Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. – J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. – J. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu – A. V..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Pareiškėja D. V. – J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti A. V. neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog dėl sveikatos būklės A. V. negali tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmės arba jų valdyti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. V. – J. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse.

Teismas nurodė, jog pareiškimą pateikė A. V. sesuo D. V. – J.. Atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių paduoti tokį pareiškimą, ir pareiškėja nėra nei vienas iš jų, teismas sprendė, kad pareiškėja neturi teisės reikšti tokį pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 2.10 straipsnio 4 dalis, CPK 463 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties buvo konstatuota, jog pareiškimą dėl A. V. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse pareiškė neturintis tokios teisės asmuo, dėl ko pareiškimą atsisakyta priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Atskiruoju skundu pareiškėja D. V. – J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad CPK 463 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prašymą dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti šio asmens artimieji giminaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

Pažymi, jog pagal CK 3.135 straipsnį, broliai ir seserys yra pripažįstami artimaisiais giminaičiais, dėl ko pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sesuo yra tinkamas ir tiesiogiai įvardintas subjektas, turintis procesinę teisę inicijuoti asmens veiksnumo ribojimo procedūrą. Faktas, jog pareiškėja yra A. V. sesuo, matyti iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Gyventojų registro.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pateiktą pareiškimą, kadangi jį padavė asmuo, neturintis teisės teikti tokį pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, jog neveiksnumo instituto taikymo ir globos ar rūpybos neveiksniu/ ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.239 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi ir CK 2.11 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens civilinis veiksnumas tam tikroje sityje gali būti apribotas tik teismo tvarka. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 3 punktas), dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, taip pat globos (rūpybos) institucija (CPK 464 straipsnio 1 dalis).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (CK 2.10 straipsnio 4 dalis, 2.11 straipsnio 5 dalis, CPK 463 straipsnio 1 dalis). Taigi šiame sąraše numatytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.

Išdėstytos teisės aktų nuostatos, priešingai nei tvirtina apeliantė, nenumato, jog šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. CPK 464 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl artimųjų giminaičių ar kartu gyvenančių šeimos narių apibrėžia galimybę šiuos asmenis teismui įtraukti kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis, tačiau nėra susijusi su asmenų, galinčių paduoti pareiškimą, sąrašu, išdėstytu CPK 463 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, įstatyme aiškiai apibrėžtas asmenų, galinčių kreiptis į teismą aptariamu klausimu, ratas, kuris sąlygotas santykių su asmeniu, pripažintinu neveiksniu, statuso, giminystės laipsnio (sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai) ar atliekamos socialinės, viešojo intereso gynimo funkcijos (globos (rūpybos) institucija, prokuroras). Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji yra A. V. sesuo ir dėl to ji, kaip artimas giminaitis, turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, nėra pagrįsta teisės aktų nuostatomis ir joms prieštarauja.

Papildomai pažymėtina, kad nors CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau konstitucinė teisė kreiptis į teismą, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma, įskaitant ir asmenis, galinčius paduoti pareiškimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimus).

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nėra pagrindo sutiktu su atskirojo skundo argumentais, jog pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali paduoti ir kiti, nei CPK 463 straipsnio 1 dalyje įvardinti subjektai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.