- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- e2-423-854/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00103-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- Ž. G.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- "Eurohansa TTT"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovei A. B. dėl priverstinio akcijų pardavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Eurohansa TTT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Ž. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę A. B. už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą priverstinai išpirkti iš ieškovės Ž. G. 7 076 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurohansa TTT“ (toliau – ir bendrovė) paprastųjų vardinių akcijų.Ieškovė nurodė, kad ieškinio pagrindą sudaro atsakovės, kaip UAB „Eurohansa TTT“ akcininkės ir bendrovės vadovės, veiksmai, dėl kurių ieškovė nebegali tinkamai įgyvendinti savo, kaip akcininkės, teisių. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso 7 076 paprastosios vardinės bendrovės akcijos, sudarančios 35,09 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, o atsakovei – 10 613 vnt. akcijų, sudarančių 64,91 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Ieškovės teigimu, atsakovė, turėdama balsų daugumą ir eidama bendrovės vadovės pareigas, nuo 2021 metų neinformavo jos apie visuotinius akcininkų susirinkimus, nesuteikė galimybės juose dalyvauti, susipažinti su bendrovės dokumentais ir dalyvauti priimant sprendimus dėl finansinės atskaitomybės bei pelno paskirstymo. Ieškovė teigė, kad taip buvo pažeistos jos, kaip akcininkės, neturtinės teisės ir faktiškai eliminuota jos galimybė dalyvauti bendrovės valdyme.Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė veikė priešingai bendrovės interesams ir tikslams: neteisėtai perėmė bendrovei priklausiusį turtą – medinį namelį su dušais ir tualetais, iš kurio vėliau gavo asmeninę naudą, bendrovės nekilnojamąjį turtą pardavinėjo už mažesnę nei rinkos kainą, o gautos lėšos nebuvo naudojamos bendrovės veiklai plėtoti ar akcininkų interesams tenkinti. Ieškovės teigimu, bendrovė faktiškai nevykdo reikšmingos ūkinės veiklos, jos turtas mažinamas, o atsakovė bendrovę valdo vadovaudamasi tik savo interesais. Dėl atsakovės, kaip daugiau nei 50 proc. akcijų valdančios akcininkės, esančios ir bendrovės vadove, kontroliuojančios padėties ieškovė neturi realių galimybių paveikti bendrovės valdymo ar apginti savo teises, todėl teigia, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.123 straipsnyje nustatytos sąlygos įpareigoti atsakovę priverstinai išpirkti ieškovei priklausančias bendrovės akcijas.Ieškovė taip pat nurodė, kad ieškinio pareiškimo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti ieškinio sumos, nes galutinė priverstinai išperkamų bendrovės akcijų kaina paaiškės tik atlikus ekspertinį vertinimą. Ieškovės teigimu, tokio pobūdžio bylose teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 86 straipsnio 1 dalimi, turi preliminariai nustatyti mokėtiną žyminį mokestį, o paaiškėjus akcijų vertei – nustatyti galutinį jo dydį. Ieškovė nurodė sumokėjusi 700 Eur žyminį mokestį, nes jai nėra žinoma akcijų vertė, o jai priklausančius 7 076 vnt. bendrovės akcijų ji buvo įsigijusi už 2 000 Lt (579,24 Eur).Ieškovė prašė tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad mokėtinas didesnis žyminis mokestis, atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Grįsdama šį prašymą ieškovė nurodė, kad jos metinės pajamos sudaro apie 3 000 Eur, kitų pajamų ji negauna, o pagrindinis pajamų šaltinis yra jai priklausančio nekilnojamojo turto nuoma.