Konstitucinio Teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-24/2024.

Aprašomoji dalis

Konstitucinis Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2001 m. gegužės 1 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. raštu pareiškėjui paaiškinta, kad jo keliamas klausimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nesvarstytinas.

Motyvuojamoji dalis

Konstitucinis Teismas konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti BK 260 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“ tiek, kiek, pasak pareiškėjo, jame nustatytos minimalios aštuonerių ir dešimties metų sankcijos, atitiktį Konstitucijai.

5.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT37-A-S26/2019, 2021 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. KT9-A-S9/2021, 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. KT69-A-S61/2023).

5.2. Minėta, kad pareiškėjas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą, taip pat kad Vilniaus apygardos teismas 2001 m. gegužės 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.

5.3. Pažymėtina, kad šių teismų sprendimų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 416 straipsnio (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad kasacine tvarka bylas dėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 419 straipsnį (1996 m. liepos 9 d. redakcija) apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį buvo leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos.

5.4. Iš pareiškėjo prašymo ir prie jo pridėtų priedų nematyti, kad pareiškėjas per nurodytą terminą būtų skundęs minėtus dėl jo priimtus teismų sprendimus kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Taigi nors, kaip minėta, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą siekdamas baudžiamosios bylos atnaujinimo, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gegužės 1 d. nutarties kasacine tvarka šiam teismui jis neskundė.

5.5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą neišnaudojo visų BPK nustatytų savo konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemonių, kaip to reikalaujama pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punktą, ir, laikydamasis BPK nustatytos tvarkos, šiuo konkrečiu atveju nebegali jomis pasinaudoti.

6. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, neišnaudojęs visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir nebegalėdamas jų išnaudoti, asmuo, pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį, neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (inter alia 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. KT34-A-S23/2019, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. KT67-A-S53/2019, 2024 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. KT12-A-S11/2024).

7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą Konstituciniame Teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A‑24/2024.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.