- Teismas
- Konstitucinis Teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- KT20-A-S17/2026
- Instancija
- Konstitucinė justicija
- Rezultatas
- Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą (dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos) Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą (dėl Baudž
- Teisėjai
- Aurelijus Gutauskas, Algis Norkūnas, Janina Stripeikienė, Gintaras Goda, Stasys Šedbaras, Tomas Davulis, Giedrė Lastauskienė, Vytautas Mizaras, Daiva Petrylaitė
- Pareiškėjas
- [duomenys neskelbiami]
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-12/2026.
Aprašomoji dalis
Konstitucinis Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalies (2015 m. birželio 25 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nenumatyta teismo peržiūra, kai skiriamos kelios kardomosios priemonės, ir nenustatytas kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) trukmės terminas, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam proporcingumo principui.
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2026 m. sausio 15 d. nutarimu (toliau – prokuroro 2026 m. sausio 15 d. nutarimas) atmetė pareiškėjo (įtariamojo ikiteisminiame tyrime) prašymą dėl jam skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinimo arba jų pakeitimo kita kardomąja priemone – užstatu.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2026 m. sausio 26 d. nutarimu (toliau – vyriausiosios prokurorės 2026 m. sausio 26 d. nutarimas) atmetė pareiškėjo skundą dėl prokuroro 2026 m. sausio 15 d. nutarimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2026 m. vasario 5 d. neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl vyriausiosios prokurorės 2026 m. sausio 26 d. nutarimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2026 m. vasario 5 d.
Motyvuojamoji dalis
Konstitucinis Teismas konstatuoja:
4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti BPK 121 straipsnio 2 dalies (2015 m. birželio 25 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nenumatyta teismo peržiūra, kai skiriamos kelios kardomosios priemonės, ir nenustatytas kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) trukmės terminas, atitiktį Konstitucijai.
5.1. Pagal BPK 119 straipsnį „Kardomųjų priemonių paskirtis“, kardomosios priemonės, be kita ko, gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Ginčijamoje BPK 121 straipsnio „Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos“ 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. redakcija) nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.
Pagal BPK 139 straipsnio „Kardomosios priemonės taikymo pabaiga“ (su 2013 m. spalio 10 d. pakeitimu) 1 dalį, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.
5.2. Konstituciniam Teismui pateiktame prašyme pareiškėjas teigia, kad ginčijamas teisinis reguliavimas leidžia prokurorui vienašališkai taikyti kelias kardomąsias priemones neribotą laiką. Pareiškėjo nuomone, jo judėjimo laisvės suvaržymas nenustačius maksimalaus termino faktiškai prilygsta realiai bausmei, o ne procesinei prievartos priemonei.
5.3. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad, pagal BPK 62 straipsnio „Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas“ 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija), ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui; jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
BPK 63 straipsnio „Prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas“ 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatyta, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui; jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Šiame kontekste paminėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. vasario 5 d. nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo pareiga yra patikrinti ir įvertinti, ar prokuroro priimtame nutarime yra tinkamai teisiškai įvertinti pareiškėjo nurodyti faktai ar įvykio aplinkybės, taip pat ar prokuroro motyvai, vertinant pateiktus duomenis, yra pakankami priimant procesinį sprendimą. Šioje nutartyje konstatuota, kad, susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, darytina išvada, kad dėl pareiškėjo priimti prokuroro 2026 m. sausio 15 d. ir vyriausiosios prokurorės 2026 m. sausio 26 d. nutarimai iš esmės yra teisėti ir pagrįsti; teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtuose nutarimuose prokurorų išdėstytais argumentais.
Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo ir pateiktų priedų, pareiškėjas pasinaudojo minėta BPK suteikta teise apskųsti vyriausiosios prokurorės 2026 m. sausio 26 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui iškeldamas klausimą dėl jam skirtų kardomųjų priemonių pakeitimo (panaikinimo).
5.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, BPK yra numatyta galimybė teismui peržiūrėti prokurorų paskirtas kardomąsias priemones.
Paminėtina, kad pareiškėjo prašyme pateikti kiti bendro pobūdžio teiginiai negali būti pripažįstami teisiniais argumentais, pagrindžiančiais pareiškėjo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme ištirti BPK 121 straipsnio 2 dalies (2015 m. birželio 25 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai pareiškėjo ginčijamu aspektu nėra tyrimo dalyko.
5.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. KT73-A-S62/2024, 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. KT88-A-S73/2024).
6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-12/2026.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.