Konstitucinio Teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-101/2021.

Aprašomoji dalis

Konstitucinis Teismas nustatė:

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Konstitucinis Teismas konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punktą pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui turi būti pateiktas per keturis mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytas keturių mėnesių terminas sueina ne darbo ar oficialios šventės dieną, paskutine šio termino diena laikytina po šios ne darbo ar oficialios šventės dienos einanti pirmoji darbo diena (inter alia 2020 m. balandžio 15 d. sprendimai Nr. KT75-A-S70/2020 ir Nr. KT76-A-S71/2020, 2021 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. KT38-A-S36/2021).

Pažymėtina, kad, kaip minėta, galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl pareiškėjo įsiteisėjo 2021 m. balandžio 14 d. Vadinasi, paskutinė Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių termino diena buvo 2021 m. rugpjūčio 14 d., t. y. ne darbo diena (šeštadienis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą Konstituciniam Teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 16 d., t. y. pirmąją po minėtos ne darbo dienos einančią darbo dieną, konstatuotina, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į Konstitucinį Teismą termino.

6. Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), yra pažymėjęs, kad individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimas Konstitucijoje nėra savitikslis; juo siekiama sudaryti galimybes veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu.

7. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 354 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjo prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad, pasak pareiškėjo, ginčijamose nuostatose įtvirtinus reikalavimą, kad kasacinį skundą surašytų, šalims ir tretiesiems asmenims kasacinio teismo posėdžio metu atstovautų advokatas, jei asmuo neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, nepagrįstai pasunkinama galimybė kreiptis į kasacinį teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

7.1. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 350 straipsnio 2 dalį (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) sprendžiant kasacinio skundo priėmimo klausimą, vertinama ne tik tai, ar prašymas surašytas tinkamo asmens, bet ir tai, ar kasacinis skundas atitinka kitus CPK nustatytus reikalavimus, inter alia CPK 347 straipsnyje (su 2016 m. lapkričio 8 d. pakeitimu) įtvirtintus reikalavimus jo turiniui.

7.2. Iš pareiškėjo prašymo priedų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas pareiškėjo kasacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad šis neatitiko ne tik pareiškėjo ginčijamoje CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatytų reikalavimų, bet ir CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtina CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo kasacinį skundą, be kita ko, pabrėžė, kad pareiškėjo kasaciniame skunde apskritai nepateikiama teisinė argumentacija dėl kasacijos pagrindų buvimo.

Taigi pareiškėjo ginčijamoje CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintas reikalavimas, kad kasacinį skundą surašytų advokatas, buvo tik vienas iš įstatyme nustatytų reikalavimų, kurių neatitiko pareiškėjo kasacinis skundas, – tik vienas iš reikalavimų, kurių nesilaikymas sudarė pagrindą teismui atsisakyti priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

7.3. Vadinasi, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo ginčijama CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nuostata būtų pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tai nesudarytų prielaidų spręsti pareiškėjo kasacinio skundo priėmimo klausimą kitaip, taigi ir nagrinėti bylą kasacinio teismo posėdyje, nes pareiškėjo kasacinį skundą atsisakyta priimti ne tik dėl jo neatitikimo CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintam reikalavimui, bet ir dėl kitų teismo nurodytų priežasčių.

Konstatavus tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymo ištirti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), pagal kurią kasacinį skundą surašo advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat CPK 354 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija), nustatančio atstovavimo kasacinio teismo posėdyje reikalavimus, atitiktį Konstitucijai tyrimas būtų savitikslis.

8. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savitikslis prašymas tirti teisės akto atitiktį Konstitucijai vertintinas kaip nežinybingas Konstituciniam Teismui (2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas, 2021 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. KT126-A-S117/2021, 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. KT138-A-S128/2021).

9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą Konstituciniame Teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-101/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.