Panevėžio apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-155-768/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18870-2025-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.23.; (S) 2.14.4.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiosios J. R. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutarties, kuria buvo netenkintas nukentėjusiosios J. R. prašymas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutartimi skirto arešto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutartimi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-328-1082/2026, kaltinamajam R. R. ir nukentėjusiajai J. R. už neatvykimą be svarbių priežasčių į teisiamuosius posėdžius 2026 m. gegužės 26 d. 14.00 val., birželio 11 d. 13.30 val., birželio 18 d. 14.00 val. ir trukdymą teismui nagrinėti baudžiamąją bylą paskirtos prievartos priemonės – areštas 22 paroms.Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartimi buvo netenkintas nukentėjusiosios J. R. prašymas dėl jai skirto arešto panaikinimo. Teismas akcentavo, jog nukentėjusiajai anksčiau skirta BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyta priemonė – bauda, o taip pat ir jos atvesdinimas į teismo posėdžius, nebuvo veiksmingos priemonės jos dalyvavimui bylos nagrinėjime užtikrinti. Sprendė, jog nukentėjusiosios prašyme nurodytos nedalyvavimo teismo posėdžiuose aplinkybės prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms bei nepagrįstos įrodymais, o toks elgesys patvirtina, kad nukentėjusioji piktybiškai vengia dalyvauti bylos nagrinėjime, nors jai tokia pareiga kyla iš įstatymo.Skundu nukentėjusioji J. R., kiek galima suprasti iš skundo turinio, prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartį ir sutrumpinti jai skirto arešto trukmę. Pagrindiniai skundo argumentai:Vadovaujantis BPK 251 straipsnio nuostatomis, nukentėjusiajai negali būti skiriama jokia prievartos priemonė, taip pat ir BPK 163 straipsnio 1 dalies pagrindu.2026 m. balandžio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu jau davė parodymus, išsakė baigiamąjį žodį bei kaltinamajam R. R. atleido. Į 2026 m. balandžio 30 d. teisiamąjį posėdį atvyko pati, jai nežinomos priežastys, kodėl teismas buvo nusprendęs ją atvesdinti.Dėsto nedalyvavimo 2026 m. gegužės 26 d., 2026 m. birželio 18 d. teisiamuosiuose posėdžiuose priežastis, o būtent, jog pirmuoju atveju pablogėjo jos mamos sveikata, antruoju – nebuvo gavusi šaukimo, taip pat jos vyrui R. R. buvo teikiama medicininė pagalba, o apie nedalyvavimą teismo posėdyje informavo teismą telefonu. Policijos pareigūnai pas ją nebuvo atvykę, tik skambino telefonu. Apie paskirtą baudą už neatvykimą į teisiamuosius posėdžius nežinojo.Skundas atmetamas.Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios J. R. skundą, žemesniojo teismo priimtus procesinius sprendimus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad žemesnysis teismas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutartimi skirdamas nukentėjusiajai J. R. areštą už neatvykimą be svarbių priežasčių į teisiamuosius posėdžius ir trukdymą teismui nagrinėti baudžiamąją bylą bei Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartimi netenkindamas nukentėjusiosios prašymo dėl pirmiau minėto arešto panaikinimo, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Su minėtuose procesiniuose sprendimuose išdėstytais argumentais aukštesnysis teismas visiškai sutinka ir jų nebekartoja.Kaip pažymėta ir žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje, vadovaujantis BPK 163 straipsnio nuostatomis, liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis BPK ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties MGL dydžio bauda, o BPK numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Šios normos paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo, gynėjo ar kitų asmenų dalyvavimą procese, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų vykdymą, netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą bei nagrinėjimą. Svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos aplinkybės, numatytos BPK 37 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis, tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios (BPK 37 straipsnio 2 dalis).Kaip matyti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-328-1082/2026, kurioje R. R. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) dėl fizinio skausmo sukėlimo J. R. atžvilgiu. Pagal iš anksto suderintą laiką, 2026 m. gegužės 26 d. 14.00 val., birželio 11 d. 13.30 val., birželio 18 d. 14.00 val. pirmosios instancijos teisme buvo suplanuoti teisiamieji posėdžiai į kuriuos nukentėjusioji J. R. neatvyko, nors apie vyksiančius posėdžius buvo informuota tinkamai, neatvykimą pateisinančių objektyvių priežasčių nenurodė ir jas patvirtinančių dokumentų nepateikė. 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi nukentėjusiajai J. R. už neatvykimą į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties, buvo skirta 4 MGL dydžio piniginė bauda, taip pat nutarta į 2026 m. birželio 11 d. 13.30 val. vyksiantį teisiamąjį posėdį ją atvesdinti (3 t., b.l. 142-143). Visgi, policijos pareigūnams to padaryti nepavyko, kadangi nukentėjusioji nebuvo rasta (3 t., b.l. 155). 2026 m. birželio 11 d. nutartimi taip pat buvo nutarta atvesdinti nukentėjusiąją J. R. į 2026 m. birželio 18 d. vyksiantį teisiamąjį posėdį, tačiau to padaryti taip pat nepavyko (3 t., b.l. 167). Papildomai pažymėtina, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, ir anksčiau vykusiame teisiamajame posėdyje (2026 m. balandžio 30 d.) nukentėjusiosios J. R. dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo užtikrintas tik taikant atvesdinimą (3 t., b.l. 111). Taigi, pirmosios instancijos teismas, esant pirmiau aptartoms faktinėms aplinkybėms, visiškai pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusioji J. R. piktybiškai nevykdydama pareigos kviečiama atvykti į teismą, trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Toks jos elgesys laikytinas piktybišku, kadangi jai neabejotinai ne tik buvo žinoma apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą, tačiau ir vykstančius teisiamuosius posėdžius. Duomenų, jog nukentėjusioji J. R. į minėtus teisiamuosius posėdžius būtų neatvykusi dėl svarbių bei objektyvių priežasčių (BPK 37 straipsnis) baudžiamojoje byloje nėra.Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog nepakanka vien tik deklaratyviai nurodyti nedalyvavimo procese priežastį, ji turi būti pagrindžiama abejonių nekeliančiais duomenimis. Šiuo atveju nukentėjusioji J. R. skunde gana plačiai dėsto šeimines aplinkybes, jos teigimu, nulėmusias negalėjimą dalyvauti procese, tačiau jokių objektyvių, šias aplinkybes patvirtinančių, duomenų nei ji nei jos įgaliotasis atstovas nepateikia. Be to, visos skunde nurodytos priežastys detaliai yra išanalizuotos skundžiamoje nutartyje ir aukštesnysis teismas visiškai sutikdamas su žemesniojo teismo pateiktu situacijos vertinimu, nebesikartoja.Nukentėjusiosios akcentuojama aplinkybė, jog ji parodymus byloje davė dar 2026 m. balandžio 30 d. teisiamojo posėdžio metu, priešingų išvadų dėl skirtos poveikio priemonės pagrįstumo daryti neleidžia. Kaip akcentuota ir skundžiamoje žemesniojo teismo nutartyje, nukentėjusiosios J. R. dalyvavimą teismo posėdžiuose teismas vertino kaip būtiną, kadangi posėdžiai buvo atidedami, ne tik dėl kaltinamojo R. R. neatvykimo į juos, tačiau ir dėl pačios nukentėjusiosios neatvykimo, o be to, policijos pareigūnams, priimamomis nutartimis, buvo pavedama į teismo posėdžius, jau po nukentėjusiosios apklausos, atvesdinti ne tik kaltinamąjį, tačiau ir pačią nukentėjusiąją.Atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, ėmęsis iš esmės visų procesiniuose įstatymuose numatytų priemonių užtikrinti netrukdomą procesą, ir joms buvus neveiksmingoms, padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, jog kitomis priemonėmis, numatytomis BPK 142 straipsnyje ar 163 straipsnyje, nėra galimybių užtikrinti nukentėjusiosios dalyvavimą bylos nagrinėjime bei paskyrė areštą. Atsižvelgęs į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas sprendžia, jog keisti ar naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartį, kuria netenkintas nukentėjusiosios J. R. prašymas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 23 d. nutartimi nukentėjusiajai J. R. paskirto arešto panaikinimo, skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,