Konstitucinio Teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-28/2025.

Aprašomoji dalis

Konstitucinis Teismas nustatė:

Pareiškėja galimą savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimą sieja su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. kovo 5 d. nutarimu, kuriuo nutrauktas minėtas ikiteisminis tyrimas, nenustačius nusikalstamos veikos, nurodytos Baudžiamojo kodekso 177 straipsnyje, požymių. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2025 m. balandžio 8 d. nutarimu pareiškėjos skundas atmestas. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 9 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atmetė ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Konstitucinis Teismas konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją, minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2024 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. KT79-A-S67/2024, 2025 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2025).

6. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti Baudžiamojo kodekso 177 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, atitiktį Konstitucijai.

6.1. Ginčijamame Baudžiamojo kodekso 177 straipsnyje „Trukdymas profesinių sąjungų veiklai“ (2011 m. birželio 21 d. redakcija) nustatyta, kad tas, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą, ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.

6.2. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju kilo ginčas dėl to, kad darbdavė, pareiškėjos įsitikinimu, trukdė įsteigti realią, darbuotojų interesams atstovaujančią profesinę sąjungą. Pareiškėjos teigimu, trukdymas, be kita ko, pasireiškė darbuotojo, rodžiusio iniciatyvą steigti profesinę sąjungą, nušalinimu nuo darbo. Pareiškėja teigia, kad darbdavė, siekdama sukliudyti darbuotojams įsteigti nepriklausomą profesinę sąjungą, įsteigė darbdavės kontroliuojamą ir organizuojamą organizaciją. Pareiškėja nurodo, kad ginčijamas teisinis reguliavimas lemia, kad už trukdymą profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai baudžiamoji atsakomybė taikoma išimtinai tik fiziniam asmeniui, taigi darbdavys – juridinis asmuo – baudžiamosios atsakomybės išvengia.

6.3. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartyje ir Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad darbdavės atstovai trukdė pareiškėjos veiklai, neleido jai ar jos nariams įgyvendinti savo teisių ir pareigų, draudė burtis į šią ar kitas profesines sąjungas, buvo verčiami į ją nestoti, buvo neleidžiama organizuoti profesinių sąjungų susirinkimų ar kad UAB [duomenys neskelbiami] būtų įkurta darbdavės kontroliuojama, darbdavės organizuota ir (ar) darbdavės finansuojama profesinė sąjunga.

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartyje pažymėjo, kad UAB [duomenys neskelbiami] darbuotojams pateikus skundus dėl pareiškėjos nario galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų buvo sudaryta dvišalė komisija ir pradėtas tyrimas; šiuo pagrindu pareiškėjos narys buvo nušalintas nuo darbo laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 18 d. iki 2024 m. sausio 29 d.; dvišalė komisija, atlikusi darbo drausmės pažeidimo tyrimą, pateikė išvadas: 1) pareiškėjos narys savo veiksmais apsunkino darbo funkcijų atlikimą kitiems kolegoms ir menkino darbdavės reputaciją; 2) pareiškėjos nario veiksmai raginant kolegas jungtis į [duomenys neskelbiami] atitinka įstatymų reikalavimus ir šiems veiksmams atlikti negali būti sudaromi jokie trukdžiai.

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartyje konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju UAB [duomenys neskelbiami] darbuotojas, pareiškėjos narys, buvo nušalintas nuo darbo ne dėl jo dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, o pagrįstai ir teisėtai, t. y. darbdavei UAB [duomenys neskelbiami] nusprendus atlikti tyrimą dėl pastarojo galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo; Klaipėdos apygardos teismo vertinimu, nesutarimai tarp pareiškėjos nario ir jo darbdavės UAB [duomenys neskelbiami] kilo būtent dėl darbo drausmės pažeidimo padarymo, o ne dėl jo kaip profesinės sąjungos nario veiklos.

6.4. Minėta, kad pareiškėja galimą savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimą sieja su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. kovo 5 d. nutarimu, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjos nario darbdavės UAB [duomenys neskelbiami]; minėta ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartyje konstatuota, kad nesutarimai tarp pareiškėjos nario ir jo darbdavės UAB [duomenys neskelbiami] kilo būtent dėl darbo drausmės pažeidimo padarymo, o ne dėl jo kaip profesinės sąjungos nario veiklos. Vadinasi, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. kovo 5 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjos nario darbdavės nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių (baudžiamąja prasme) ir neriboja jos teisių ar teisėtų interesų.

Vadinasi, ginčijamo Baudžiamojo kodekso 177 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, pagrindu dėl pareiškėjos nepriimta sprendimo, kuriuo būtų galimai pažeistos pareiškėjos konstitucinės teisės ar laisvės. Taigi darytina išvada, kad, pagal Konstituciją, pareiškėja neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai.

7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą Konstituciniame Teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-28/2025.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.