinkamai atlikusi visų bylos aplinkybių vertinimą bei pagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukusi transporto priemonės „Ligier“ vairuotoją M. D., Institucija netiksliai nustatė faktines aptariamos veikos padarymo aplinkybes ir netinkamai kvalifikavo šio asmens veiką pagal KET bei ANK.Kaip jau buvo paminėta pirmiau, pagal byloje esančius duomenis seka, jog M. D. 2025 m. lapkričio 28 d. 23.09 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Ligier“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę (savo važiavimo kryptimi) neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir sudarė kliūtį lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai atvažiuojančiai transporto priemonei „Aixam“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamai A. G.; vengdamas transporto priemonių susidūrimo A. G. savo vairuotą transporto priemonę „Aixam“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasuko dešinėn (savo važiavimo kryptimi) ir atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje buvusius kelio atitvarus; taip M. D. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Aixam“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio atitvaras. Akivaizdu, jog paminėtos faktinės aptariamo įvykio aplinkybės skiriasi nuo Institucijos 2026 m. sausio 28 d. nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, kurios turi būti pakeistos šiame punkte paminėtomis faktinėmis aptariamo eismo įvykio aplinkybėmis.Be to, Institucijos 2026 m. sausio 28 d. nutarime administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. veika buvo kvalifikuota pagal KET 9, 106 ir 108 punktus. Tačiau KET 106 ir 108 punktuose nėra įtvirtinta sankryžoje į kairę sukančios transporto priemonės vairuotojo pareiga nesudaryti kliūties priešpriešais lygiareikšmiu keliu tiesiai atvažiuojančiai transporto priemonei – tokia sankryžoje į kairę sukančios transporto priemonės vairuotojo pareiga įtvirtinta KET 157 punkte. Taigi, Institucijos 2026 m. sausio 28 d. nutarime administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. veika buvo netinkamai kvalifikuota kaip KET 9, 106 ir 108 punktų pažeidimas, nes iš tiesų jis pažeidė KET 9 ir 157 punktų reikalavimus. Ši Institucijos padaryta teisės taikymo klaida taip pat turi būti ištaisyta.Kartu Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. veiką kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes, Institucijos pareigūno nuomone, jis sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios nukentėjusysis A. G. buvo priverstas keisti savo vairuotos transporto priemonės važiavimo kryptį, greitį bei staigiai stabdyti. Tačiau įvertinus visas pirmiau paminėtas veikos padarymo aplinkybes, o taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. kaltės formą (jis padarė neatsargų administracinį nusižengimą), jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis už ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo pavojingumą. Todėl šiuo konkrečiu atveju, kartu įvertinus suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. padarytas administracinis nusižengimas turi būti perkvalifikuotas kaip reikalavimo duoti kelią (nesudaryti kliūties) nevykdymas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ištaisius pirmiau paminėtas Institucijos klaidas ir perkvalifikavus administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, yra galimybė surašyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. D. administracinį nurodymą, siūlant jam sumokėti pusę jam nustatytinos minimalios baudos – 15 Eur (ANK 44 straipsnis ir 610 straipsnio 1 dalis) bei nesiūlant jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo (ANK 33 straipsnio 3 dalis).Tačiau ištaisyti pirmiau paminėtų Institucijos padarytų klaidų bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nėra galimybės, nes ANK nesuteikia teisės teismui nei surašyti kitą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinio nusižengimo protokolą (su administraciniu nurodymu), nei besąlygiškai paskirti asmeniui baudą, lygią pusei jam nustatytinos minimalios baudos (kaip tai numatyta administracinio nurodymo institute). Šiuo konkrečiu atveju ištaisius pirmiau paminėtas Institucijos padarytas klaidas bylos nagrinėjimo teisme stadijoje būtų pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. teisė žinoti kuom jis kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto naujo administracinio kaltinimo (būtų pažeista jo teisė į tinkamą gynybą), o taip pat teisė į teisingą procesą (būtų pažeista jo teisė būti išklausytam pagal naują administracinį kaltinimą; teisė užbaigti administracinio nusižengimo teiseną bylos tyrimo stadijoje, nerengiant bylos nagrinėjimo (t. y. įvykdant administracinį nurodymą); teisė paduoti skundus dėl naujo procesinio sprendimo tiek apylinkės, tiek apygardos teismams).Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu ir sutikdamas su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai panaikino Institucijos 2026 m. sausio 28 d. nutarimą bei nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Byloje esantys duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, todėl skundžiamu nutarimu nutraukti administracinę teiseną administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. D. nebuvo pagrindo. Tačiau Institucija klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisės normų taikymo bei veikos kvalifikavimo klaidų, kurias ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme stadijoje dėl pirmiau jau paminėtų priežasčių nėra galimybės. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas panaikinamas ir dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. įgalioto atstovo advokato G. R. skundo apylinkės teismui priimamas naujas procesinis sprendimas – Institucijos 2026 m. sausio 28 d. nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismasnutaria:Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutarimą ir dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. įgalioto atstovo advokato G. R. skundo apylinkės teismui priimti naują procesinį sprendimą – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.Teisėjas Marius Jankauskas