- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-10
- Bylos Nr.
- e2-481-866/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00118-2023-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, "Žvalguva", "Agrolitpa", Telia Lietuva, AB, Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, „Naftėnas", UAB "Flameksas" ir Ko, "Agrimatco Vilnius", ADLEX advokatų profesinė bendrija, Panevėžio rajono savivaldybė, „Grožis“, „Dafta“, UAB Maxy Parts, Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė "DEMBAVOS ŠILTNAMIAI", „Specagra“, „Velseka", Printera, Soliris
- Atsakovas
- Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė "Karužiškiai"
- Kategorijos
- 3.3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (apelianto) IES1 prašymą dėl klaidos ištaisymo ir (ar) termino atnaujinimo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-481-866/2026,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi nutarė bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ prašymą dėl apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ buvusiam vadovui IES1 – tenkinti iš dalies; apriboti buvusiam bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ buvusiam vadovui IES1 vienerių metų laikotarpiui eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo IES1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratoriaus UAB „Avere“ prašymą dėl ribojimo IES1 eiti privataus ar viešo juridinio asmens vadovo ar kolegialaus valdymo organo nario pareigas atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. birželio 4 d. nutartimi nutarė nustatyti suinteresuotam asmeniui IES1 terminą iki 2026 m. birželio 15 d. (įskaitytinai) pašalinti atskirojo skundo trūkumus – sumokėti 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti įrodymus apie jo sumokėjimą. Išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartimi nutarta suinteresuoto asmens IES1 atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties laikyti nepaduotu ir pagal šį atskirąjį skundą pradėtą apeliacinį procesą nutraukti, apeliantui nesumokėjus nustatyto žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
2026 m. liepos 3 d. apeliantas pateikė prašymą dėl 2026 m. birželio 18 d. nutartyje padarytos akivaizdžios klaidos ištaisymo ir (ar) termino atnaujinimo ir (ar) trūkumų pripažinimo pašalintais, kuriuo prašo: 1) ištaisyti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-481-866/2026 padarytą akivaizdžią klaidą, pripažįstant, kad atskirojo skundo trūkumai buvo pašalinti laiku (2026 m. balandžio 30 d. sumokėtas 57 Eur žyminis mokestis ir pateikti jo sumokėjimo įrodymai) ir atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo; 2) netenkinus pirmojo prašymo – atnaujinti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartimi nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, pripažinti trūkumus pašalintais ir atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi jam buvo nustatytas terminas iki 2026 m. balandžio 30 d. sumokėti 57 Eur žyminį mokestį, kuris buvo sumokėtas 2026 m. balandžio 30 d. ir tą pačią dieną įrodymai pateikti teismui. Todėl, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartyje padaryta išvada, kad nebuvo sumokėtas žyminis neatitinka faktinės situacijos.
Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus bankroto bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, kuris indeksuojamas CPK 82 straipsnyje nustatyta tvarka. Mokėtino žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal atitinkamo procesinio dokumento padavimo teismui metu galiojantį teisinį reguliavimą ir tuo metu taikytiną indeksą. Atskirasis skundas paduotas 2026 m. balandžio mėn., kai pagal tuo metu taikytą indeksą mokėtina suma buvo 57 Eur – būtent tokio dydžio sumą sumokėti 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo įpareigojęs ir pirmosios instancijos teismas. Pagal CPK 82 straipsnio 4 dalį paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos, taigi 2026 m. II ketvirčio indeksas taikytinas tik nuo 2026 m. gegužės 1 d. –procesinis dokumentas buvo paduotas, o žyminio mokesčio sumokėjimo pareiga visiškai ir laiku įvykdyta (2026 m. balandžio 30 d.) dar iki naujojo indekso taikymo pradžios. Vėliau pasikeitęs indeksas negali būti taikomas atgaline data jau paduotam ir tinkamai apmokėtam procesiniam dokumentui - priešingas aiškinimas paneigtų asmens teisėtus lūkesčius, atsiradusius tiksliai įvykdžius įsiteisėjusią teismo nutartį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 316 straipsnio 2 dalyje, 338 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu apeliantas per nustatytą terminą pašalina atskirojo skundo trūkumus, atskirasis skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir pagal atskirąjį skundą pradėtas apeliacinis procesas nutraukiamas. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartis, kuria apeliacinis procesas nutrauktas.
CPK 77-78 straipsniuose nustatytos procesinių terminų atnaujinimo ir pratęsimo taisyklės, kurios taikomos neužbaigtose civilinėse bylose. Šiuo atveju apeliacinis procesas yra baigtas. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinių terminų pratęsimo ir (ar) atnaujinimo institutas negali būti taikomas.
Kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal CPK 82 straipsnio nuostatas, žyminis mokestis indeksuojamas atsižvelgiant į Vartojimo kainų indeksą (toliau – VKI), kuris taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos.
Teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad apeliantas vykdymas pirmosios instancijos teismo įpareigojimą 2026 m. balandžio 30 d. sumokėjo 57 Eur žyminio mokesčio, tačiau apeliantas neteisus teigdamas, jog tokio dydžio žyminį mokestį jis ir turėjo sumokėti, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė akivaizdžią fakto klaidą. Objektyviais duomenimis nepagrįstas apelianto argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas mokėtiną žyminį mokestį nustatė neteisingai, t. y. remiantis 2026 m. birželio mėn. VKI, o ne 2026 m. balandžio mėn. taikytinu VKI. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek taikant 2026 m. balandžio mėn. VKI (159,3), tiek 2026 m. birželio mėn. VKI (160,9) suapvalintas žyminis mokestis teikiant atskirąją skundą elektroninio ryšio priemonėmis buvo toks pats – 60 Eur. (2026 m. balandžio mėn. – 50x159,3/100-25 proc.; 2026 m. birželio mėn. – 50x160,9/100-25 proc.).
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto argumentai dėl tinkamai sumokėto žyminio mokesčio nepagrįsti, todėl prašymas dėl klaidų ištaisymo (CPK 276 straipsnis) ir (ar) termino atnaujinimo užbaigtoje byloje atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 77-78 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens (apelianto) IES1 prašymą dėl klaidų ištaisymo ir (ar) termino atnaujinimo atmesti.