Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2026-09-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-10955-1239/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-14
Bylos Nr.
e2YT-10955-1239/2026
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-14995-2026-3
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Lina Švežikienė
Pareiškėjas
PRS1
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10955-1239/2026Teisminio proceso Nr. 2-37-3-14995-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.6.11 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 14 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Lina Švežikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 skundą antstolei, kurios veiksmai skundžiami – Irenai Bakšienei dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) SUA1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2026 m. rugpjūčio 20 d. antstolės I. Bakšienės kontoroje gautas pareiškėjos 2026 m. rugpjūčio 19 d. skundas dėl 2026 m. liepos 2 d. šios antstolės patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamu 2026 m. liepos 2 d. patvarkymu buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą nukreipti išieškojimą į jai priklausančią turtinę reikalavimo teisę (600 Eur sumai) į trečiąjį asmenį SUA1 pagal 2026 m. kovo 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Laiko, kad tik 2026 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu paštu jai buvo paaiškinta skundžiamo patvarkymo esmė, todėl tik tą dieną ji faktiškai sužinojo apie patvarkymo turinį, todėl termino skundui paduoti nepraleido. Jei teismas laikytų, kad šis terminas yra praleistas, tai prašo jį atstatyti (atnaujinti) dėl svarbių priežasčių – pareiškėjai iki galo nebuvo aiški antstolės patvarkymo esmė. Šis patvarkymas yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, priimtas iš esmės nesupratus vykdymo proceso principų ir prašymo esmės, o antstolė netinkamai pritaikė civilinio proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turtinių teisių, todėl patvarkymas privalo būti panaikintas. Pirmiausia teigia, kad antstolė nepagrįstai sutapatino reikalavimo teisės perleidimą su vykdomojo dokumento nebuvimu. Antstolės vertinimas, kad reikalavimo perleidimo sutartis nėra vykdomasis dokumentas ir antstolė vykdo išieškojimą tik tada, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, nepagrįstai susiaurina išieškojimo galimybes iš skolininko turtinių teisių, nes vykdomieji dokumentai jau išduoti ir vykdomi (pavyzdžiui, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.). Vykdomasis procesas vyksta prieš pareiškėją, kuri, kaip skolininkė, nevykdo savarankiško lėšų išieškojimo iš SUA1, bet vykdo įstatyme numatytą pareigą informuoti antstolę apie jai (PRS1) priklausantį turtą (turtinę teisę), esantį pas kitus asmenis, į kurį gali ir turi būti nukreiptas išieškojimas vykdant esamus vykdomuosius dokumentus, o kad antstolė nukreiptų išieškojimą į skolininkės turtą (reikalavimo teisę), jokio papildomo teismo sprendimo nereikia. Tai – išieškojimas iš skolininko turto, esančio pas trečiuosius asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – ir Lietuvos Respublikos CPK 624 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 749 straipsnis). Antra, vien deklaratyvus trečiojo asmens nesutikimas savaime nepaneigia pareiškėjos pateikto rašytinio dokumento ir nėra pagrindas antstolei atsisakyti vertinti reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Mano, kad antstolė nepagrįstai atsisakė atlikti vykdymo veiksmus vien todėl, kad SUA1 prieštaravime deklaratyviai paneigė bet kokias pretenzijas. Skolininkė savo reikalavimo teisę pagrindė teisėta ir galiojančia 2026 m. kovo 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria antstolė nesivadovavo. SUA1, nesutikdamas su prievole, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad sutartis negalioja, prievolė pasibaigusi ar ji įvykdyta. Trečia, pareiškėja pažymi tai, kad teismo procesas yra skolininko, o ne antstolio ar kreditoriaus pareiga. Jeigu SUA1 ginčija pasirašytą sutartį ar pradinės prievolės galiojimą, pats įstatymų nustatyta tvarka turi kreiptis ieškiniu dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Antstolė negalėjo šios sutarties nelaikyti reikšminga vykdymo procese vien todėl, kad SUA1 nesutinka, nes sutartis nėra pripažinta negaliojančia teismo sprendimu. Ketvirta, atmestas prašymas objektyviai lemia, kad užsitęsė vykdymo procesas ir tai neatitinka jo operatyvumo, ekonomiškumo, bendradarbiavimo ir veiksmingumo principų ir tuo pačiu pažeidžia kreditorių interesus greičiau gauti reikalavimų patenkinimą. Nukreipus išieškojimą į 600 Eur reikalavimo teisę ir ją areštavus, lėšos būtų sėkmingai akumuliuojamos antstolės depozitinėje sąskaitoje. SUA1 šiose vykdomosiose bylose yra išieškotojas, todėl reikalavimo teisės areštas ir įskaitymas (priverstinis išieškojimas) yra idealus, greičiausias ir ekonomiškiausias būdas padengti skolos dalį, nesukeliant papildomų teisinių ginčų, tačiau, pareiškėjos nuomone, antstolė pasirinko formalų ir teisiškai ydingą kelią. Dėl visų šių motyvų prašo: pirma, panaikinti 2026 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), antra, išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos 2026 m. birželio 18 d. prašymą ir priimti patvarkymą nukreipti išieškojimą į jai priklausančią turtinę reikalavimo teisę (600 Eur sumai) į SUA1, trečia, priimti patvarkymą areštuoti pareiškėjos (skolininkės) turimą 600 Eur reikalavimo teisę į SUA1, įpareigojant jį lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

Antstolė I. Bakšienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 510 straipsniu, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė 2026 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė patenkinti skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė skundą nagrinėti teismui.

2026 m. rugpjūčio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose gautas pareiškėjos skundas dėl 2026 m. liepos 2 d. antstolės I. Bakšienės patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) SUA1 atsiliepime į skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o antstolės patvarkymą palikti nepakeistą. Taip pat prašo pagal vykdomosios bylos duomenis įvertinti, kada pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą patvarkymą, ir nustačius, kad Lietuvos Respublikos CPK 512 straipsnyje nustatytas terminas praleistas, pareiškėjos prašymo jį atnaujinti netenkinti. Atsiliepime į skundą dėsto nesutikimo motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pateiktais vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės I. Bakšienės kontoroje 2024 m. gruodžio 23 d. buvo gautas ir šiai antstolei pateiktas vykdyti 2024 m. gruodžio 10 d. išduotas vykdomasis dokumentas – Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 45 415,15 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), išieškotojui SUA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini). Dėl to 2024 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2024 m. gruodžio 23 d. priimto antstolės raginimo įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei PRS1 matyti, kad ji raginama per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 45 415,15 Eur skolos, 5 % metinių palūkanų už 45 415,15 Eur sumą, skaičiuojamą nuo 2024 m. gruodžio 6 d., ir sumokėti 346,76 Eur vykdymo išlaidas, iš viso 45 867,67 Eur į nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą. Sumokėti 5 % metines palūkanas už likusią 45415,15 Eur skolos sumą už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pranešama, kad neįvykdžius šiame raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu, pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas asmeniui bus taikomos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas.

Iš 2026 m. liepos 2 d. antstolės patvarkymo dėl 2026 m. birželio 19 d. gauto skolininkės prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė prašymo dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkei priklausančią reikalavimo teisę netenkina, kadangi 2026 m. birželio 19 d. gautame išieškotojo SUA1 atsakyme nesutinkama su tokiu prašymu ir jis neigia bet kokias pinigines pretenzijas trečiajam asmeniui, kad su juo nesudarė sutarčių ir neturėjo prievolinių santykių, iš kurių galėtų kilti reikalavimo teisė. Nėra galiojančio teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento, patvirtinančio išieškotojo skolą trečiajam asmeniui. SUA1 ginčija pradinės prievolės galiojimą, todėl antstolė negali spręsti apie turtinių teisių egzistavimą ar teisėtumą ir neturi pagrindo imtis priverstinių vykdymo veiksmų, kurių pagrindas yra vykdomasis dokumentas, o reikalavimo perleidimo sutartis tokia nėra. Šalių ginčas turi būti sprendžiamas teisme civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Civilinio proceso įstatymas reglamentuoja, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. <...> (Lietuvos Respublikos CPK 510 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, <...>, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (Lietuvos Respublikos CPK 510 straipsnio 3 dalis). Skundas dėl antstolių <...> veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (Lietuvos Respublikos CPK 512 straipsnis). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2026 m. rugpjūčio 19 d. skundas pateiktas praleidus dvidešimt dienų terminą (2026 m. rugpjūčio 20 d.), tačiau nepraleidus įstatymo nustatyto naikinamojo termino – devyniasdešimt dienų, nes antstolės patvarkymas priimtas 2026 m. liepos 2 d., todėl skundas nagrinėtinas. Tai konstatuota ir 2026 m. rugpjūčio 25 d. antstolės I. Bakšienės patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini).

Skolininkė skunde nurodo mananti, kad antstolė nepagrįstai atsisakė atlikti vykdymo veiksmus vien todėl, kad SUA1 prieštaravime deklaratyviai paneigė bet kokias pretenzijas. Skolininkė savo reikalavimo teisę pagrindė 2026 m. kovo 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria antstolė nesivadovavo. Tačiau šią sutartį 2026 m. liepos 2 d. patvarkyme, priešingai nei teigia pareiškėja, antstolė vertino, teiginys, kad antstolė negalėjo šios sutarties nelaikyti reikšminga vykdymo procese vien todėl, kad SUA1 nesutinka, nes sutartis nėra pripažinta negaliojančia teismo sprendimu, yra deklaratyvus. Nesutiktina ir su kitu pareiškėjos teiginiu - kad teismo procesas yra skolininko, o ne antstolio ar kreditoriaus pareiga. Paprastai teismo procesas prasideda kreditoriaus (ieškovo) kreipimusi į teismą pareiškimu (ieškiniu), reikalaujant įvykdyti piniginę prievolę iš skolininko (atsakovo), kooperacijos (bendradarbiavimo) principas reikalauja, kad teismas, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (Lietuvos Respublikos CPK 8 straipsnis), o išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu (Lietuvos Respublikos CPK 640 straipsnio 1 punktas). Dėl argumento, kad atmestas prašymas lemia užsitęsusį vykdymo procesą ir tai neatitinka jo operatyvumo, ekonomiškumo, bendradarbiavimo ir veiksmingumo principų ir tuo pačiu pažeidžia kreditorių interesus greičiau gauti reikalavimų patenkinimą, pasakytina, kad šios skunde nurodomos aplinkybės yra deklaratyvios ir nepagrįstos. Be to, pati skolininkė turi teisę kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą ir tada vykdymo procesas (atsiskaičius su išieškotoju ir antstole) baigsis. Juo labiau, kad nuo 2024 m. gruodžio 23 d. priimto antstolės raginimo įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) tuojau bus praėję net dveji metai – pakankamas laikotarpis teismo sprendimui įvykdyti. Antstolė skundžiamame patvarkyme išsamiai nurodė ir kitus tokio prašymo netenkinimo motyvus. Teismas kituose, žemiau dėstomuose, nutarties punktuose nurodo ir kitus argumentus, kurie leidžia skundą atmesti.

Pareiškėjos reikalavimas grindžiamas 2026 m. kovo 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, sudaryta tarp GN1 ir PRS1, tačiau SUA1 nėra šios sutarties šalis ir jos nepasirašė. Kartu su skundu pinigų perdavimą SUA1 patvirtinančio dokumento ir jo pasirašyto skolos dokumento (pavyzdžiui, skolos raštelio) ar kito įrodymo, kuriame jis būtų pripažinęs 600 Eur prievolę, taip pat pirminę prievolę patvirtinančių duomenų teismui pareiškėja nepateikė. SUA1 nuo pat pareiškėjos prašymo pateikimo antstolei nuosekliai neigia gavęs iš GN1 600 Eur paskolą ar pripažinęs tokią skolą. Taigi ginčijamas pačios pirminės prievolės egzistavimas, o ne vien nesutikimas su reikalavimo teisės perleidimu. 2026 m. kovo 5 d. pranešime apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) 600 Eur nurodyta mokėti ne pareiškėjai, o trečiajam asmeniui (gavėjui) – LS1. Taigi reikalavimo teisės egzistavimas neįrodytas. Pareiškėjos siūlymas antstolei vien pagal jos ir pradinio kreditoriaus GN1 pasirašytą dokumentą pripažinti, kad trečiasis asmuo yra jai skolingas, reikštų ne esamos, aiškios turtinės teisės areštą, o materialiojo teisinio ginčo dėl prievolės atsiradimo išsprendimą vykdymo procese. Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) nėra savarankiškas skolos atsiradimo pagrindas. Pagal civilinį įstatymą SUA1 turi teisę atsikirsti, kad pirminė paskolos prievolė apskritai neatsirado. Pareiškėja klaidingai teigia, kad SUA1 pats privalo pareikšti ieškinį dėl reikalavimo teisės (cesijos) sutarties nuginčijimo. 2026 m. kovo 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi negalima sukurti SUA1 piniginės prievolės, kurios jis neprisiėmė ir kurios atsiradimo pareiškėja neįrodė. Pareiškėja, siekdama išieškojimą nukreipti į jos nurodomą reikalavimo teisę, turi įrodyti reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutarties sudarymą, pirminės paskolos prievolės atsiradimą ir jos neįvykdymą, tačiau tokių įrodymų nepateikė (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Vien sutarties šalių pareiškimai apie SUA1 skolą nėra pakankamas įrodymas prieš jį.

Be to, reikalavimo teisės perleidimo sutartis nėra vykdomasis dokumentas, antstolė vykdo išieškojimą tik tada, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Išieškotojas SUA1 nesutinka su skolininkės prašymu, jis neigia bet kokias pinigines pretenzijas trečiajam asmeniui, nurodo, kad su juo nesudarė jokių sutarčių ir neturėjo prievolinių santykių, iš kurių galėtų kilti reikalavimo teisė. Nėra galiojančio teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento, patvirtinančio išieškotojo skolą trečiajam asmeniui. Pareiškėja nepateikė antstolei vykdomojo dokumento, pagal kurį ji turėtų atlikti įskaitymą. Išieškotojas ginčija pradinės prievolės galiojimą, todėl antstolė negali spręsti apie turtinių teisių egzistavimą ar teisėtumą ir neturi pagrindo imtis priverstinio vykdymo veiksmų, kadangi jų pagrindas yra vykdomasis dokumentas. Naujausioje teismų praktikoje nurodoma, kad antstolis yra teismo sprendimų vykdytojas, todėl negali pats nustatyti juridinio fakto - skolos egzistavimo. Šalių ginčas del prievolės (ne)galiojimo turi būti sprendžiamas teisme civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi šiuo metu skola išieškotojui nėra išieškota, todėl vykdomasis dokumentas – teismo sprendimas dėl 45 415,15 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos yra vykdytinas.

Dėl visų šių motyvų teismas daro išvadą, kad atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, antstolė I. Bakšienė nepažeidė Lietuvos Respublikos CPK VI dalies vykdymo procesą (tame tarpe 687-688, 749-752 straipsnių) ir Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų teisės aktų normų, jos 2026 m. liepos 2 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra jokio pagrindo tenkinti PRS1 prašymą – šį patvarkymą panaikinti. Kadangi pirmasis pareiškėjos skundo prašymas - panaikinti antstolės I. Bakšienės 2026 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas, kiti du išvestiniai iš šio prašymai - tenkinti pareiškėjos 2026 m. birželio 18 d. prašymą ir priimti patvarkymą nukreipti išieškojimą į jai priklausančią turtinę reikalavimo teisę (600 Eur sumai) į SUA1, taip pat priimti patvarkymą areštuoti pareiškėjos (skolininkės) turimą 600 Eur reikalavimo teisę į SUA1, įpareigojant jį lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą irgi atmestini. Todėl dėl aukščiau išdėstytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas, vykdomoji byla grąžintina tolimesniam vykdymui.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje vykdymas (skolos sumokėjimas), pirmiausia yra pažeidėjos pareiga, o kadangi pareiškėja šios pareigos gera valia nevykdė, teismo sprendimas vykdomas priverstinai, pateikiant jį vykdyti antstoliui.

Kadangi skundas atmestas, iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsnio 1-4 dalimis, 291 straipsnio 1 dalimi, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos PRS1 2026 m. rugpjūčio 19 d. skundą atmesti, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti tolimesniam vykdymui.

Priteisti iš pareiškėjos PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 13,22 Eur (trylika eurų dvidešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 2222).

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjai jos vykdomojoje byloje nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), antstolei - (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) – SUA1 paštu gyvenamosios vietos adresu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėja Lina Švežikienė