Konstitucinio Teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Stasio Šedbaro,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-23/2023.

Aprašomoji dalis

Konstitucinis Teismas nustatė:

2. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos tėvo ieškinį pareiškėjos motinai (tretieji asmenys byloje nenurodyti), 1995 m. spalio 31 d. sprendimu panaikino 1993 m. sausio 7 d. privatizuojamo buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą (vadovaujantis Įstatymo 5 straipsniu) tarp pareiškėjos motinos ir Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos. Minėta 1993 m. sausio 7 d. sutartis buvo sudaryta atsižvelgus į 1991 m. gruodžio 20 d. pareiškėjos, jos sesers ir motinos pasirašytą susitarimą pirkti privatizuojamą butą pareiškėjos motinos vardu.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 1995 m. spalio 31 d. sprendime nurodė, kad pasirašytas susitarimas pirkti privatizuojamą butą neatitiko Įstatymo 5 straipsnio reikalavimų, nes nebuvo notaro patvirtintas, taip pat pažymėjo, kad atsakovė (pareiškėjos motina) teismo proceso metu pripažino, kad susitarimo pirkti privatizuojamą butą ieškovas (pareiškėjos tėvas) asmeniškai nepasirašė ir apie šio buto privatizavimą bei pirkimą nežinojo.

Motyvuojamoji dalis

Konstitucinis Teismas konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

5. Kaip minėta, pareiškėja, be kita ko, prašo ištirti, ar Įstatymo 5 straipsnio ,,Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlygos“ 1 dalis neprieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjos teigimu, Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata „Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma“ sudarė nelygias galimybes teisėtai privatizuoti gyvenamąsias patalpas ir sąlygas piktnaudžiauti, todėl prieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjos manymu, visi tokiame perkamame bute ar name gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai turėtų tapti perkamo turto bendraturčiais.

5.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą, asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. KT34-A-S23/2019, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT14-A-S14/2021, 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. KT80-A-S73/2021).

5.2. Įvertinus pareiškėjos prašymo ir jo priedų turinį, matyti, kad pareiškėja galimą savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimą sieja su Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1995 m. spalio 31 d. sprendimu, tačiau pati pareiškėja nebuvo šio teismo proceso dalyvė. Pažymėtina, kad iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų taip pat matyti, kad apie priimtą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimą pareiškėja žinojo.

5.3. Šiame kontekste paminėtina, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1995 m. spalio 31 d. sprendimo priėmimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (su 1995 m. birželio 13 d. pakeitimais) (toliau – CPK) buvo numatyta, kad pagrindas iškelti kasacinę bylą yra, kai nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (356 straipsnio 1 dalies 8 punktas); asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, skundai gali būti paduoti, kada įsiteisėjęs sprendimas, nutartis ir nutarimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (353¹ straipsnis); kasaciniam skundui paduoti šio kodekso 356 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais pagrindais skiriamas trijų mėnesių terminas, o kitais 356 straipsnyje nurodytais pagrindais – šešių mėnesių terminas (357 straipsnis); terminas kasaciniam skundui pagal šio kodekso 356 straipsnio 1 dalies 8 punktą paduoti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai sužinota apie priimtą sprendimą (358 straipsnio 3 punktas); jei praleistas terminas kasaciniam skundui paduoti, netenkama teisės reikalauti peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą (359 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų nematyti, kad pareiškėja minėtą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimą būtų skundusi CPK nustatyta tvarka kaip asmuo, neįtrauktas į bylos nagrinėjimą, tačiau kurio teises šis sprendimas galimai pažeidė.

5.4. Vadinasi, pareiškėja, prieš kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, neišnaudojo visų CPK nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir, laikydamasi CPK nustatytos tvarkos, šiuo konkrečiu atveju nebegali jomis pasinaudoti.

5.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, neišnaudojęs visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir nebegalėdamas jų išnaudoti, asmuo pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (inter alia 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. KT161-A-S148/2020, 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. KT21-A-S21/2021).

5.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

6. Šios prašymo dalies kontekste paminėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Įstatymo 5 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.

6.1. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.

6.2. Vadinasi, net jei pareiškėja prieš kreipdamasi į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamos Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies būtų išnaudojusi visas CPK nustatytas savo konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemones, būtų pagrindas pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą ištirti šio ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai.

7. Pareiškėja taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1995 m. spalio 31 d. sprendimą.

7.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2021 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. KT112-A-S103/2021, 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT156-A-S145/2021).

Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

7.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.3. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti ir šią pareiškėjos prašymo dalį.

8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

9. Pažymėtina, kad, atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai kaip paduotą asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, o dėl nurodyto teismo sprendimo pripažinimo negaliojančiu kaip nežinybingą Konstituciniam Teismui, nėra pagrindo svarstyti pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-23/2023.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.