Konstitucinio Teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-23/2025.

Aprašomoji dalis

Konstitucinis Teismas nustatė:

Pareiškėjas, nesutikdamas su Generalinės prokuratūros ir Kalėjimo departamento priimtu 2021 m. vasario 23 d. sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Konstitucinis Teismas konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), yra pažymėjęs, kad individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimas Konstitucijoje nėra savitikslis; juo siekiama sudaryti galimybes veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto (2012 m. spalio 2 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjo prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad, pasak pareiškėjo, ginčijama nuostata tiesiogiai įpareigoja kaltinamąjį duoti parodymus teisme prieš save, kitaip nutraukiamos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės.

5.1. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnio „Asmenys, kuriems taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės“ 1 punkte nustatyta, kad apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, dalyvaujantiems baudžiamajame procese: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir gynėjams (atstovams), atstovams pagal įstatymą, įtariamiesiems, kaltinamiesiems, nuteistiesiems, išteisintiesiems, asmenims, kuriems byla (ikiteisminis tyrimas) nutraukta.

Įstatymo 5 straipsnio „Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo pagrindai“ 1 dalyje (2012 m. spalio 2 d. redakcija) nustatyta:

„1. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos, jei atliekant kriminalinę žvalgybą ar ikiteisminį tyrimą arba nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl labai sunkių ar sunkių nusikaltimų, taip pat dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba pasibaigus kriminalinei žvalgybai ar baudžiamajam procesui buvo gauta patikrintų duomenų iš viešų ar konfidencialių šaltinių, kad:

1) asmenų gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus;

Įstatymo 6 straipsnio „Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių netaikymo ir nutraukimo pagrindai“ 5 punkte nustatyta, kad apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės netaikomos, o jau pradėtos taikyti nutraukiamos, jei išnyko Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.

Ginčijamame Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte (2012 m. spalio 2 d. redakcija) nustatyta, kad apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės netaikomos, o jau pradėtos taikyti nutraukiamos, jei Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys, išskyrus ekspertus, specialistus ir gynėjus (atstovus), po apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių paskyrimo kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme atsisakė, vengė duoti ar davė melagingus parodymus ar suteikė kitą melagingą informaciją.

Taigi pareiškėjo ginčijamame Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte (2012 m. spalio 2 d. redakcija) įtvirtintas pagrindas yra tik vienas iš Įstatyme nustatytų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių netaikymo ar jų taikymo nutraukimo pagrindų.

5.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendime nustatė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2021 m. vasario 18 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad duomenų apie šiuo metu galimas grėsmes pareiškėjui Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba neturi.

Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendime pažymėjo ir tai, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos viršininkas 2021 m. vasario 22 d. teikime „Dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio taikymo nutraukimo“ nurodė, kad viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą pareiškėjas nepripažino jam pateiktų kaltinimų, vengė duoti parodymus, iš esmės pasinaudojo kaltinamojo teise tylėti ir neduoti parodymų, neatsakyti į užduotus klausimus, taip pareiškėjas savo iniciatyva atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais teikiant informaciją apie padarytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas; šiame teikime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad yra įvertinta minėtame Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. vasario 18 d. rašte Kalėjimų departamentui pateikta informacija apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikatai ir turtui, ir konstatuojama, kad tokios grėsmės nenustatytos.

Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendime pabrėžė, kad tiek Generalinės prokuratūros, tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas – Kalėjimų departamentas) atstovas atkreipė dėmesį, kad nėra jokių duomenų, kad būtų pagrindas toliau tęsti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymą, kadangi nėra duomenų apie kokį nors gresiantį realų pavojų pareiškėjo gyvybei ar sveikatai ar turtui; tokių aplinkybių ir duomenų nenurodė ir pats pareiškėjas.

Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartyje konstatavo, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu pagrįstai ir teisingai atmetė pareiškėjo skundą, nusprendęs, kad Generalinės prokuratūros ir Kalėjimų departamento 2021 m. vasario 23 d. sprendime, kuriuo pareiškėjui nutrauktos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, tinkamai įvertinta situacija ir pagrįstai padaryta išvada, jog pareiškėjas savo iniciatyva atsisakė duoti parodymus, tokiu būdu bendradarbiauti su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, todėl atsirado Įstatyme nurodytas pagrindas nutraukti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones; šioje nutartyje pažymėta ir tai, kad bylos duomenys patvirtino, jog nėra informacijos apie grėsmes pareiškėjo gyvybei ir (ar) sveikatai ir turtui, – tai taip pat yra apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių nutraukimo pagrindas (Įstatymo 6 straipsnio 5 punktas).

5.3. Pažymėtina, kad iš Konstituciniam Teismui pateikto prašymo ir jo priedų taip pat nematyti, kad pareiškėjas būtų pateikęs aplinkybių ar duomenų, įrodančių realų pavojų jo gyvybei ir (ar) sveikatai ar turtui. Pareiškėjas pateikė tik Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. lapkričio 15 d. teikimą, kuriame nustatyta, kad pareiškėjo sveikatai ir gyvybei gali kilti reali grėsmė, nors, kaip minėta, administracinių teismų sprendimuose nurodyta, jog, pagal Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos viršininko 2021 m. vasario 22 d. teikimą, tokios grėsmės nenustatytos.

5.4. Vadinasi, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo ginčijamo Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto (2012 m. spalio 2 d. redakcija) nuostata būtų pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tai nesudarytų prielaidų spręsti pareiškėjo apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių nutraukimo klausimo kitaip, nes apsauga nuo nusikalstamo poveikio priemonių jam, kaip nustatė administraciniai teismai, gali būti nutraukta ir dėl kito pagrindo (Įstatymo 6 straipsnio 5 punktas).

Konstatavus tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymo ištirti Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto (2012 m. spalio 2 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai tyrimas būtų savitikslis.

6. Savitikslis prašymas tirti teisės akto atitiktį Konstitucijai vertintinas kaip nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia Konstitucinio Teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas, 2021 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. KT126-A-S117/2021).

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą Konstituciniame Teisme.

9. Pažymėtina, kad, atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip nežinybingą, nėra pagrindo svarstyti ir pareiškėjo papildomai pateikto prašymo dėl jo nurodyto teismo sprendimo vykdymo sustabdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-23/2025.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.