Konstitucinio Teismo sprendimas

SPRENDIMAS DĖL REGIONŲ ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 68 STRAIPSNIO 1 DALIES (SU 2024 M. GEGUŽĖS 7 D. PAKEITIMU) NUOSTATOS ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI GRĄŽINIMO

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Regionų administracinio teismo prašymą Nr. 1B-4/2025.

Aprašomoji dalis

Konstitucinis Teismas nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas Regionų administracinio teismo prašymas ištirti, ar „Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2024 05 07 įstatymo Nr. XIV-2590 redakcija, įsigaliojo nuo 2024 05 14, bei 2024 07 11 įstatymo Nr. XIV-2914 redakcija, įsigaliojo nuo 2024 07 18) 68 straipsnio 1 dalies nuostata „Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais“ tiek, kiek trumpalaikės išvykos į namus ar pasimatyti su artimaisiais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti suteiktos nustatytus kriterijus atitinkantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, tačiau tuos pačius kriterijus atitinkantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neturi galimybės paminėtomis sąlygomis ir tvarka išvykti į namus ir (ar) pasimatyti su artimaisiais jokiose situacijose ir absoliučiai, nepriklausomai nuo elgesio bausmės atlikimo metu bei laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno individualizuoto nuteistojo nusikalstamo elgesio žemos rizikos, vien dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės, neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai ir 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui“.

2. Pareiškėjas Regionų administracinis teismas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą. Minėtoje administracinėje byloje nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos lengvojoje grupėje, prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. SN-23-1207 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 2S-4093, kuriais jam, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2022 m. birželio 28 d. redakcija) (toliau – BVK) 68 straipsnio 5 dalies 1 punktu, atsisakyta suteikti trumpalaikę išvyką į namus pasimatyti su artimaisiais, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Konstitucinis Teismas konstatuoja:

3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai, 2024 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. KT64‑S53/2024). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2019 m. sausio 10 d. sprendimai, 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. KT119‑S110/2021).

4. Pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje BVK 68 straipsnio „Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus“ 1 dalies (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu) nuostatoje, taip pat šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta:

„1. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:

1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant;

2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį;

3) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių;

4) užsiima pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems).

5. Trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama šiems nuteistiesiems:

1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;“.

Taigi, pagal BVK 68 straipsnio 1 dalį (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu), aiškinamą kartu su šio straipsnio 5 dalies 1 punktu, trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais galimybė suteikiama terminuoto laisvės atėmimo bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje atliekantiems nuteistiesiems, atitinkantiems šio straipsnio 1 dalies 1‒4 papunkčiuose nustatytas sąlygas, susijusias su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, elgesiu bausmės atlikimo metu, darbine veikla ir kt., tačiau tas pačias sąlygas atitinkantiems nuteistiesiems, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, minėta galimybė nėra suteikiama.

4.1. Pareiškėjas, remdamasis oficialiąja konstitucine doktrina, aiškinančia Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalį („Žmogaus orumą gina įstatymas“), 29 straipsnį, įtvirtinantį asmenų lygybės principą, 38 straipsnio 1 dalies („Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“), 2 dalies („Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“) nuostatas, taip pat Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarime, kuriame BVK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems nebuvo suteikiama teisė dėl itin svarbių priežasčių trumpam laikui išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, pateiktais išaiškinimais, teigia, kad valstybei kyla pareiga užtikrinti visų laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų orumo apsaugą ir gynimą; ši pareiga, pasak pareiškėjo, valstybei kyla, be kita ko, reguliuojant laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų trumpalaikes išvykas į Lietuvos Respublikoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais. Kaip pažymi pareiškėjas, nustatant apribojimus laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, būtina užtikrinti protingą santykį tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisingo ir visuotinai svarbaus tikslo, o įstatymu įtvirtinus galimybę laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gauti minėtas trumpalaikes išvykas, turi būti užtikrinama, kad tokios galimybės reglamentavimas atitiks, be kita ko, iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančio asmenų lygybės principo imperatyvus ir iš Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalies kylančią pareigą gerbti visų laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų orumą.

Pareiškėjas mano, kad BVK 68 straipsnio 1 dalies (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu) nuostatoje, kurios atitiktį Konstitucijai jis prašo ištirti, įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį „sprendžiant žmogiškai jautrų klausimą“ – klausimą dėl galimybės susitikti „su šeima ar artimaisiais namų ar kitoje aplinkoje“, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, remiantis vien tik jiems paskirtos bausmės trukme, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad jie gali atitikti kitas įstatyme nustatytas minėtos išvykos suteikimo sąlygas, yra nepagrįstai skirtingai traktuojami, palyginti su terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais; taip, pareiškėjo teigimu, ne tik pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas, bet ir žeminamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų orumas, t. y. pažeidžiama Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis. Šiame kontekste pareiškėjas pažymi, kad, jo manymu, laisvės atėmimo bausmės trukmė nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumas, dėl kurio būtų pateisinamas trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais nesuteikimas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; be to, aptariamas teisinio reguliavimo diferencijavimas, pareiškėjo manymu, negali būti pateisinamas ir siekiamais pozityviais, visuomeniškai reikšmingais tikslais.

Grįsdamas savo abejonę ginčijamo teisinio reguliavimo konstitucingumu, pareiškėjas pažymi ir tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas ginčo santykius, negalėjo vadovautis tuo, kad tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizika gali būti žema arba vidutinė; net jei būtų preziumuojama, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų aplinkiniams keliamo pavojaus rizika jų trumpalaikių išvykų į Lietuvos Respublikoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais metu yra didelė, pareiškėjo manymu, ginčijamoje nuostatoje turėtų būti įtvirtinta galimybė tokią prezumpciją atskirais atvejais, remiantis nuteistojo asmenybės ir jo elgesio bausmės atlikimo metu individualiu vertinimu, argumentuotai paneigti.

4.2. Pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais šiurkščiausiai pažeidžiamos konstitucinės žmonių teisės ir laisvės, kitos konstitucinės vertybės (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos kylančią priedermę užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, turi pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas ir nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas (inter alia 2014 m. kovo 18 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai); bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą (inter alia 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai); baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Įstatymuose nustatydamas, kokios veikos yra priešingos teisei, taip pat nustatydamas teisinę atsakomybę už teisei priešingas veikas, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją; ji apima ir diskreciją nustatyti aplinkybes, lemiančias tai, kokios sankcijos turi būti taikomos už teisės pažeidimus (2005 m. lapkričio 10 d., 2020 m. kovo 18 d., 2023 m. spalio 12 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pažymėtina, kad iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kodėl, jo manymu, įstatymų leidėjas, reglamentuodamas bausmių vykdymo santykius ir pasinaudodamas jam Konstitucijos suteikta diskrecija, ginčijamoje BVK 68 straipsnio 1 dalies (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu) nuostatoje negalėjo nustatyti, kad už labai sunkius, pačius pavojingiausius nusikaltimus griežčiausia – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – bausme nubaustiems asmenims nesuteikiama galimybė gauti trumpalaikę išvyką į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, net jei jie atitinka tokios išvykos suteikimo sąlygas.

4.3. Vertinant pareiškėjo prašymą ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo konstitucingumą, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, nors ir cituoja tam tikras oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, suformuluotas aiškinant Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalį, 29 straipsnį, tačiau savo abejonę dėl BVK 68 straipsnio 1 dalies (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu) nuostatos tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai grindžia teiginiais dėl valstybės pareigos nustatyti tokį trumpalaikių išvykų į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais reglamentavimą, kuris atitiktų iš minėtų Konstitucijos nuostatų kylančius reikalavimus, taip pat teiginiu, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, remiantis vien tik jiems paskirtos bausmės trukme, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad jie gali atitikti kitas įstatyme nustatytas minėtos išvykos suteikimo sąlygas, yra nepagrįstai skirtingai traktuojami, palyginti su terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėjas nepaaiškina, kodėl, jo manymu, tarp terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ir nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nėra tokio pobūdžio ir apimties skirtumų, kad ginčijamos nuostatos reguliuojamų santykių kontekste vienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

4.4. Pareiškėjas abejonę dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindžia, be kita ko, Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas aiškinančiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik pacituoja minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, tačiau jų nesusieja su BVK 68 straipsnio 1 dalyje (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu) įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Be to, pareiškėjas nepaaiškina, kodėl, jo manymu, ginčijamu teisiniu reguliavimu yra nesudaromos prielaidos nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, šeimos santykių stiprinimui, šeimos gyvenimo apsaugai ir nuo jos neatsiejamai nuteistųjų orumo apsaugai, nors, pagal BVK 34 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktų, 39 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio (2022 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 dalies nuostatas, nutiestiesiems, atliekantiems, be kita ko, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje, yra užtikrinama tiek teisė gauti neribotą skaičių pasimatymų inter alia su artimaisiais (iš jų du per mėnesį vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui), tiek teisė neribotai paskambinti telefonu (arba naudojantis internetine telefonija), siųsti ir gauti neribotą skaičių laiškų.

4.5. Minėta, kad pareiškėjas, grįsdamas savo poziciją dėl BVK 68 straipsnio 1 dalies (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu) nuostatos tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, remiasi, be kita ko, Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarimu ir jame pateiktais išaiškinimais. Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė dėl BVK 67 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems, priešingai nei nuteistiesiems, atliekantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nebuvo suteikiama teisė trumpam laikui išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl itin svarbių priežasčių, inter alia artimojo mirties, jo nepagydomos ligos ar kitų humaniškų priežasčių.

Iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kodėl, jo manymu, BVK 68 straipsnio 1 dalyje (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu) įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį, kaip minėta, nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje, nėra suteikiama trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais galimybė, nesiejama su kokių nors svarbių aplinkybių buvimu, turėtų būti vertinamas taip pat, kaip ir teisinis reguliavimas, nustatytas BVK 67 straipsnio 1 dalyje.

Be to, nors pareiškėjas remiasi minėtame Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarime pateiktais išaiškinimais dėl įstatymų leidėjo pareigos nustatyti tokias laisvės atėmimo, inter alia laisvės atėmimo iki gyvos galvos, bausmės atlikimo sąlygas, kurios sudarytų prielaidas užtikrinti minėtas bausmes atliekančių nuteistųjų resocializacijos galimybę, t. y. galimybę pasitaisyti ir, kai jie bus išleisti į laisvę (ar jeigu jie bus išleisti į laisvę), sėkmingai integruotis į visuomenę, tačiau jų nesusieja su ginčijamoje BVK 68 straipsnio 1 dalies (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu) nuostatoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, taip pat nepaaiškina, kodėl, jo manymu, laisvės atėmimo, be kita ko, laisvės atėmimo iki gyvos galvos, bausme nuteistų asmenų resocializacijos priemonės, numatytos BVK ketvirtajame skirsnyje „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacija“, ginčijamo teisinio reguliavimo kontekste yra nepakankamos tam, kad būtų užtikrinami iš Konstitucijos, inter alia jos 21 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio, kylantys reikalavimai.

5. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti tiek, kiek nurodyta, BVK 68 straipsnio 1 dalies (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu) nuostatos atitiktį Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus.

6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 punktą, prašymas, neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra grąžintinas pareiškėjui. Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui Regionų administraciniam teismui prašymą ištirti tiek, kiek nurodyta, BVK 68 straipsnio 1 dalies (su 2024 m. gegužės 7 d. pakeitimu) nuostatos atitiktį Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsniu, 28 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui Regionų administraciniam teismui prašymą Nr. 1B-4/2025 ištirti, ar „Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2024 05 07 įstatymo Nr. XIV-2590 redakcija, įsigaliojo nuo 2024 05 14, bei 2024 07 11 įstatymo Nr. XIV-2914 redakcija, įsigaliojo nuo 2024 07 18) 68 straipsnio 1 dalies nuostata „Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais“ tiek, kiek trumpalaikės išvykos į namus ar pasimatyti su artimaisiais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti suteiktos nustatytus kriterijus atitinkantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, tačiau tuos pačius kriterijus atitinkantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neturi galimybės paminėtomis sąlygomis ir tvarka išvykti į namus ir (ar) pasimatyti su artimaisiais jokiose situacijose ir absoliučiai, nepriklausomai nuo elgesio bausmės atlikimo metu bei laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno individualizuoto nuteistojo nusikalstamo elgesio žemos rizikos, vien dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės, neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai ir 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.