Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Lina Švežikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Irmos Ežerskienės pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese tarp suinteresuotų asmenų - išieškotojo SUA1 ir skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2026 m. birželio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose gautas antstolės I. Ežerskienės pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese tarp išieškotojo SUA1 ir skolininko uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – ir Lietuvos Respublikos CPK 595 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolei pateiktas vykdyti 2025 m. kovo 31 d. išduotas vykdomasis dokumentas - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iš viso 8764,79 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojui SUA1, kuriuo priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista 838,75 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 930 Eur dienpinigių, 6996,04 netesybų (neatskaičius mokesčių) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 1, 2-4). Dėl to 2026 m. balandžio 28 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos b. l. 5). Civilinis įstatymas nustato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – ir Lietuvos Respublikos CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis turi būti rašytinė. <...> (Lietuvos Respublikos CK 6.983 straipsnio 3 dalis). Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Dispozityvumo principas leidžia šalims neperžengiant įstatyme nustatytų ribų pasirinkti savo elgesio variantą civilinio proceso metu. Taikos sutartį galima sudaryti bet kurioje civilinio proceso stadijoje.Civilinio proceso įstatymas reglamentuoja, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį (Lietuvos Respublikos CPK 595 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Lietuvos Respublikos CPK 595 straipsnio 2 dalis). Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. <...> (Lietuvos Respublikos CPK 595 straipsnio 3 dalis).Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad teismui pateikta taikos sutartimi šalys - skolininkė ir išieškotojas susitarė dėl darbo byloje keltų reikalavimų skolininkei. Darbdavė (jos atstovas – direktorius EK1) 2026 m. birželio 3 d. Luminor Bank AS mokėjimo nurodymu sumokėjo darbuotojui SUA1 2600 Eur į jo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke ir šis mokėjimas (pavedimas) yra pateiktas prie šios sutarties tvirtinti teismui, nes gautas kartu su vykdomąja byla ir akivaizdu, kad prašomos patvirtinti taikos sutarties 1. punktas visiškai įvykdytas. Tai, kad EK1 mokėjimo paskirtyje nurodo, kad tai įmoka pagal 2026 m. gegužės 25 d. taikos sutartį (vykdomosios bylos b. l. 16), nors turėtų būti 2026 m. gegužės 8 d., šios teismo išvados nekeičia. Taigi teismas sprendžia, jog pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia vykdymo šalių teisių ir interesų, todėl vykdymo procese sudaryta taikos sutartis tvirtintina, patikslinant jos 2.1. punkte nurodytą sumą – ne 3000 Eur, o 2600 Eur, nes tai akivaizdi spausdinimo klaida. Tokia išvada darytina įvertinus visą taikos sutarties turinį, ypač jos 1.1. ir 1.2. punktus, taip pat antstolės teismui pateiktoje vykdomojoje byloje esantį taikos sutarties egzempliorių, kurio 2.1. punkte irgi yra nurodyta 2600 Eur suma (vykdomosios bylos b. l. 13, Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 2 dalis, 595 straipsnis). Šie patikslinimai darytini aiškumo dėlei ir siekiant užtikrinti teismo sprendimo galimą vykdymą. Pareiškėjai taikos sutartyje neaptarė, kas sumokės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Tačiau procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei šioje byloje apskritai nesusidarė, todėl jos iš nei iš pareiškėjos, nei iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Šalims dar kartą išaiškintina, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos CK 6.985 straipsnis). Teismui patvirtinus vykdymo procese sudarytą taikos sutartį, vykdomosios bylos nutraukimo klausimą išsprendžia antstolis savo patvarkymu (Lietuvos Respublikos CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 630 straipsnio 1 dalis).