- Teismas
- Konstitucinis Teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- KT45-S36/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Konstitucinė justicija
- Rezultatas
- Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą
- Teisėjai
- Aurelijus Gutauskas, Algis Norkūnas, Janina Stripeikienė, Gintaras Goda, Stasys Šedbaras, Tomas Davulis, Vytautas Mizaras, Daiva Petrylaitė
- Pareiškėjas
- Vilniaus
SPRENDIMAS DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PAREIŠKĖJO VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMO PRAŠYMĄ IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO ĮSTATYMO (2015 M. GRUODŽIO 3 D. REDAKCIJA SU VĖLESNIAIS PAKEITIMAIS), LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO ĮSTATYMO (2014 M. LAPKRIČIO 6 D. REDAKCIJA) 8 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-7/2025.
Aprašomoji dalis
Konstitucinis Teismas nustatė:
1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-7/2025 ištirti, ar:
– „Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) tiek, kiek jame neįtvirtinta galimybė civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti duomenis apie asmens lytį, duomenų apie lytį pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui“;
– „Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. birželio 1 d.) 8 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad asmens kodas yra nekeičiamas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui“.
2. Pareiškėjas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai kreipėsi sustabdęs civilinę bylą, kurioje nagrinėjamas pareiškėjos civilinėje byloje – translytės moters pareiškimas dėl lyties, vardo ir pavardės ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, taip pat asmens kodo pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Konstitucinis Teismas konstatuoja:
3. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (2015 m. gruodžio 3 d. redakcija) tiek, kiek jame neįtvirtinta galimybė civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti duomenis apie asmens lytį, duomenų apie lytį pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka.
3.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsnį, valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktus, inter alia asmens lyties pakeitimą (8 punktas), o pagal CK 2.19 straipsnį, civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjo ginčijamame Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme (2015 m. gruodžio 3 d. redakcija), kuris nustato civilinės būklės aktų registravimo tvarką, civilinės būklės aktus registruojančių institucijų teises ir pareigas, kitų institucijų ir asmenų, susijusių su civilinės būklės aktų registravimu, teises ir pareigas (1 straipsnis), lyties pakeitimo registravimas nėra reglamentuotas.
3.2. Pareiškėjo manymu, asmens lyties pakeitimo registravimas turėtų būti reglamentuojamas tame pačiame įstatyme, kaip ir kitų civilinės būklės aktų registravimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal CK 2.27 straipsnio 1 dalį, nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma, o pagal šio straipsnio 2 dalį, lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Pareiškėjo teigimu, vienas iš lyties pakeitimo elementų yra tam tikrų asmens duomenų (vardo, pavardės, lyties, asmens kodo) pakeitimas registruose, tačiau Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme asmens lyties pakeitimo registravimas nėra reglamentuotas, taip pat iki šiol nėra priimtas ir medicininį lyties pakeitimą reglamentuojantis įstatymas. Taigi, pasak pareiškėjo, susiklostė tokia situacija, kai įstatymu leidžiama asmeniui keisti lytį, registruoti lyties pakeitimą, tačiau iš tiesų nėra įstatymų, reglamentuojančių lyties pakeitimą ir lyties pakeitimo registravimą, todėl asmenys šiomis teisėmis (pakeisti lytį ir įregistruoti lyties pakeitimą) iš esmės negali pasinaudoti (išskyrus teisminį kelią).
Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme neįtvirtinus galimybės civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti duomenis apie asmens lytį, nors tai turėtų būti padaryta pagal minėtas CK 2.18 straipsnio 8 punkto, 2.19, 2.27 straipsnių nuostatas, pareiškėjo manymu, pažeidžiami Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas.
4. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Gyventojų registro įstatymo (2014 m. lapkričio 6 d. redakcija) 8 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad asmens kodas yra nekeičiamas.
4.1. Pagal Gyventojų registro įstatymo (2014 m. lapkričio 6 d. redakcija) 8 straipsnio 2 dalį, asmens kodo pirmasis skaitmuo atitinka lytį ir gimimo šimtmetį, o pagal pareiškėjo ginčijamą šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas.
4.2. Pareiškėjo teigimu, kadangi Lietuvoje naudojamas asmens kodas nurodo ir asmens lytį, tai tiek keičiant lytį, tiek keičiant civilinės būklės aktų įrašus apie asmens lytį neišvengiamai turėtų būti keičiamas ir asmens kodas. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kol nėra pakeistas asmens kodas, asmuo gali susidurti su neigiamu nusistatymu privačiame gyvenime ir atsiduria tam tikroje nežinioje dėl savo tikrosios tapatybės pripažinimo.
Pasak pareiškėjo, teisę pakeisti lytį ir įrašus apie lytį civilinės būklės aktuose garantuoja CK 2.27 straipsnio 1 dalis ir 2.18 straipsnio 8 punktas, o 2.19 straipsnis ir 2.27 straipsnio 2 dalis įpareigoja įstatymo leidėją priimti įstatymus, nustatančius tvarką, pagal kurią asmenys galės pasinaudoti šia teise, t. y. tvarką, pagal kurią asmuo, be lyties pakeitimo, galės taip pat pakeisti įrašus valstybės registruose. Tačiau Gyventojų registro įstatyme nėra įtvirtintos asmens kodo pakeitimo sąlygos ir tvarka, todėl, pareiškėjo manymu, šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad asmens kodas yra nekeičiamas, prieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
5. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, kad ginčija Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (2015 m. gruodžio 3 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, ir Gyventojų registro įstatymo (2014 m. lapkričio 6 d. redakcija) 8 straipsnio 3 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai, iš jo argumentų visumos matyti, kad pagrindinė pareiškėjo keliama problema yra įstatymų, nustatančių lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, nepriėmimas.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai traktuotinas kaip prašymas ištirti įstatymų leidėjo neveikimą, t. y. minėtų CK 2.27 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymų, reglamentuojančių lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, nepriėmimą.
6. Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją turintis išimtinius įgaliojimus tirti ir priimti sprendimus dėl bet kokių Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės teisėkūros sprendimų (veiksmų) padarinių – teisės aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, pagal Konstitucijos 105 straipsnio 1, 2 dalis, 107 straipsnio 1 dalį neturi įgaliojimų tirti valstybės institucijų, kurių teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams jis tiria, teisėkūros sprendimų nepriėmimo – vengimo, delsimo priimti tokius sprendimus, taip pat kokių nors kitų motyvų nulemto neveikimo, net jeigu teisės sistemoje dėl šio neveikimo atsiranda spragų ar kitų neapibrėžčių; vadinasi, Konstitucijoje nurodyti subjektai, kurie gali Konstituciniame Teisme ginčyti būtent teisės aktų (jų dalių), kuriuos priėmė Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, arba teisės aktų (jų dalių), kurie buvo priimti referendumu, atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, inter alia Konstitucijai, negali ginčyti vengimo, delsimo priimti tokius teisėkūros sprendimus ar kokių nors kitų motyvų nulemtą neveikimą, dėl kurio nėra išleisti atitinkami teisės aktai, taip pat ir tokie, kurie turi būti išleisti, kad, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo aktus, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris atitiktų Konstituciją ar kitus aukštesnės galios teisės aktus (2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).
Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.
7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (2015 m. gruodžio 3 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, ir Gyventojų registro įstatymo (2014 m. lapkričio 6 d. redakcija) 8 straipsnio 3 dalis tiek, kiek jo nurodyta, neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
9. Pareiškėjo prašymo kontekste primintina, kad Lietuva vis dar nėra įgyvendinusi iš EŽTT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo byloje L prieš Lietuvą (peticijos Nr. 27527/03) kylančio įpareigojimo užpildyti teisės spragą priimant įstatymą (-us) dėl lyties pakeitimo, nors, kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime pabrėžė Konstitucinis Teismas, pagarba tarptautinei teisei, t. y. sava valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis, pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams (taip pat ir principui pacta sunt servanda), yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas; vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis Lietuvos Respublika privalo pagal inter alia Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; galutinai pašalinti teisės spragas (taip pat ir legislatyvinę omisiją) galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus (2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2020 m. liepos 8 d., 2025 m. balandžio 17 d. nutarimai). Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę (inter alia 2008 m. vasario 1 d. sprendimas, 2020 m. liepos 8 d., 2025 m. balandžio 17 d. nutarimai), inter alia taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją (inter alia 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. birželio 7 d., 2025 m. balandžio 17 d. nutarimai).
Taigi, kol įstatymų leidėjas nėra priėmęs įstatymų, kuriuose būtų reglamentuojamos lyties pakeitimo sąlygos ir tvarka, bylą nagrinėjantis teismas, pagal savo kompetenciją spręsdamas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikydamas, inter alia, CK 2.18 straipsnio 8 punktą, pagal kurį valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimą, turėtų užpildyti ginčijamuose teisės aktuose esančias teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) ad hoc.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą Nr. 1B‑7/2025 ištirti, ar:
– „Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) tiek, kiek jame neįtvirtinta galimybė civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti duomenis apie asmens lytį, duomenų apie lytį pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui“;
– „Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. birželio 1 d.) 8 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad asmens kodas yra nekeičiamas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.